„Valstybė, pati neatlikusi jai pagal įstatymus tenkančios pareigos, negali bausti sunkioje padėtyje buvusios, bet labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios pačia griežčiausia laisvės atėmimo bausme, kuria bus pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas, labiausiai paliesiantis net ne pačią nuteistąją, o laisvėje be mamos likusius vaikus“, – paskelbė baudžiamąją bylą neviešuose posėdžiuose išnagrinėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.
Anot jų, jau tris vaikus pagimdžiusi 38 metų moteris „dėl susidariusių sunkių aplinkybių, jos pačios kaip asmenybės brandos stokos, komplikuotų santykių su sugyventiniu nenorėjo ketvirto vaiko ir aiškiai apie tai sakė“ – kreipėsi pagalbos pas medikus, norėdama pasidaryti abortą, bet tuo metu nėštumas buvo 13 savaičių ir jau nebuvo galimybės jį nutraukti.
Tada nėščiajai buvo paskirti tyrimai, bet jų ši neatliko ir pas ginekologę atvyko po pusantro mėnesio – moteris buvo įsitikinusi, kad kūdikis nebegyvas.
Bet jis buvo gyvas.
„Slaugytoja teismo posėdyje teigė, jog kai motina apsilankė antrą kartą ir sužinojo, kad vaikas vystosi (yra sveikas), ji buvo liūdna ir verkė, – pabrėžė teismas. – Tokie duomenys teisėjų kolegijai leidžia įžvelgti nepakankamą medicinos, valstybės bei savivaldybės įstaigų darbuotojų dėmesį aiškiai socialinės, psichologinės ir kt. pagalbos stokojusiai besilaukiančiai moteriai ir jos šeimai, kurioje augo dar trys vaikai. Medicinos darbuotojos matė ir suprato, jog moteris nenori gimdyti, turi psichologinių ir kitų socialinių problemų, tačiau nesuteikė ir nenukreipė pas atitinkamus specialistus, psichologą ar į tokią pagalbą suteikiančias visuomenines organizacijas, neinformavo apie šeimos ir vaikų problemas atitinkamų valstybės institucijų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, taigi, neskyrė deramo dėmesio susiklosčiusioje situacijoje.“
Teisėjai nesutiko su gydytojos, kuri prižiūrėjo ketvirtojo kūdikio besilaukusią motiną, teiginiu, kad „Lietuvoje nėra sistemos dėl moterų, kurios nori nutraukti nėštumą, siuntimo pas psichologą“.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis ir Algimantas Valantinas priėmė išskirtinį nuosprendį baudžiamojoje byloje – panaikino žemesniojo teismo dėl tyčinio naujagimio nužudymo kalta pripažintai vilnietei skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę ir, atsižveldama į padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus, pritaikė įstatyme numatytą išskirtinę malonę – dėl nužudymo nuteistaji moteriai net nebuvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
„Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu, – nuo pat paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė teisėjai. – Sisteminis Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimas rodo būtinybę atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie anksčiau nėra teisti. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus asmenybės pavojingumą, nuteistosios asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.“
Teisėjų kolegija motinai skyrė maksimalią įstatyme numatytą dviejų metų laisvės apribojimo bausmę, o kartu su ja – ir „tikslingus ir į nuteistosios asmenybę orientuotus draudimus bei įpareigojimus“: visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, psichologo konsultacijose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, taip pat nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Be to, nuteistoji per pirmuosius šešis laisvės apribojimus mėnesius privalės neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pasak teisėjų, šie įpareigojimai turėtų tinkamai įgyvendinti įstatymuose numatytą bausmės paskirtį, tinkamai paveikti naujagimį nužudžiusią motiną bei užtikrins realias galimybes jai pasitaisyti.
Mergaitė nebuvo laukiama
Ši istorija paaiškėjo dar 2018 m. rugpjūčio pradžioje, kai iš Karaliaučiaus g. daugiabučio, kuriame gyveno, greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę buvo pristatyta kraujuojanti itin sunkios būklės moteris. Ji medikams sakė, kad prieš savaitę jai buvo atliktas kriminalinis abortas – esą vaisių pašalinęs „pažįstamas medikas“ gimdoje paliko placentos dalis, todėl prasidėjo gimdos uždegimas, sepsis ir anemija.
Supratusi, kad niekas nebetiki istorija apie abortą, moteris prisipažino, kad daugiabučio tualete pagimdė kūdikį, o vėliau juo atsikratė.
Tiek tyrimo pradžioje, tiek teisme trijų vaikų motina sakė, kad prasidėjus gimdymui nuėjo į tualetą, čia pagimdė mergaitę ir vėliau jos galvą panardino į klozeto dubens ištekėjimo angą. Kai mažylė neberodė jokių gyvybės ženklų, moteris jį suvyniojo į rankšluostį ir nunešusi į vonios kambarį paslėpė po vonia.
