Teismo salėje ir ašaros, ir klausimi be atsakymų

„Aš tik vieną klausimą noriu užduoti: „už ką?“, – Kauno apygardos teismo salėje žvelgdama į kaltinamuosius E. ir I. Vilbikus klausė sūnų palaidojusi Varėnos rajono, Matuizų kaimo gyventoja Aldona Kundrotienė.

Teismui pradėjus nagrinėti E. Kundroto nužudymo bylą, teismo salėje netrūko emocijų. Sūnaus netekę tėvai, velionio sesuo ašarodami pasakojo apie siaubingus išgyvenimus, kuriuos teko patirti šeimai.

Į teisiamųjų suolą sėdo sutuoktiniai iš to paties Matuizų kaimo – 46 metų Inga Vilbikienė ir jos vyras, 47 metų, praeityje teistas ūkininkas Edikas Vilbikas.

„Aš gyvenime nepaliečiau savo sūnaus, o jie jį užmušė“, – sielojosi sūnaus netekusi motina.

Tiek velionis E. Kundrotas, tiek jo tėvai, Matuizų kaime turintys parduotuvę, su to paties kaimo gyventojais Vilbikais buvo pažįstami, niekada nekonfliktavo.

Edgaras Kundrotas
Foto: Asmeninins albumas


Galvą daužė abu, bet dėl nužudymo teisiamas tik vienas

Viskas negrįžtamai pasikeitė po 2019 metais, birželio 23 dieną, kaimo mokyklos stadione surengtos Joninių šventės. E. Vilbikas kaltinamas tuo, jog būdamas girtas, be jokios aiškios priežasties du kartus smogė E. Kundrotui į galvą ir jį nužudė.

Jo sutuoktinei I. Vilbikienei ikiteisminiame tyrime taip pat buvo pareikšti įtarimai nužudymu, tačiau bylai pasiekus teismą jos veiksmai – smūgis alaus buteliu per smilkinį, veido daužymas delnais, traktuojami ne kaip nužudymas, o tik viešosios tvarkos sutrikdymas.

Su tuo nesutinka tiek sūnaus netekę tėvai, tiek jiems atstovaujantis advokatas Edgaras Dereškevičius. Jis teismui pateikė prašymą grąžinti bylą prokuratūrai, kad būtų pakoreguotas kaltinamasis aktas ir I. Vilbikienė – teisiama už nužudymą.

Pasak advokato, abu girti sutuoktiniai veikė kaip bendrininkai, todėl atsakyti už E. Kundroto mirtį turi ne tik du kartus kumščiu į galvą jam smogęs E. Vilbikas, bet ir buteliu į smilkinį trenkusi jo žmona. Argumentas paremtas ir medikų išvada, jog būtent šis smūgis galėjo turėti įtakos jauno vyro žūčiai.

Šį velionio šeimos atstovo prašymą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad pareikšti kaltinimai gali būti keičiami ir bylos nagrinėjimo metu.

Sutuoktinius Vilbikus teisme gina žinomi advokatai – buvęs generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika ir ne vienoje rezonansinėje byloje teisiamiesiems atstovavęs, šiuo metu teisėjų korupcijos byloje figūruojantis Romualdas Mikliušas.

Inga Vilbikienė ir Edikas Vilbikas Kauno apygardos teisme
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis


Iš sostinės į gimtąjį kaimą – padėti tėvams

Bylą pradėjus nagrinėti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijai, liudiję velionio tėvai pasakojo, kad į gimtąjį kaimą sostinėje gyvenęs ir viename lošimo namų krupjė dirbęs sūnus grįžo prieš dvejus metus.

Jaunas vyras čia padėjo parduotuvę turintiems tėvams, nusipirko namą, kurį ketino remontuoti. Anot tėvų, jis svajojęs išvykti padirbėti kruiziniuose laivuose jungtinėse Amerikos valstijose, laukė šio darbo pasiūlymo, tačiau viltims išsipildyti nebuvo lemta.

„Jis tapo rimtu, atsakingu vyru, tokiu, kokio aš ir norėjau. Edgaras buvo laimingas. Sakydavo, mama, tu neįsivaizduoji, koks aš laimingas.

Todėl niekaip negaliu jiems to atleisti, nes jie viską atėmė ir iš jo, ir iš mūsų. Aš gyvenime nepaliečiau savo sūnaus, o jie – jį užmušė“, – raudodama teisme kalbėjo nužudyto vyro mama.

