Nors dar prieš keletą savaičių švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ragino mokyklas ruoštis gana įprastoms metų pradžios šventėms lauke, šiandien į daugelį ugdymo įstaigų skirtingo amžiaus mokiniai žengia mažomis grupelėmis. Kaip minėti Rugsėjo 1-ąją, galėjo nuspręsti pačios ugdymo įstaigos, tačiau didelių susibūrimų atsižvelgiant į koronaviruso grėsmę atsisakyta visoje Lietuvoje.

Pavyzdžiui, Kaune mokyklų duris 9 valandą pravėrė ne visi moksleiviai.

„Dauguma Kauno miestų mokyklų priėmė tokį šventės formatą, kad didžioji dauguma mokinių renkasi tik savo klasėse, susitikimas truks ne ilgiau negu vieną pamoką, susitikimų laikai yra išskirstyti taip, kad mokinukai nesibūriuotų ir laikytųsi saugaus atstumo, kad į mokyklą susirinktų skirtingu laiku ir nebūtų didelių mokinių srautų“, – laidoje „Delfi11“ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Pašnekovės teigimu, minimalia švente leidžiama pasidžiaugti tik 1-5 klasių moksleiviams, taip pat kai kuriems dvyliktokams.

„Kai kurie pirmą kartą žengė į Rugsėjo 1-ąją, kai kurie pakeitę mokyklas pirmą kartą žengė į Rugsėjo 1-osios šventę, o kai kurie tai daro paskutinį kartą“, – mokyklų pasirinkimą grindė savivaldybės atstovė.

Vis dėlto kur kas daugiau klausimų ir nerimo mokytojams ir tėvams kelia ne šiandiena, o tai, kas laukia rytoj. Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS), istorijos mokytojo Audriaus Jurgelevičiaus, iki šiol nėra aišku, kaip šiais metais mokyklose vyks darbas.

„Man susidaro toks įspūdis, kad švietimo bendruomenė nuo Rugsėjo 1 d. įtraukiama į kažkokį didelį eksperimentą, kuriame medikai, epidemiologai, specialistai vertins, kaip virusas plinta tokioje specifinėje terpėje, kaip pavadino sveikatos apsaugos ministras. Manau, kad mokykla tikrai nėra medikų eksperimentų vieta“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Foto: DELFI / Audrius Gavėnas

Dalį laiko teks mokytis namuose

15 minučių – tiek Kauno miesto savivaldybės tarybai prireikė priimant sprendimą įteisinti mišrų ugdymo modelį laikinosios sostinės mokyklose. Kaip vyks pamokos, nuspręsta tik Rugsėjo 1-osios išvakarėse. Tuo tarpu kitose Lietuvos vietose, tikina tėvų ir mokytojų atstovai, jokio aiškumo nėra net ir pasitinkant naujus mokslo metus.

Pagal Kauno savivaldybės įteisintą mišrų mokymo modelį pamokos mokyklose vyks ne visą laiką. Kol kas šis modelis bus taikomas 11 mokyklų.

„Kiekvienoje mokykloje situacija iš dalies bus skirtinga, kadangi mokinių srautai ir jų amžius yra skirtingas, tačiau tokį bendrą modelį esame numatę tiek su mokyklų bendruomenėmis, tiek su vadovais, tiek su švietimo skyriaus darbuotojais, kad 1-5 kl. mokiniai, kurie yra mažesni ir kuriems reikalingas nuolatinis kontaktas su mokytoju, dalyvautų kasdienio ugdymo procese, 6-8 kl. mokiniai dalyvautų iš dalies nuotoliniame procese – nuotolinis ir kontaktinis ugdymas keistųsi kas savaitę, o 9-12 kl. ugdymas keistųsi kas dvi savaites“, – kaip šiose švietimo įstaigose turėtų atrodyti ugdymo procesas, aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Vis dėlto tėvai ir mokytojai stebisi, ką valdininkai veikė visą vasarą ir kodėl ugdymo įstaigoms įgyvendinti naujus reikalavimus teks per vieną parą.

