Politikų teigimu, pagal naujus nuostatus, vaikai pirmines teorines žinias galės įgyti namuose, o toliau jas įtvirtins ir praktines bei laboratorines užduotis atliks klasėse, drauge su pedagogais. Tokiu būdu nenukentės mokymosi procesas, pavyks geriau organizuoti mokyklų erdvių dezinfekavimą, vaikų judėjimo ir maitinimo tvarką. Kiekviena mokykla, nepriklausomai nuo dydžio, galės užtikrinti mažesnį kontaktą tarp skirtingo amžiaus vaikų ir saugesnę aplinką visiems.

Tarp pirmųjų, pradėsiančių vykdyti naująjį ugdymo organizavimo būdą, – KTU inžinerijos licėjus, Juozo Grušo, „Aušros“, „Saulės“ ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos. Į vaikų ugdymo inovatorių sąrašą taip pat įsitraukia Tado Ivanausko, Kazio Griniaus, Milikonių, Simono Daukanto, Maironio bei Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos, Jono ir Petro Vileišių mokykla. Planuojama, kad šios mokyklos mokslo metus, naudodamos mišrų ugdymo būdą, galės tinkamai suplanuoti skirtingų amžiaus grupių mokinių srautus.

Į Tarybos opozicijos atstovų klausimą, kodėl buvo pasirinktos būtent tos pirmosios 11 mokyklų, Ona Gucevičienė, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, paaiškino, jog tokį pasirinkimą nulėmė trys kriterijai: menkos mokyklų galimybės sklandžiai organizuoti ugdymo procesą (mažos erdvės, netinkamas laikytis dėl COVID-19 pandemijos rekomenduotų saugumo priemonių išplanavimas). Taip pat – didelis mokinių skaičius jose ir infrastruktūra, kuri tebetvarkoma, modernizuojama.

Panašūs sprendimai dėl kitų Kauno miesto savivaldybės įsteigtų mokyklų bus priimami artimiausių miesto Tarybos posėdžių metu.