Trys didžiausios rizikos

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga Delfi įvardijo ir šiuo metu daugiausiai nerimo keliančias problemas.

„Yra kelios rizikos, kurios parodys, kaip mums sekasi. Tai naujų mokslo metų pradžia, pamatysime po maždaug 10 dienų rezultatus. (...) Kita – į universitetus suvažiuojantys studentai ir jų gyvenimas, jų susibūrimai. Nes aišku, kad jie grįš namo, važinės. Tai klausimas, kaip seksis čia“, – opiausius klausimus vardijo jis.

„Ir trečias labai svarbus dalykas – kadangi orai vėsta. Vyresnio amžiaus žmonės grįžta iš sodų, pasipils didesni srautai į gydymo įstaigas. Tai čia yra dar viena rizika, kurią labai svarbu suvaldyti.

Taip pat labai svarbu yra žmonėms suprasti, kad tam tikros apsaugos priemonės yra ne dėl to, kad apsunkintų patekimą, bet tam, kad būtų galima suvaldyti viruso išplitimą gydymo įstaigoje, kad jos neturėtų užsidaryti ir galėtų teikti pagalbą. Čia bus dar vienas labai rimtas iššūkis. Nes vasarą ir šiaip šiek tiek lengviau gyvena gydymo įstaigos“, – Delfi sakė A. Veryga.

Bijo į miestus atvykstančių studentų

Ministras teigė, kad užbaigus lauko kavinių sezoną, nereikėtų tikėtis visiško viešojo maitinimo įstaigų veiklos stabdymo.

„Na, norėčiau tikėtis, kad nebus tokio sprendimo dėl visiško barų, kavinių ir restoranų apribojimo, po to, kai baigsis lauko kavinių sezonas. (…) Nes tikrai įmanoma užtikrinti visus reikalavimus, tai yra įgyvendinama“, – sakė jis.

Praėjusį penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras prašė neiti į naktines pasilinksminimo vietas, tačiau jų darbo laikas, tikėtina, bus apribotas tik šią savaitę.

„O dėl naktinių klubų darbo laiko trumpinimo, tai tiesiog nebuvo tokio apsisprendimo Vyriausybėje. Ir buvo sugalvota, kad reikia duoti šiek tiek daugiau laiko informuoti, kad verslai spėtų pasiruošti. Tikėtina, kad šią savaitę tas apsisprendimas bus“, – sakė jis.

A. Veryga teigė, kad vienas svarus argumentas tam – į studijas atvykstantys jaunuoliai.

„Vienas iš argumentų, kurių ir aš išsakysiu – ta pati rugsėjo 1–oji. Kada į miestus suvažiuos studentai, ligos jiems atrodo menkai tikėtinos. (…) Tiesiog žinant, kad žmonės susirinkę ieškos būdų pasilinksminti, susirinkti, atšvęsti, tai naktinių klubų savininkų teiginiai, kad jie viską sutvarkys, yra prasilenkiantys su realybe“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

Nerimauja ir mokslo metams besiruošiantys moksleivių tėvai. Ministras teigė, kad bus daroma viskas, kad nuotolinio ugdymo būtų kuo mažiau.

„Viskas priklausys nuo labai lokalių situacijų. Į nuotolinį mokymą ugdymo įstaigos gali iškeliauti ir be konkrečių miestų apsisprendimo. (…) Toks yra ir tikslas, kaip galima efektyviau organizuoti tuos procesus, kad net visa įstaiga į nuotolinį ugdymą neturėtų išeiti. Ir kad jauni žmonės galėtų eiti į darbus“, – kalbėjo ministras.

„Mažiausiai tikėtinas scenarijus – kad visos įstaigos eitų vėl į nuotolinį ugdymą“, – tvirtino jis.

Kodėl pabodo dėvėti kaukes?

Šeštadienį Vilniuje buvo surengtas mitingas, kuriame sveikatos apsaugos ministras A. Veryga buvo raginamas trauktis iš ministro pareigų. Ministras teigė, kad to daryti nežada, o klausimą kelia ir dėl mitinge dalyvavusių žmonių.

