„Tai, kad daugiametis biudžetas turėjo kažkiek modifikuotis ir kisti, – tai buvo laukiama. (...) Ką aš teigiau jau daug metų, ir būdamas Lietuvoje, Seime dirbdamas, kad Lietuva tapo pernelyg priklausoma nuo tam tikrų finansavimo šaltinių būtent iš daugiamečio biudžeto.
Tam tikri sektoriai, ar statybų, ar informacinių technologijų, buvo per daug pririšti prie tų pinigų. Tai tos problemos buvo matomos ir buvo ruošiamasi, kad pinigų kažkiek mažės“, – LRT radijui sakė S. Jakeliūnas.
Anot jo, nors Europos ekonomikos gaivinimo fondas kompensuos dalį ES daugiamečio biudžeto, kuris Lietuvai galimai sumažės, papildomų lėšų srautas gali iškraipyti efektyvų lėšų panaudojimą.
„Gaivinimo fondas visa apimtimi ir dargi su kaupu kompensuos tuos galimus netekimus iš daugiamečio biudžeto. Ir čia yra ir privalumų, ir minusų, kadangi (...) pinigai gali padėti, bet jie gali ir iškraipyti tuos procesus.
Nes matėme, kad vyko tam tikras pseudosocialistinis lenktyniavimas tarp ministerijų, kas daugiau tų pinigų pasisavins arba įsisavins, panaudos. Tai nesinori, kad tai kartotųsi. Galbūt verta galvoti, kad geriau efektyviai panaudoti pinigus, negu visus juos panaudoti“, – teigė europarlamentaras.
S. Jakeliūnas priduria, kad nemano esant teisinga mėtytis pinigais neišsiaiškinus konkrečių pandemijos valdymo aplinkybių. Visgi jis priduria, kad bendro ES skolinimosi mechanizmas yra žingsnis didesnės finansinės integracijos link.
„Vėlgi dėl gaivinimo fondo kai diskusijos parlamente vyko, ar dėl rezoliucijos konkrečiai, aš susilaikiau, kadangi neišsiaiškinus tos pandemijos valdymo aplinkybių, netgi viruso kilmės, manau nėra pilnai pagrįsta mėtytis (...) pinigais. Nors yra teigiamų dalykų, kadangi bendro skolinimo mechanizmas atsiras, ir tai yra tikrai didesnės finansinės integracijos žingsniai, ką aš sveikinu“, – teigė S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad Lietuvai iš ES gaivinimo ir atsparumo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
Aukšto rango ES politikai liepos pabaigoje pradėjo raginti Europos Parlamentą (EP) priimti Europos Vadovų Taryboje (EVT) sutartą 1,8 trln. eurų dydžio ES Daugiametę finansinę perspektyvą ir Gaivinimo fondą.