„Turbūt nė viena institucija nėra taip skriaudžiama kaip Seimas. (…) Finansų ministro arogancija man yra žinoma, (…) bet yra priimti įstatymai, ir, pirmiausia, Valstybės tarnybos įstatymas. Įstatymus privalu vykdyti visiems, taip pat ir finansų ministrui, ir tuo labiau Vyriausybei. Niekaip nesuprantu, kada yra nubraukiamos lėšos, kur yra aiškus punktas – darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos, ir viskas išdėstyta. (…) Tai – kaip finansų ministrui negalioja Lietuvos priimti įstatymai?“, – piktinosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Irena Degutienė.
Parlamentarė tai pat piktinosi dėl to, kad nerandama 109 tūkst. eurų Sausio 13-osios memorialui tvarkyti.
„Kai artėja Sausio 13-oji, visi iš tribūnų labai garsiai ir emocionaliai kalba, prisimena aukas. Bet , kai reikia nedidelės sumos, visame valstybės biudžete negalima atrasti 109 tūkst., kad būtų suremontuotas mūsų Sausio 13-osios memorialas – byrantis, yrantis, kur atvyksta daug ekskursijų“, – sakė I. Degutienė.
Parlamentarę papiktino požiūris į tęstinius investicinius projektus, kur „tiesiog įžūliai viskas yra nubraukiama“.
„Gal tada reikia parlamentinės kontrolės biudžeto formavimui, kiek lėšų komandiruotėms skiria Finansų ministerija, kiek skiriama kitų ministerijų komandiruotėms, gal tada rasime pinigų Seimui?“, – piktinosi I. Degutienė.
Nepasitenkinimą reiškė ir valdančiųjų atstovai
Nepasitenkinimą dėl biudžeto projekto reiškė ir valdančiųjų atstovai Seimo Valdyboje. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narė Rima Baškienė sakė, kad jai labiausiai nepriimtinas požiūris į klausimą dėl Sausio 13-osios memorialo.
„Tegul tai – ir maža suma, bet tai rodo požiūrį, o šitas požiūris dėl Sausio 13-osios memorialo sutvarkymo yra iš principo nesuprantamas – kai Finansų ministerija nenori to nei matyti, nei girdėti, arba gal neįsigilino“, – sakė R. Baškienė.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė, kad jį labiausiai stebina tai, kad yra žlugdomas tęstinis investicijų projektas.
„Kai pereiname iš principo prie nuotolinio darbo, ir atrodo dar ilgai taip dirbsime, tai yra labai keista“, – sakė G. Kirkilas.
Po posėdžio socialdarbiečių pirmininkas patikslino, kad 2021 m. asignavimų projekte yra nubraukti praktiškai visi tęstiniai projektai.
„Pavyzdžiui, vienas – dėl informacinių sistemų. Su tuo tikrai negalime sutikti. Tikriausiai ir būsimajam Seimui reikės daug dirbti nuotoliniu būdu. Žinoma – ir Sausio 13-osios memorialo remontas, kuris atidėliojamas, taip pat – keletas tęstinių projektų dėl teisės reikalų, kur tikrai nėra dideli pinigai, bendroje sumoje – šiek tiek virš milijono eurų“, – sakė G. Kirkilas.
Pasak jo, taip pat netenkina ir Finansų ministerijos siūlymai dėl darbuotojų darbo užmokesčio, kas neatitinka dabar priimtų įstatymų.
„Palikti beveik tie patys pinigai, bet gaunasi taip, kad (atlyginimus) mažiname, nes pagal esamą tvarką tai ir kvalifikacijos, kategorijos kyla, darbo stažas ir pan., tiesiog neužtenka (pinigų)“, – sakė G. Kirkilas
Posėdyje kalbėję politikai siūlė grąžinti projektą Finansų ministerijai tobulinti.
Kaip rašė BNS, 2019 metais Seimo kanceliarijos biudžetas sudarė 31,8 mln. eurų, 2020 metais – 35,994 mln. eurų. Šiemet daugiau pinigų skirta iš dalies dėl to, kad tai rinkimų metai ir reikės lėšų išeitinėms parlamentarų bei jų padėjėjų išmokoms.
Kitų metų valstybės biudžeto projektą Seimui ketinama pateikti spalio 20 dieną.