„Man keista, kai mes turėjome visą vasarą ir galėjome labai aiškiai susidėlioti visus klausimus, išvakarėse priimamas sprendimas, kad mokyklų bendruomenės ir vadovai per naktį įgyvendintų. Tai gal tą posėdį reikėjo padaryti rugsėjo 15 arba gruodžio 20 ir priimti sprendimus, ir sakyti, kad juos jau tada turėjote įgyvendinti“, – stebėjosi Lietuvos tėvų forumo (LTF) atstovas Darius Trečiakauskas.

Foto: DELFI / Audrius Gavėnas

Kad švietimo sistema, tėvai ir mokytojai galėjo naujiems mokslo metams pasiruošti dar birželį, antrino ir A. Jurgelevičius. Tačiau, konstatavo jis, tai padaryta nebuvo. Savo ruožtu, E. Andriuškienė tikino, jog su mokyklų bendruomenėmis buvo kalbėta visą vasarą ir sprendimas naujų mokslo metų išvakarėse tebuvo paskutinis taškas.

„Skaičiavimai, kaip valdyti srautus, užtikrinti atskirus įėjimus, informuoti mokyklos bendruomenę, kaip turės vykti ugdymo procesas, buvo vykdomi visą vasarą. Kiekviena mokykla pateikė savo siūlymus, pageidavimus, nurodė, kiek kabinetų trūktų vykdyti kasdienį ugdymo procesą (kontaktiniu būdu – „Delfi“ ). Kiekvienu atveju sprendėme, ar tai galėtų būti daroma taikant mišrų būdą, ar tai galima išspręsti kitomis priemonėmis“, – teigė ji.

Tačiau, anot mokytojų atstovo, tokie pareiškimai stebina, nes akivaizdu, kad tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai vasarą atostogavo ir joks nuolatinis dialogas tikrai vykti negalėjo.

Baiminasi dėl savo saugumo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendacijas, kaip ateinančiais mokslo metais turėtų vykti ugdymo procesas, išplatino likus vos kelioms savaitėms iki Rugsėjo 1-osios. Ir nors jos turėjo įnešti daugiau aiškumo, pasak pašnekovų, sukėlė dar daugiau sumaišties.

„Dabar mes turime reikalavimus, turime visą eilę klausimų, bet neturime į juos atsakymų. Jeigu mes pasižiūrėsime į pavasarį, klausimas – kodėl mokyklos nesugrįžo nuo nuotolinio mokymo prie normalaus? Tie reikalavimai, kurie buvo iškelti, nerealūs ir turbūt neįgyvendinami. Šiandien tie patys reikalavimai yra iškeliami mokykloms ir tiek Veryga, tiek švietimo ministras Monkevičius sako, kad mes nebausime mokyklų vadovų, kurie nesugebės įvykdyti visų reikalavimų. Nes akivaizdžiai aišku, kad visų tų reikalavimų įgyvendinti yra fiziškai neįmanoma“, – piktinosi D. Trečiakauskas.

Foto: DELFI / Audrius Gavėnas

Savo ruožtu A. Jurgelevičius sako, kad mokytojai nerimauja dėl savo saugumo. Jo teigimu, iki šiol nėra aišku, kokios minimalios apsaugos priemonės pedagogams bus reikalingos ir kas jas užtikrins.

„Sakykime, tas sprendimas apie kaukių dėvėjimo mokytojams. Prieš savaitę buvo kalbama, kad reikės dėvėti visą laiką. Po to atsirado sprendimas, kad išlaikant dviejų metrų atstumą lyg tai nebereikės, bet priėjus prie mokinio jau reikės. Tokį variantą gali pasiūlyti tik žmogus, kuris neįsivaizduoja, kaip vyksta pamoka.

Čia tik vienas iš pavyzdžių, bet yra daugiau. Apie mistinį srautų valdymą. Aš neįsivaizduoju, kaip valdys tuos srautus, darys kažkokius srautų žemėlapius. Apie mokytojų tikrinimą, apsaugos priemones mokytojams. Niekas nėra pasakęs, kokios minimalios apsaugos priemonės turės būti skirtos – ar tokių kaukių užtenka, ar reikia kostiumų, kokius dėvi medikai. Į šiuos daugybę klausimų nėra atsakymų“, – stebėjosi pašnekovas.