Moteris prisiminė, jog sūnui išeinant į kaime vykusią Joninių šventę ji nieko bloga negalvojusi. Juolab, kad Edgaras nepiktnaudžiavo alkoholiu, buvo ramus ir draugiškas.

Kas vyko kraupia tragedija virtusios šventės metu, E. Kundroto tėvai nematė. Jie liko namuose, nes kitą dieną laukė darbas šeimos parduotuvėje.

Rado gulintį ant grindų

Velionio tėvas Vytautas Kundrotas pasakojo: atsikėlus ankstų rytą sūnus jau buvo namuose. Tėvas girdėjo, kaip jis du kartus vėmė, po to atsigulė į lovą.

Tikriausiai manydamas, kad sūnaus sveikata pakriko dėl šventės metu suvartoto alkoholio, jis nuvyko į darbą, paėmė iš šeimos parduotuvės po butelį mineralinio vandens ir tonizuojančio gėrimo, grįžęs namo paliko prie sūnaus lovos.

Nieko bloga neįtardamas V. Kundrotas grįžo atgal į parduotuvę, kai apie 8 val. ryto jam paskambino merdintį sūnų kambaryje radusi žmona.

„Atėjusi į sūnaus kambarį, jį radau gulintį ant grindų. Greitai jį atverčiau ir supratau, kad jam labai bloga. Kūnas buvo tarsi sustingęs, suparalyžiuotas, supratau, kad tai lėmė ne girtumas.

Rankšluosčiu ėmiau šluostyti veidą, iškviečiau greitąją. Bandžiau kalbinti, bet jis neįstengė ištarti nei žodžio“, – prisiminė A. Kundrotienė.

Moteris minėjo, kad pradžioje nei ji, nei Varėnos ligoninės medikai nesuprato, kas vyksta. Juolab, kad jokių smurto žymių ant sąmonę praradusio E. Kundroto kūno nepastebėta, tik nubrozdinimas rankoje.

„Nežinojau, kas vysta. Visiškai nereagavo, maniau, kad insultas ar infarktas. Medikai irgi nežinojo, kas jam nutikę“, – prisiminė velionio mama.

Inga Vilbikienė ir Edikas Vilbikas Kauno apygardos teisme
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis


Meluodama merdinčio vaikino mamai prisiekė savo vaikais

„Vyras sužinojo, kad stadione vyko muštynės ir Vilbikai sumušė Edgarą. Paskambinau I. Vilbikienei, tačiau ji išsigynė, kad Edgaro ten iš viso nebuvo“, – teisme pasako nužudyto vyro mama.

Moteris prisiminė šiais žodžiais nepatikėsi, prašiusi pasakyti, kas įvyko šventės metu, nes vis dar nebuvo aišku, kas sukėlė komą jos sūnui. Anot jos, I. Vilbikienė galiausiai pripažino, kad Edgaras buvo Joninių šventėje, bet iš jos pabėgo.

A. Kundrotienė prisiminė – ją ypač įskaudino kaltinamąja vėliau tapusios to paties kaimo gyventojos išsakyti žodžiai, esą į komą jos sūnus galėjo panirti dėl narkotikų. Iš motinos išgirdusi, jog Edgaras kvaišalų nevartoja, ji laikėsi savo pozicijos.

„Gal Donatas (kartu buvęs draugas – red.) į alų pripylė? Aš mačiau, kaip jo akys blizgėjo“, – I. Vilbikienės žodžius teisme citavo nukentėjusiąja pripažinta, sūnaus netekusi moteris.


Informacija apie tai, kad švenčiant Jonines įvyko muštynės, kuriuose dalyvavo ir sutuoktiniai Vilbikai, pasak nužudytojo tėvų, kaime ėmė labai greitai sklisti. Tuo metu dar nebuvo aišku, nei kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas namo grįžti įstengęs, netrukus į komą paniręs Edgaras, nei kokio pavojingumo šie sužalojimai.

„Aš prisiekiu savo vaikais, kad Edgaro tose muštynėse nebuvo“, – telefonu ištartus I. Vilbikienės žodžius teismo salėje prisiminė A. Kundrotienė.

Sūnaus netekusi moteris atkreipė dėmesį į reikšmingą detalę – tą dieną I. Vilbikienė labai dažnai, gal dvylika kartų jai skambino ir teiravosi, kokia Edgaro sveikata. Skambino ne tik jai, bet ir kitiems pažįstamiems kaimo gyventojams.

