G. Nausėda teigė, kad šie mokslo metai bus kitokie, koronaviruso pamiršti jų metu nepavyks.
„Suprantu, kad žengiame į naują teritoriją, naują laikotarpį, kuris bus paženklintas koronavirusu. Reikės demonstruoti kūrybiškumą, inovatyvumą, ieškoti tų sprendimų kiekvienoje konkrečioje situacijoje“, – kalbėjo jis.
„Tariant didelį dėkui profesionalams mūsų mokytojams, negalima nutylėti to, kas sistemoje nėra gerai. Joje vis dar yra daug esminių trūkumų, kurie neleidžia pasiekti geresnių švietimo rezultatų. Įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose, deja, nespindime kol kas, čia taip švelniai pasakius“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad artimiausiu metu Prezidentūra pateiks pasiūlymų keisti švietimo sistemą paketą.
„Ta proga mes ketiname visai netrukus kreiptis su tam tikromis iniciatyvomis į Seimą. Kadangi jos yra susijusios su įstatymų bazės tobulinimu. Apibendrinant jas pavadinčiau taip – lygaus starto galimybės, visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie gimę, kur jie eina į mokyklas, kokiose šeimose jie gyvena“, – aiškino jis.
Dabartinė idėja, anot šalies vadovo, bus skaidyta į dvi dalis.
„Tai reikėtų skaidyti į dvi dalis: pirma – priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribos mažinimas vieneriais metais. Manau, kad ši iniciatyva prasminga ir reikalinga, nes įvairūs tyrimai rodo, kad kuo vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą anksčiau, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms. Tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje. Kita iniciatyva susijusi su tuo, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, deja, negali visa apimtimi naudotis ikimokykliniu ugdymu“, – savo pasiūlymą motyvavo šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, kad jei Lietuvoje mokyklinis amžius būtų paankstintas iki 6 metų, o priešmokyklinis iki 5 metų, sistemoje turėtų būti užtikrintas lankstumas, kad tie vaikai, kurie lėčiau integruojasi, galėtų pradėti lankyti mokyklą 7 metų, priešmokykliniame ugdyme praleidę dvejus metus.
Statistikos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje daugiau nei 4440 vaikų augo ikimokyklinės rizikos šeimose, iš jų apie 36 proc. neugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programą. G. Nausėda siūlo, kad vaikams iš tokių šeimų būtų pilnai kompensuojamas ikimokyklinis ugdymas, įskaitant maitinimą ir pavėžėjimo paslaugas. Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 9 mln. eurų per metus.
„Tai yra suma, kurią mūsų valstybės biudžetas sugebėtų prisiimti“, – teigė jis.
Šalies vadovas G. Nausėda teigė, kad bus siūloma ikimokyklinį ugdymą padaryti privalomu vaikams iš socialinės rizikos šeimų
Kaip probleminę sritį šalies vadovas įvardijo ir įtraukųjį ugdymą.
Kalbėdamas apie jį, G. Nausėda svarstė, kad gerovės vizijos neatitinka tai, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai auga atskirti lyg į getus, kur negauna tokių paslaugų, kokias galėtų gauti bendrosiose mokyklose. Pasak jo, gaunama signalų, kad mokyklos negali priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų tiek socialinių paslaugų, tiek infrastruktūros prasme. Tam, kad sistema būtų adaptuota iki 2024 m, reikalinga papildomi apie 6 tūkst. specialiųjų pedagogų, mokytojų padėjėjų etatų. Tai kainuotų 35 mln. eurų per metus.
„Tokia sistema būtų teisingesnė ir visi turėtume judėti link jos“, – savo pasiūlymą motyvavo šalies vadovas.
Dar viena aptarta sritis – aukštasis mokslas.
„Reikia pripažinti, blogi matematikos egzamino rezultatai ir kitų dalykų blogos žinios lemia, kad studentai ateina nepakankamai pasiruošę, neapsisprendę, neatradę pašaukimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau, pasak jo, antra šios problemos dalis yra ta, kad mokslas yra atitrūkęs nuo realios veiklos, nuo verslo, ne visada sugebama greitai persiorientuoti pagal poreikius. Prezidentūra sieks, kad šiuo metu MTEP (moksliniams tyrimams ir eksperimentinė plėtra) skiriami 0,9 proc. BVP (iš kurių 0,3 iš biudžeto), bent jau padvigubėtų.
G. Nausėda taip pat kalbėjo apie tai, kad nors daug kalbama apie mokytojo prestižą, bet tam, kad jis iš tiesų būtų, reikalingos ir konkrečios finansinės, teisinės ir kitos priemonės. Pasak prezidento, šiemet į ugdymo profesijų studijų kryptis priima beveik 900 studentų, tai yra, maždaug dvigubai daugiau nei prieš metus. „Dabar svarbiausia, kad tie, kurie pasirinko ugdymo profesijas, pabaigę studijas norėtų pašvęsti savo gyvenimą tai veiklai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pasiruošimą rugsėjo 1-ajai koronaviruso krizės sąlygomis. G. Nausėda neslėpė, kad ne viskas padaryta tinkamai. „Esu įsitikinęs, kad bet koks reguliavimas, jei taikomas tokiam plačiam sektoriui kaip švietimas turėjo būti paskelbtas gerokai anksčiau. Ir dabar turime klausimų, dėl kurių nėra apsispręsta, ar vaikščioti su kaukėmis privaloma, ar tai tik rekomenduojama“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad mokslo metai pradedami iš esmės normaliai, o griežtesnių priemonių bus imamasi, jei to prireiks, ir jos bus susijusios su konkrečiomis vietovėmis, židiniais.