„Dėl koronaviruso pandemijos daug nacionalinių vyriausybių pastaraisiais mėnesiais ėmėsi kelionių ribojimų. Tai svarbi priemonė stabdant viruso plitimą. Bet piliečiai dažnai lieka pasimetę dėl to, kur jie gali keliauti? Kokių taisyklių laikytis?“ – priežastį, kodėl buvo sukurtos rekomendacijos, įvardino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Visų pirma, Komisija siūlo įvesti bendrą visoms ES šalims spalvų kodą.

„ECDC agentūra (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras) kiekvieną savaitę, remdamasis nacionalinių vyriausybių informacija, atnaujins žemėlapį. Šiame žemėlapyje kiekvienas regionas ar valstybė bus žalia, oranžinė arba raudona, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos“, – teigė U. von der Leyen.

Žalia spalva bus žymimos vietovės, kuriose užfiksuojama mažiau nei 25 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir tik 3 proc. koronaviruso testų yra teigiami.

Oranžinė spalva suteikiama teritorijoms, kur yra mažiau nei 50 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, bet teigiamų testų yra 3 proc. ar daugiau. Arba naujų koronaviruso atvejų skaičius yra tarp 25 ir 150, bet teigiamų testų yra mažiau nei 3 proc.

Raudona spalva bus žymimos vietos, kur daugiau nei 50 viruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų yra daugiau 3 proc. ar daugiau. Arba bendras naujų COVID-19 atvejų kiekis yra daugiau nei 150 per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.

Taip pat atsiranda pilka zona – tai vietos iš kurių neužtenka gaunamos informacijos arba daroma mažiau nei 250 testų 100 tūkst. gyventojų.

Mette Frederiksen, Ursula von der Leyen

Dabar Lietuva taiko 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų kriterijų, pagal kurį tik 6 Europos ekonominės erdvės šalys nepateko į „juodąjį“ sąrašą, t. y. atvykus iš visų kitų šalių reikia 14 dienų karantinuotis. Pagal praėjusios savaites duomenis, šalių, kuriose yra 16–25 atvejai, yra 18-a, tarp jų – Vokietija, Danija, Italija, Kipras.

Ir pati Lietuva pastarosiomis dienomis viršijo 16 atvejų rodiklį.

Atvykus į Lietuvą iš šalių, kuriose daugiau nei 25 atvejai, reikia dar ir ne seniau nei prieš 72 valandas atlikto COVID-19 testo rezultatų.

Svarbiausia, kad Komisija siūlo neriboti keliavimo net ir iš raudonųjų zonų.

„Mes siūlome bendrą požiūrį į ribojimus, kurie taikomi keliautojams iš raudonųjų zonų. Mes tikime, kad nei vienam ES piliečiui neturėtų būti atsakyta atvykti į kitą ES šalį“, – teigė Komisijos pirmininkė.

Atvykstantiems iš raudonos ar pilkos zonos siūloma arba taikyti 14 dienų karantiną, arba pasidaryti COVID-19 testą. Testavimui turėtų būti suteiktas prioritetas.

Iš oranžinės zonos atvykstantiems reiktų tik rekomenduoti atlikti testą.

Žalia spalva bus žymimos vietovės, kuriose užfiksuojama mažiau nei 25 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir tik 3 proc. koronaviruso testų yra teigiami. Atvykstantiems iš raudonos ar pilkos zonos siūloma arba taikyti 14 dienų karantiną, arba pasidaryti COVID-19 testą. Testavimui turėtų būti suteiktas prioritetas. Iš oranžinės zonos atvykstantiems reiktų tik rekomenduoti atlikti testą.

Be to, atvykėliams, kaip kad labai svarbių profesijų atstovai, laikini darbuotojai, studentai ir žurnalistai, Komisija siūlo nereikalauti karantinuotis.

Žaliose zonose neturėtų būti jokių ribojimų.

„Nereikia imtis priemonių, kurios yra per didelės tikslui pasiekti“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.

Šios Komisijos rekomendacijos padarytos atsižvelgiant į trečiadienio ES šalių ambasadorių susitarimą, kad reiktų bendrų taisyklių ir labiau koordinuoti atsaką į koronaviruso pandemiją. Dabar rekomendacijos keliaus į Europos Tarybą, kur tikimasi priimti politinį sprendimą – teisiškai neprivalomą valstybėms-narėms, bet įpareigojantį.

„Šios priemonės europiečiams suteiks stabilumo, daugiau nuspėjamumo ir aiškumo“, – pareiškimą baigė U. von der Leyen.

Šią iniciatyvą paskatino Vengrijos vienašališkas sprendimas nuo rugsėjo 1-osios uždaryti sienas visiems ES ir ne ES šalių piliečiams, išskyrus Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos. Tai priminė praėjusį pavasarį, kai valstybės viena po kitos puolė uždarinėti sienas ir taip visiškai pakirto vieną pagrindinių ES principų – laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą.