„Ku**a, na**ui, ką dirbi?“ – necenzūriniais žodžiais šauktinį plūsdamas kartą jam iš kojos į šonkaulius spyrė Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono grandinis Mantas Šimkus.
Tauragės rajone tarnavę šauktiniai prisipažino, kad jiems vadovavęs M. Šimkus reikalaudavo pinigų ne tik už galimų tarnybos pažeidimų nefiksavimą, bet ir už tai, kad jiems pavyktų išlaikyti privalomuosius testus.
Savo nerašytomis taisyklėmis šauktinius „auklėti“ bandęs M. Šimkus ne tik buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, bet ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – Klaipėdos prokurorų kaltinimus patvirtinęs teismas konstatavo, kad vado pareigas ėjęs M. Šimkus ne tik reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, bet ir panaudojo fizinį smurtą prieš pavaldų karį.
Už šiuos nusikaltimus teismas oficialiai Šilutės rajone registruotam M. Šimkui skyrė 12 parų arešto bausmę. Ji galėjo būti gerokai griežtesnė, bet baudžiamojon atsakomybėn patrauktas kaltinamasis pripažino kaltę ir teigė, jog dėl savo nusikalstamo elgesio gailisi.
Neapsikentę vado elgesio šauktiniai kreipėsi pagalbos
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų lapkritį M. Šimkus provokavo pavaldžius nuolatinės privalomosios karo tarnybos karius duoti kyšį – iš vienų reikalavo 10, iš kitų – 20 eurų. Du kariai, iš kurių buvo buvo reikalaujama po 20 Eur, pinigus savo vadui sumokėjo, tačiau – tik po 10 Eur. Kiti – ne, tačiau žadėjo sumokėti.
Šiuos pinigus kariai turėjo sumokėti už tai, kad M. Šimkus nepradėtų tyrimo dėl dienotvarkės pažeidimų – kariai neleistinu metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonais.
Be to, baudžiamosios bylos duomenimis buvo nustatyta, kad prieš vieną karį, kuris nebuvo sumokėjęs 20 Eur, M. Šimkus smurtavo – pratybų metu, vykdydamas instruktoriaus pareigas, jis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė karį dėl netinkamai valdomo kulkosvaidžio, spyrė kartą jam į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Šie nusikaltimai paaiškėjo, kai neapsikentę vado elgesio šauktiniai kreipėsi į Kęstučio bataliono vadovybę.
M. Šimkus tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo dar 2010 m. kaip karys savanoris, o 2011 m. davė priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvai, nuo 2015 m. lapkričio jis tarnavo kaip profesinės karo tarnybos karys.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas M. Šimkus per apklausą teigė, kad praėjusių metų lapkričio pradžioje bataliono vado įsakymu buvo paskirtas į specialisto kursą instruktoriumi, todėl nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai buvo pavaldūs jam bei kitiems instruktoriams.
„Turėjau prižiūrėti, kad kariai laikytųsi karinės drausmės ir bataliono dienotvarkės“, – sakė jis.
Bet, anot M. Šimkaus, kariai nebuvo drausmingi – kartą jis pamatė, kaip apie 17 val. batalione vienas šauktinis naudojasi asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, nors juo buvo galima naudotis tik po vakarienės – po 19.10 val.
„Šį telefoną paėmiau ir kariui pasakiau, kad tai ne pirmas jo daromas tokio pobūdžio pažeidimas, nes anksčiau jis jau buvo gavęs pastabų – informavau, kad dėl to telefonas bus padėtas kuopoje iki savaitės pabaigos“, – pasakojo M. Šimkus.
Pasiūlė kilogramą saldainių
„Pasakiau, kad telefoną galiu grąžinti, jeigu šis parašys paaiškinimą, o jeigu nenori jo rašyti, tegul kažką man pasiūlo, – tęsė M. Šimkus. – Eilinis pasiūlė kilogramą saldainių, bet jam atsakiau, kad saldumynų nevalgau, tada jis pasiūlė 20 Eur, bet pinigus žadėjo perduoti tik tada, kai gaus atlyginimą. Patikėjau ir atidaviau telefoną, neliepiau rašyti tarnybinio pasiaiškinimo.“
M. Šimkus neslėpė, kad pinigų šauktinis neskubėjo sumokėti, nors vėliau ne kartą jį ir ragino padengti „įsiskolinimą“.
„Norėjau šių pinigų vien tik dėlto, kad eilinis pradėtų laikytis tvarkos, karinės drausmės ir kad tai jam būtų pamoka“, – sakė jis.
Auklėjimo metodus M. Šimkus netrukus pritaikė ir kitiems šauktiniams – vidury dienos pastebėjęs, kad specialisto kurse dalyvaujantys jam pavaldūs du kariai žaidžia telefonais, nors turėjo vykdyti jiems paskirtas kasdienines užduotis, valyti ginklus ir tvarkyti ekipuotę.
„Priėjęs liepiau nutraukti drausmės pažeidimą, užsiimti kasdienine veikla bei perduoti telefonus saugojimui, – prisipažino M. Šimkus. – Po to karių paklausiau, kaip šie su manimi tarsis dėl padarytų pažeidimų ir ar jie norėtų atgauti telefonus. Tada kariai patys pasiūlė po 10 ar 20 eurų, todėl atidaviau telefonus. Maždaug po valandos ar vėliau vienas iš šių karių man padavė 20 Eur. Bet šiuos pinigus kariams grąžinau, nes apie įvykį sužinojo kuopos vadas, išsikvietė mane pasikalbėti ir kaltino karių reketavimu.“
M. Šimkus tikino, kad jei kuopos vadas nebūtų jo išsikvietęs, kariams pinigus būtų grąžinęs prieš Kalėdas.
„Niekada kariams tiesiogiai, kad šie duotų pinigus už dienotvarkės pažeidimus, nesu sakęs, kiek pamenu, jiems sakydavau „kaip tarsimės“, o kariai patys man siūlydavo pinigus“, – teisinosi jis.
