Trečiadienį ES valstybių ambasadoriai pritarė šiuo metu pirmininkaujančios Vokietijos pasiūlymui ir tikimasi, kad savaičių bėgyje bus sutarta dėl tokių taisyklių. Tiesa, teisiškai, jos, tikėtina nebus privalomos, bet įpareigojančios.
ES ambasadorių diskusija trečiadienį truko dvi valandas. Pasak šaltinių, dramos ar aštrių pasisakymų nebuvo net iš tų šalių, kurios jau ėmėsi griežtų ribojimų. Diplomatų teigimu, visos šalys supranta, kad bendros taisyklės ir veiksmų koordinavimas yra būtinas, norint išvengti pavasario chaoso bei dar didesnių nuostolių šalių ekonomikomis. Ambasadoriai išsakė savo pastebėjimus ir pritarė, kad darbas būtų tęsiamas dėl visų 5 punktų, kuriuos iškėlė Vokietija.
Dabar valstybių-narių ir Europos Komisijos ekspertai turėtų sukonkretinti pasiūlymus. Tikimasi, kad bendros taisyklės bus paruoštos gan greitai – kelių savaičių bėgyje. Mat situacija su COVID-19 išlieka labai komplikuota. Jos turėtų galioti ES bei Europos ekonominės erdvėje (be ES narių įeina Šveicarija, Norvegija, Islandija, Didžioji Britanija, Lichtenšteinas).
„Matome, kad užsikrėtimų skaičius auga, ES valstybės taiko ir ima taikyti naujas viruso plitimo suvaldymo priemones. Tačiau labai svarbu, kad visos šios priemonės būtų adekvačios, proporcingos ir nepaveiktų neigiamai ES vieningos rinkos funkcionavimo. Tikime, kad visuomenės sveikata ir funkcionali ES vieninga rinka, Šengeno funkcionavimas yra suderinami uždaviniai, atitinkantys visų ES narių interesus. Reikia koordinuotų priemonių ir greito sutarimo dėl jų“, – iniciatyvą DELFI.lt komentavo Lietuvos atstovybės ES laikinasis reikalų patikėtinis, ambasadorius Simonas Šatūnas.
Tiesa, diplomatai abejoja, ar jos bus teisiškai privalomos, nes sveikatos apsauga ir sienų priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau taisyklės gali būti „moraliai“ įpareigojančios, kaip ES solidarumo įtvirtinimas.
Kaip jau rašė DELFI.lt, Vokietijos pasiūlyme nebuvo numatyta konkrečių priemonių ar taisyklių (tarkime, koks turi būti santykis užsikrėtusiųjų, kad valstybė ar regionas būtų paskelbta „raudona“). Tačiau ten buvo iškeltos 5 probleminės temos (duomenys, kriterijai, rizikos zonų nustatymas, priemonės, komunikacija).
„Bendras atsakas yra būtinas, kad būtų išvengta fragmentinio požiūrio, kurį matėme anksčiau šiais metais, kaip ir išsaugant Šengeno erdvės integralumą“, – teigiama ES šalių ambasadoriams išplatintame dokumente.
Visų pirma, siūloma susitarti dėl duomenų pateikimo ir naudojimo suvienodinimo. Kai kurios šalys, tarkim, Belgija, dabar į „raudonus“ sąrašus įtraukia dažniausia ne visą valstybę, o tam tikrus jos regionus, iš kurių grįžtant reikia karantinuotis ir pasidaryti testą. Būtent, vertinti ne visą valstybę, o tik jos regionus dar pavasarį rekomendavo Europos Komisija. Lietuva įrašo visą valstybę, jei joje daugiau nei 16 COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Pastarasis kriterijus irgi kelia nesusipratimų, nes ES šalys naudoja skirtingus rodiklius (pvz., testavimo kiekius) ar santykį, pagal kurį viena ar kita šalis įvardijama, kaip rizikos zona. Lietuva 16-os 100 tūkst. gyventojų santykį taiko tiek ES, tiek ne ES valstybėms.
Vokiečiai taip pat siūlo susitarti dėl priemonių, kada ir kaip reikia įvesti privalomą kaukių dėvėjimas, ar kokio ilgio turėtų būti taikomas karantinas (tarkim, Lietuvoje – 14 dienų, kitose šalyse – 10 dienų). Be to, skirtingai vertinami testų rezultatai, kurių kai kurios šalys reikalauja, jei norima į jas atvykti – vienur jie galioja 48 valandas, kitur – 72 valandas. Norima, kad testas padarytas vienoje ES šalyje galiotų ir kitose, kad atskridus į vieną ar kitą šalį, nereikėtų jo dar kartą daryti.
Galiausiai siūloma sutarti, kad valstybės viena kitą, taip pat ES piliečius informuotų kuo greičiau.
Šią iniciatyvą paskatino Vengrijos vienašališkas sprendimas nuo rugsėjo 1-osios uždaryti sienas visiems ES ir ne ES šalių piliečiams, išskyrus Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos. Tai priminė praėjusį pavasarį, kai valstybės viena po kitos puolė uždarinėti sienas ir taip visiškai pakirto vieną pagrindinių ES principų – laisvą asmenų, paslaugų ir prekių judėjimą.
Vilnių baugina galimybė, kad Lenkija gali imtis riboti judėjimą per savo teritoriją, kaip įvyko pavasarį ir dalis Lietuvos piliečių strigo Vokietijos-Lenkijos pasienyje.
Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad kelionių ribojimus ir kritinius sergamumo rodiklius reikėtų peržiūrėti.
„Matyt, kad panašus klausimas kils ES valstybėms. Mes šiek tiek apie tai diskutavome, koks tas rodiklis turi būti, kad šalys vėl neberibotų judėjimo. Nes jei mes visi pasidarome panašūs arba beveik vienodi, kokia prasmė dar vieniems nuo kitų užsidaryti. Tai, matyt, kad tikrai ateis tokia diskusija“, – DELFI.lt sakė A. Veryga.