„Anksčiau ji man nėra skambinusi, be to aiškino, kad Edgaras muštynėse nedalyvavo, prisiekė savo vaikais. Kodėl staiga ji ėmė taip domėtis, kokia jo sveikatos būklė?“, – stebėjosi A. Kundrotienė.

Inga Vilbikienė ir Edikas Vilbikas Kauno apygardos teisme
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis


Gyvybė užgeso po savaitės

Tą pačią dieną, į komą paniręs E. Kundrotas reanimobiliu iš Varėnos buvo pervežtas į Kauno klinikas. Atlikus tyrimus nei operaciją jo artimieji išgirdo nieko gera nežadančią diagnozę – išsiliejus kraujui į galvos smegenis, nemaža jų dalis yra mirusios. Medikai užsiminė, kad išgyventi šansų nėra itin daug, o jei ir įvyktų stebuklas, jaunas vyras jau negalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo.

„Jeigu jūs žinotumėt, kai jį visi gyventojai mylėjo… Tokio nuoširdaus ir gero berniuko Matuizose nebuvo ir nebus. Buvo nekonfliktiškas, geras, su nieko nesipyko. Visi Matuizų gyventojai užsakė mišias, kad tik jis pasveiktų“, – pro ašaras teisme kalbėjo A. Kundrotienė.

Tuo metu Matuizų kaime žmonės iš lūpų į lūpas vienas kitam perdavinėjo žinią apie tragiškas Jonines ir ten vykusių muštynių dalyvius. Ši informacija pasiekė ir Kundrotų šeimos parduotuvę.

„Užsukusi mergina man papasakojo mačiusi, kaip E. Vilbikas taip trenkė į galvą mano sūnui, kad šis griuvo ir stulpas“, – sakė nužudyto vaikino mama.

Ji sakė sulaukusi ir daugiau žmonių pasakojimų, mačiusių, kaip Joninių šventės metu vyko tragiškos muštynės.

Užuojauta
Foto: Shutterstock


Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, po savaitės Kauno klinikose užgesus E. Kundroto gyvybei, buvo surinkta nemažai duomenų, jog mirtinus smūgius į galvą sudavė girti sutuoktiniai Vilbikai. Bylos duomenimis, E. Vilbikas kumščiu smogė du kartus į galvą, o jo žmona – alaus buteliu trenkė aukai į smilkinį.

Nukentėjusiais byloje pripažinti ne tik nužudytojo tėvai, bet ir sesuo Jurgita. Duodama parodymus teisme moteris prisiminė iki studijų gyvenusi gimtajame kaime, tad pažįstanti abu kaltinamuosius.

„Prisimenu, kiek vyko Joninės, jos visada baigdavosi Vilbikų muštynėmis. Agresyvumu pasižymėjo I. Vilbikienė“, – sakė nužudytojo vaikino sesuo.

Liudydamas teisme velionio tėvas V. Kundrotas šią moterį netgi pavadino „antžmogiu“, sakė matęs, kaip ji girta spardė ir daužė savo vyrą.

„Čia ne žmogus, jinai jautėsi nebaudžiama, ji nieko nebijo“, – sunkiai rinkdamas žodžius sakė V. Kundrotas.

Foto: TEISMAI.LT


Byloje pareikšti šimtatūkstantiniai ieškiniai

Brolio netektį, patirtą neturtinę žalą sesuo įvertino 100 tūkst. eurų. Kiek didesnį, 150 tūkst. eurų ieškinį pareiškė sūnaus netekusi mama.

Velionio tėvas V. Kundrotas taip ir neatsakė į teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės klausimą, kokia suma jis įvertino patirtą neturtinę žalą.

„Labai gerbiu teismą, bet jūs man paaiškinkite, kiek mano sūnaus gyvybė yra verta? Ar ją galima įkainoti?

Kai man paskambino iš Kauno klinikų ir pasakė, kad sūnus mirė, mano gyvenimas sustojo. Daugiau jau nebenoriu nieko“, – graudindamasis kalbėjo vyras.

Abu tiesiamieji, tiek E. Vilbikas, tiek ir jo žmona I. Vilbikienė teisme pareiškė suprantantys, kuo yra kaltinami, tačiau sakė kaltinimus neigiantys, kaltais neprisipažįstantys.

Nuosprendžio laisvėje laukiantys sutuoktiniai pasinaudojo teise neduoti parodymų teismui, jie sutiko tai padaryti tik tada, kai bus apklausti visi liudininkai.