Nespyrė, o tik koja prilietė sėdmenis
Pinigus, M. Šimkaus teigimu, šauktiniai patys siūlydavo todėl, kad kas mėnesį buvo atliekamas jų vertinimas – jei karys padaro kokį pažeidimą ir dėl to yra atliekamas tyrimas, jiems sumokamas mažesnis atlyginimas.
„Manau, kad kariai nenorėdami, jog jiems būtų sumažintas atlyginimas, siūlydavo pinigus, nors jų gauti nesiekiau, tik norėjau, kad šie laikytųsi drausmės“, – M. Šimkus pripažino, kad iš jo elgesio kariai suprato, jog jis reikalauja kyšio.
Paklaustas apie prieš vieną šauktinį panaudotą fizinį smurtą, M. Šimkus sakė, kad tądien jis bataliono teritorijoje vadovavo pratyboms, kurių metu specialisto rengimo kurso dalyviai „treniravosi taktinį judėjimą poroje“.
„Pastebėjau, kad vienas eilinis nesugeba šaudyti serija, nemoka sureguliuoti kulkosvaidžio, todėl susierzinau, kad šis po teorinių ir praktinių užsiėmimų nesugeba sureguliuoti kulkosvaidžio ir priėjęs prie jo ėmiau ant jo rėkti necenzūriniai žodžiais, – norėjau, kad jis greičiau tvarkytų kulkosvaidį“, – sakė M. Šimkus.
Tačiau, kaip pažymėjo jis, prieš karį nebuvo panaudotas smurtas – esą jis tik savo koja prilietė šauktinio sėdmenis.
„Bet eilinis karys kulkosvaidžio vis tiek sureguliuoti nesugebėjo, todėl pats jį sureguliavau“, – M. Šimkus teigė, kad šauktinis esą nuo tarnybos pradžios pasižymėjo kaip nedrausmingas karys, dažnai nevykdė nurodymų, įsakymų.
„Tačiau jo sumušti nenorėjau“, – karys taip pat pažymėjo, kad šauktinio „prilietimas koja“ ir keiksmai esą nėra susiję su tuo, kad šis jam neatnešė 20 Eur už paimtą telefoną.
Jautėsi labai nemaloniai – vadas smurtauja
Kario teigimu, apie pinigus M. Šimkus priminė ir pratybų metu: „Grandinis priėjo ir paklausė, kada jam atiduosiu pinigus. Pasakiau, kad jų dabar neturiu, o jis pasipiktino, kad esu kaip kitas karys, kuris jam žadėjo atvežti tortą, bet taip ir netvežė. Po to jis man dar pasakė, kad galbūt man ir pavyks išlaikyti kulkosvaidininko kursą, tačiau kitam kariui – tikrai ne. O kitą dieną vyko kitos pratybos – šaudymas iš kulkosvaidžių naudojant imitaciją. Man šaudant kulkosvaidis nustojo šaudyti, todėl pagalvojau, kad užstrigo juosta, tada kulkosvaidį pertaisiau, kartą iššoviau, bet kulkosvaidis vėl sustojo. Iš mokymų atsiminiau, kad reikia pareguliuoti dujų slėgį, tačiau to nepadariau dėl nepatyrimo ir vėl bandžiau šaudyti traukydamas spyną. Tada priėjęs grandinis M. Šimkus kartą spyrė į kairį šoną ir ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais, o paskui pareguliavo dujų slėgio reguliatorių.“
Karys teigė, kad įvykio metu kūno sužalojimų nepatyrė, tačiau juto skausmą, jautėsi labai nemaloniai, kad jam, pradedančiam praktinius šaudymus, pirmą kartą po nesėkmės instruktorius naudoją smurtą bei man jaučia neapykantą.
Po šio įvykio M. Šimkus daugiau iš kario taip ir nesumokėtų pinigų nereikalavo, bet po kelių dienų jis iš kitų karių išgirdo, jog grandinis ir iš jų buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefonus, o už pinigus žadėjo nesvarstyti drausminės atsakomybės klausimo.
Be to, jis užsiminė, kad M. Šimkus ne pirmą kartą reketavo karius.
„Specialisto kurso metu grandinis užsiėmimų klasėje po rašytinių teorijos testų prieš rezultatų paskelbimą pranešė, kad testą išlaikė tik dalis kurso dalyvių, kita dalis testo neišlaikė, – sakė karys. – Ir tada M. Šimkus pasakė, kad jeigu kariai nori, jog visi būtų išlaikę tęstą, tuomet visi jam turi surinkti po 10 Eur. Šį testą laikė apie 30 karių, po tokio grandinio pareiškimo kariai kalbėjosi tarpusavyje, ką daryti, bet aš savo draugams pasakiau, kad pinigų nereikia mokėti ir pats pinigų nedaviau, negirdėjau, kad kas iš karių taip pat būtų mokėjęs.“
Karys prisipažino, kad pirmą kartą testas jam taip ir nebuvo užskaitytas, tačiau jį išlaikė iš antro karto.
Kad grandinis reikalavo pinigų, patvirtino ir kiti kariai, tačiau dalis jų teisinosi, kad bijojo nepaklausti savo vadui: „Aš jam pinigų neduoti negalėjau, nes grandinis M. Šimkus man buvo vadas ir reikalavo kyšio, o neperdavus pinigų man grėsė nemalonumai.“