Kaip mokymuose informavo NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, visi turi suvokti, kad koronavirusas gali atsirasti bet kurioje darbovietėje.

„Visi turime suvokti, kad bet kur ir bet kurioje darbo vietoje gali atsirasti koronaviruso susirgimų. Ir darbo vietų rizika lemia, artimas, mažiau nei 1 metrų atstumas tarp žmonių, dažnas kontaktas tarp žmonių“, – kalbėjo ji.

NVSC darbo vietų rizikingumą skirsto pagal SAM rekomendacijas, joms skiriamas vidutinės rizikos rodiklis.

Prie žemos rizikos darbo vietų priskiriamos šios profesijos: sargas, nuotolinis darbas iš namų. Vidutinė rizika – parduotuvių, mokyklų, stočių, didelių kolektyvių darbuotojai. Aukštai rizikai priskiriami asmens sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai, socialinės apsaugos darbuotojai, lankantys ir prižiūrintys asmenis namuose, darbai susiję su palaikų pervežimu, tyrimu, darbai su nuotekomis. Aukštos rizikos rizikos veiklos: choristai, sportininkai.

Universalios apsaugos priemonės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo higiena ir sąlygos darbuotojams likti namuose, jei jaučiasi blogai (t. y. karščiuoja, kosėja, yra pasunkėjęs kvėpavimas). Turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 metro atstumo tarp darbuotojų, klientų.

Jei ne – reikia papildomų priemonių. Tai galėtų būti barjerai, pertvaros. Taip pat - darbuotojus persodinti taip, kad nesėdėtų veidu vienas į kitą, vengti tiesioginio fizinio kontakto, eilių valdymas.

Karantino metu viename kolektyve koronavirusas išplito po gimtadienio paminėjimo kolektyve su kava ir tortu. Todėl yra raginama atsisakyti bet kokių kolektyvių darbo susibūrimų.

Medicininė, medžiaginė ar skydelis?

A. Razmienė rekomendavo, kas turėtų dėvėti medicininę veido kaukę, o kada medžiaginę.

„Svarbiausia, kad kaukės turi būti viena iš priemonių, tai negali būti vienintelė priemonė. Nes vien tik kaukės naudojimas nėra pakankamas. (…) Medicinines kaukes dėvėti simptomų turintys, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, žmonėms, kurie dirba su koronavirusu sergančiais, maisto pramonės darbuotojai, rizikos grupės asmenys. Medžiagines – viešajame transporte, parduotuvėse. Šios kaukės yra skirtos apsaugoti aplinkinius, bet neapsaugo paties dėvinčio“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Ji pabrėžė, kad apsauginiai veido skydeliai taip pat negali būti vienintelė apsaugos priemonė.

„Jie yra skirti tik akių apsaugai nuo viruso, aerozolių ar kitų dalelių įkvėpimo. Jie naudojami vietoje apsauginių akinių. Skydeliai neapsaugo kvėpavimo takų ir negali būti naudojami vietoje kaukių ar respiratorių“, – sakė ji.

Priminta ir apie apsaugines pirštines.

„Yra galvojančių, kad jeigu naudoji pirštines, tai nebereikia rūpintis rankų higiena, taip tikrai nėra“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Darbo vietose rekomenduojama, kad visos šiukšliadėžės turėtų būti atidaromos neliečiant rankomis.

Ką daryti, jei užkratas patenka į darbovietę?

NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė pristatė, ką įmonės turi daryti, kai užfiksuojamas susirgimas.

„Reikia ne tik sukurti planą, ką daryti, bet ir periodiškai rengti mokymus. Taip pat, parengti skubaus koronavirusu sergančių asmenų ir sąlytį su jais turėjusių asmenų nustatymo procedūras, nes užfiksavus atvejį jau reikia elgtis žaibiškai. Taip pat – parengti komunikacijos strategiją, tiek vidinę, tiek ir išorinę“, – rekomendavo G. Megelinskienė.

Epidemiologė pabrėžė, kad itin svarbu sekti NVSC skelbiamus užsikrėtusių asmenų judėjimo maršrutus. Tai padėjo suvaldyti ir vieną protrūkį.

„Norėčiau pasakyti paprastą pavyzdį, viename verslo centre įsikuri kavinė, kurios darbuotojui nustatyta liga. Kai mes paskelbėme adresą šios kavinės, į mus pradėjo kreiptis gana masiškai to verslo centro darbuotojai. Nemažai daliai darbuotojų teko izoliuotis, kadangi jų sąlytis buvo vertintas kaip didelės rizikos. Ir taip šis protrūkio išplitimas buvo suvaldytas“, – sėkmės pavyzdį sakė G. Megelinskienė.

Pagrindiniai veiksmai, anot pranešėjos, yra trys.

„Pirmas dalykas – aplinkos valymas ir dezinfekcija, tada prašome pateikti sąlytį su asmenų turėjusių darbuotojų sąrašą, joje turi būti vardas, pavardė, gimimo data, pareigos, telefono numeris. Ir toliau – bendravimas su NVSC“, – sakė NVSC atstovė,

Epidemiologė priminė, kad tyrimus visai darbovietei reikėtų atlikti ne iš karto ir ne kitą dieną po naujienos.

„Tyrimai turi būti atliekami ne anksčiau nei 5 dieną po turėto kontakto“, – priminė ji.

G. Megelinskienė priminė, kad sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu turėjusiųjų neigiamas koronaviruso testo rezultatas nereiškia, kad galima nutraukti 14 dienų izoliaciją.

„14 dienų izoliacija taikoma nepaisant neigiamo testo rezultato“, – priminė epidemiologė.

„Pastaruoju metu įmonėse židinių daugėja, yra tam tikros ir socialinės priežastys. Labai svarbu įsivertinti galimybes, kaip būtų galima laikytis prevencijos priemonių. Ir tas pats nuotolinis darbas turėtų būti apsvarstytas“, – mokymuose kalbėjo NVSC atstovė.

O ką daryti, jei įmonės darbuotojo šeimos narys izoliuojasi po turėto sąlyčio?

„Sąlytį turėjusių asmenų kontaktiniai asmenys nekelia rizikos. Šiuo atveju šeimos narys turi izoliuotis, o darbuotojas gali eiti į darbą, nes neturi rizikos. Jei jo šeimos nariui būtų nustatytas koronavirusas ir jis būtų bendravęs su juo užkrečiamuoju laikotarpiu, tokiu atveju turėtų izoliuotis“, – į šį dažnai užduodama klausimą atsakė G. Megelinskienė.