Nustebino situacija Kauno muzikiniame teatre
LSMU profesorius Alvydas Laiškonis sako, kad žmonės per daug atsipalaidavo, o pavyzdžių galima rasti toli gražu ne vieną.
„Mes tikrai labai atsipalaidavome ir kažkaip pripratome, kad pas mus daug mirštamumo nėra, todėl žmonės labai ramiai priima visas mums siūlomas priešepidemines priemones ir jų nesilaiko. Norėčiau duoti kelis pavyzdžius, kurie ir rodo atsipalaidavimą. Šeštadienį buvau Kauno muzikiniame teatre, buvo premjera „Mano puikioji ledi“, kai geso šviesa, žmonės nusiėmė kaukes ir visą spektaklį, keturias valandas, buvo be kaukės. Tai buvo pavojinga tiems, kurie sėdi šalia, ir tiems, kurie kenčia nuo kitų žmonių tokį labai netaisyklingą elgesį“, – pasakojo profesorius.
Anot jo, žmonės jau užmiršo visas priemones, kurios gali padėti kovoti su koronaviruso plitimu.
„Mokslininkai kol kas diskutuoja, koks yra persirgusių žmonių imunitetas, kiek laiko jis trunka, šiandien dar negalime pasakyti, kiek toji trukmė – metai ar pusė metų. (...) Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad jeigu mirusiųjų skaičius būtų didesnis, kiekvienoje šeimoje, artimoje aplinkoje būtų miręs žmogus, žmonės tuomet galvotų, kad reikia imtis kažkokių priešepideminių priemonių. Dabar sergamumas nėra didelis, aplinkoje tokių žmonių nepasitaiko, ir mes visai užmiršome visas priešepidemines priemones, kurios yra mums siūlomas“, – sako A. Laiškonis.
Anot jo, reikėtų atidžiau stebėti, kaip organizuojami renginiai, o kai kurių visai atsisakyti.
„Aš manau, kad reikėtų atsisakyti tokių renginių, kurie nėra reikalingi. Pavyzdžiui, Vilniuje buvo organizuota baltoji vakarienė – juk be tokio renginio galima puikiausiai apsieiti ir tokį renginį galima atidėti kitiems metams“, – sako jis.
Problemos dėl besimptomių atvejų
Paklausus, kada reikėtų atlikti testą, jeigu bendravome su įtartinu asmeniu, profesorius patarė neskubėti to daryti iškart.
„Mes padarome klaidą todėl, kad užsikrėtus koronavirusu, kol vyksta procesai organizme, praeina trys, penkios ar septynios dienos, kaip matote net inkubacinis laikotarpis yra iki dviejų savaičių, todėl iš karto pabendravus su įtartinu asmeniu, tikrai nepatarčiau iš karto tirtis, o palaukti tris penkias dienas, ar savaitę laiko“, – aiškino profesorius.
Viena didžiųjų problemų – besimptomiai atvejai ir šeiminiai židiniai.
„Mes besimptome forme sergančių asmenų neįtariame, kad jie serga, dėl to pradėjo plisti šeiminiai židiniai. Stambiuose renginiuose, įstaigose, mes galime atsekti, kas nuo ko užsikrėtė, o šeiminiuose židiniuose yra labai sunku atsekti, kas yra tos infekcijos šaltinis“, – aiškino pašnekovas. „Tai yra toji paslėpta ledkalnio dalis, nes mes atpažįstame tik jo viršūnę, susirgimus, bet kas vyksta mūsų šeimose, kas vyksta mūsų visuomenėje – sunku pasakyti.“
Anot jo, kai kure duomenys rodo, kad net ir persirgus koronavirusu, simptomus galima pajusti po dvejų ar trejų metų.
„Pirmieji atlikti persirgusių asmenų skrodimai rodo, kad plaučių audinys sustandėja, plaučiai išlaiko savo formą dėl vadinamojo jungiamojo audinio. (…) Jeigu mūsų alveoles supantis jungiamasis audinys sustandės, mes visus rezultatus, pavyzdžiui, dusulį, sunkumą krūtinėje ir visus kitus simptomus pastebėsime tik po dvejų ar trejų metų“, – sako pašnekovas.
Susirgimų gali daugėti
Paklausus, ar gali būti, kad po kelių savaičių, mokiniams grįžus į mokyklas, vėl matysime staigų susirgimų šuolį, pašnekovas tikino, kad taip tikrai gali būti.
„Taip. Mes turime gripo pavyzdį. Kai prasideda gripo epidemija, dažniausiai gripu sergančių asmenų daugiausia yra mokyklose.
Šiandien galime pasakyti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, penkerių-devynerių metų vaikai serga žymiai rečiau, tačiau paaugliau serga labai dažnai koronavirusu, todėl dabar kiekvienai mokyklai tai tampa dideliu uždaviniu, kaip suorganizuoti srautus, kad nesusimaišytų jaunieji moksleiviai ir paaugliai, kaip išvengti jų bendravimo“, – aiškina jis.