Tuo metu namuose buvo tiek gimdyvės sugyventinis, tiek kiti šeimos nariai, tačiau šie nieko įtartino nepastebėjo – moteris pasiteisino, kad turi problemų „dėl moteriškų reikalų“. O tą patį vakarą naujagimės lavonėlį įdėjusi į maišą moteris nunešė į daugiabučio rūsį ir čia paslėpė. Čia jis galėjo išbūti apie savaitę, kol jo slėpimo vietos moteris ligoninėje nenurodė policijos pareigūnams.
Dar šių metų sausį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad naujagimio atsikračiusi motina privalės jai skirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti Panevėžio pataisos namuose. Tokią pačią bausmę nuteistajai buvo siūlęs skirti ir prokuroras.
Dėl tyčinio nužudymo nuteistos moters vaikais, anot teismo, tinkamai galės pasirūpinti valstybė.
Tačiau su skirta griežta laisvės atėmimo bausme nesutiko nuteistoji – apskundusi nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui moteris prašė jos pasigailėti ir nesiųsti į įkalinimo įstaigą.
Labiausiai nukentėtų vaikai
Baudžiamosios bylos duomenis išanalizavę teisėjai pažymėjo, kad nuteistoji viena augina tris vaikus, kurių vienas jau yra pilnametis: „Duomenų, kad ji iki nusikaltimo padarymo netinkamai rūpinosi savo vaikais ar nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų, byloje nėra. Priešingai, šeimos medicinos slaugytoja nuteistąją apibūdino kaip labai rūpestingą mamą, nurodė, kad jos vaikai ypatingai prižiūrėti, išauklėti, labai geri vaikai. Tai, kad vyriausiasis sūnus, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, yra atsakingas, rodo, jog jis, pabaigęs mokyklą, suprasdamas namuose sunkią finansinę padėtį, dirba, materialiai padeda savo mamai, broliui ir sesei. Nuteistoji ir vaikai gyvena vieni.“
„Vyriausias sūnus išeina ryte, grįžta vakare, dirba, vaikas atsakingas“, – nurodė vaikus, kol jų motina buvo gydoma ligoninėje, prižiūrėję specialistai.
Teisėjai pritarė, kad dėl motinos įkalinimo labiausiai nukentėtų jos vaikai, o juk Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje numatyta, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, jų teisė į šeimos ryšių išsaugojimą.“
Buvo ir tebėra reikalinga pagalba
Šiuo metu vaikais motina rūpinasi viena, nes vaikų tėvai gyvena atskirai ir artimesnių ryšių su šeima nepalaiko.
„Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad net ir trumpalaikis motinos atskyrimas nuo vaikų, (ypač nuo šešerių metų dukters) turės negrįžtamų pasekmių jų emocinei savijautai, psichologinei elgesio raidai“, – pabrėžė apeliacinės instancijos teismo teisėjai.
Pasak jų, ketvirtojo vaiko motina atsikratė norėdama išvengti papildomų sunkumų – buitinių, materialinių, bendravimo su sugyventiniu, kuris prie šeimos išlaikymo neprisidėjo ir visus gautus pinigus išleisdavo alkoholiui.
„Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina nepaprastai sunkias nuteistosios gyvenimo sąlygas – ji buvo palikta ligoninėje tik ką gimusi, tėvo nepažįsta, turi 12 ar 14 brolių, seserų, augo dalinai globos namuose, dalinai su močiute, mokėsi profesinėje mokykloje, mokslų nebaigė, nes pastojo, – nurodė teismas. – Augdama pas močiutę, gyveno asocialioje aplinkoje, matė girtaujančius asmenis. Nuteistoji augo apleista tėvų, nematė darnios šeimos pavyzdžio, trūko stabilaus emocinio ryšio su artimaisiais, nuo pat vaikystės neturėjo aplinkos, kuri ugdytų tinkamą suvokimą apie artimuosius, šeimą, gebėjimą ieškoti ir rasti išeitį iš susidariusių sunkių situacijų. Atliekant psichologinį tyrimą nustatyta, kad asmenybė primityvoka, stokojanti brandumo, emocijos gana paviršutiniškos, nebrandžios. Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad pačiai nuteistajai buvo ir yra reikalinga specialistų pagalba. Tą patvirtina ir byloje esančios Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytos rekomendacijos.“
Neįkalindamas kūdikį nužudžiusios motinos apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš bausmės tikslų yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
„Akivaizdu, kad šį tikslą galima pasiekti ir neizoliavus nuteistosios nuo vaikų ir visuomenės – nenustatyta, kad ji būtų linkusi smurtauti ar daryti kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – teismas pabrėžė, kad po ketvirtojo vaiko gimimo moteris daugiau nebeturi galimybių nei pastoti, nei gimdyti.