Jis teigė, kad jei Kaune sprendimas dėl mokslo metų pasirodė mokslo metų pradžios išvakarėse, tai kituose miestuose to nėra net ir Rugsėjo 1-ąją.

Aistras kelia kaukės, kalba apie gresiančias baudas

Šiandien taip pat dar nėra aišku, ar mokiniai privalės dėvėti kaukes pertraukų metu. Nors Sveikatos apsaugos ministerija kol kas tokio reikalavimo nėra priėmusi, A. Monkevičius išsakė poziciją esą tokia apsauga būtina.

Kol ministerijos dalijasi skirtingomis pozicijomis, savivaldybės imasi savarankiškai spręsti, ar nustatyti konkrečias taisykles dėl kaukių dėvėjimo.

„Mokyklų bendruomenės išreiškė nerimą dėl mokinių srautų valdymo pertraukų metu. Tai yra, tada, kai mokinukai nesėdės atskirose klasėse, o galbūt turės išeiti ir į tualetą, ir pavaikščioti koridoriais, ir nuvykti į valgyklą ar kažkur kitur. Iš mokyklų bendruomenių išgirdome tokį pageidavimą, kad norėtų, jog tokiais atvejais vaikai dėvėtų kaukes.

Konkretaus operacijų vadovo sprendimo, kad būtų dėvimos kaukės nėra, nors girdime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos poziciją, kad prieštaravimų šiuo atžvilgiu nebūtų. Kadangi tėvai yra vaikų įstatyminiai atstovai ir jiems geriausiai yra žinomi vaikų interesai, nusprendėme atlikti apklausą ir išsiaiškinti, ar jie sutiktų dėl kaukių dėvėjimo ne pamokų metu“ , – sakė E. Andriuškienė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jos teigimu, iki rugsėjo 2 d. mokyklos savo bendruomenes jau bus informavusios, ar nuspręsta, jog tam tikru metu moksleiviams apsaugos priemonės taip pat bus privalomos.

Tuo tarpu mokytojų atstovas stebisi, kodėl toks klausimas apskritai keliamas.

„Bendra Lietuvos situacija yra tokia, kad operacijų vadovo nurodymai yra vienoki, ŠMSM nuomonė kartais skiriasi, atsakomybė numetama savivaldybėms. (...) Kalbėjau su vienos mokyklos vadove ir ji pasakė – kaip aš norėčiau rytoj būti nebe direktore, o mokytoja. Manau, tokių vadovų yra ir daugiau, nes visa atsakomybė, baudos ir kitos sankcijos teks jiems.

Man aišku tik tiek, kad visi tie mokiniai, apie kurių kaukių dėvėjimą svarstoma, daromos apklausos, nuėję į parduotuvę privalo tai daryti. Nuėję į renginį uždaroje erdvėje – privalo dėvėti kaukes. Dabar mokykloje kyla klausimas – ar reikia dėvėti kaukes? Man iš viso šita keliama problema atrodo perteklinė, tik ieškau atsakymo, kodėl dar svarstomi tokie akivaizdūs dalykai. Sau aš suradau atsakymą, kad neaišku, kam teks atsakomybė už kaukių nedėvėjimą ar netinkamą dėvėjimą, nes nepilnamečiai atsakomybės neneša, atsakomybė krenta jų tėvams arba globėjams ir mokyklai, tiksliau vienam mokyklos žmogui – vadovui, kuris atsakinga už saugumą“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Pašnekovas prognozavo, kad dėl kylančių įtampų dar daugiau pedagogų gali pasiprašyti atleidžiami iš darbo.

„Padaugės ne tik dėl viruso, bet dėl to, kad dešimtmečius mokytojų atnaujinimo problemos niekas nesprendė. Paskutinių metų priemonės yra tik kosmetinės. Didelė dalis mokytojų išėjo ne dėl to, kad jie bijojo susirgti koronavirusu, bet tiesiog pavargo nuo tos įtampos, kuri lydi kiekvieną Rugsėjo 1-ąją“, – apgailestavo jis.