„Trauktis tikrai nesiruošiu, ne kartą esu minėjęs, kad kol turiu pasitikėjimą tiek premjero, tiek frakcijos kolegų, tikrai nematau tam reikalo. O tas mitingas, matyt, daug tokių klausimų užduoda – ar tikrai tie reikalavimai yra pagrįsti. Juo labiau, kad publika ten tikrai margoka buvo, kiek man teko matyti nuotraukas, tai atrodo, kad ten viskuo nepatenkinti žmonės, kad ir kokia tema būtų“, – apie šeštadienį Vilniuje surengtą mitingą Delfi sakė A. Veryga.

Ministras svarstė, kad galbūt žmonėms atsibodo kaukes dėvėti.

„Gali būti, kad ir atsibodo tas kaukes nešioti. Dar vienas dalykas, ko nereikėtų pamiršti, tai tiems, kuriems nepatinka tos kaukės, ar tos grupės, kurios skleidžia tam tikrą nepasitenkinimą, paprastai apeliuoja į tai, kad nebuvo čia jokio viruso, be reikalo tas priemones taikome“, – sakė ministras.

A. Veryga teigė, kad į keletą privačių žinučių, kuriose teigiama, kad koronavirusas neegzistuoja, jis atrašė. Ir su jų autoriais kalbėjosi. Ministrą nustebino, kad kai kurie netiki ir tuo, kas pavasarį dėjosi šiaurės Italijoje.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

„Tai tada, žinote, labai sunku yra diskutuoti. (…) Žmonėms, kurie gyvena išvirkščioje tikrovėje, yra labai sunku rasti argumentų ir paaiškinti“, – kalbėjo jis.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė, kad nors informacija dėl kaukių dėvėjimo keitėsi, tačiau atsižvelgti reikia tik į naujausią informaciją.

„Įvairiausių nuomonių apie tas kaukes buvo. Jeigu pažiūrėtume į viską chronologiškai, tai gal čia koją kiša ir pačioje pandemijos pradžioje buvęs pasimetimas, nežinojimas, nuo ko tos kaukės saugo. Taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos, jų nuomonė tada buvo pakankamai skeptiška, paskui ji keitėsi, atsirado naujų įrodymų ir argumentų.

Ir mano pasisakymai skeptiški yra vis dar sukami feisbuke. Bet juk gyvenimas keičiasi, atsiranda nauji dalykai, įrodymai. Į juos ir reikia žiūrėti, o ne atsisukti tai, kas buvo prieš kiek laiko, nes tuo metu toks žinojimas buvo“, – sakė jis.

Verta naikinti kelionių ribojimus?

Europos Sąjungos (ES) šalių sergamumas koronavirusu beveik išsilygino, su panašia situacija susiduria bene visos šalys. A. Veryga sutinka, kad kelionių ribojimus ir kritinius sergamumo rodiklius reikėtų peržiūrėti.

„Matyt, kad panašus klausimas kils ES valstybėms. Mes šiek tiek apie tai diskutavome, koks tas rodiklis turi būti, kad šalys vėl neberibotų judėjimo. Nes jei mes visi pasidarome panašūs arba beveik vienodi, kokia prasmė dar vieniems nuo kitų užsidaryti. Tai, matyt, kad tikrai ateis tokia diskusija“, – pirmadienį Delfi sakė A. Veryga.

Ministras tikėjosi, kad tokia diskusija kils bendrai visos ES šalių mastu, o ne pavieniui.

„Būtų gerai, kad ji prasidėtų ir vykti ne atskirose valstybėse, o bendrai ES. Nes tas 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius per 14 dienų, tai jis gimė bendrai, kaip bendras vardiklis. (…) Manau, kad būtų gerai Europai pervarstyti šį skaičių, preliminarus pasiūlymas iš mūsų pusės būtų 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Naujausiais duomenimis, Lietuva jau beveik pasiekė 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį. Latvijoje situacija yra kur kas geresnė. A. Verygos teigimu, viskas ir priklausys nuo Latvijos sprendimų.

„Sunku pasakyti, kaip jie nuspręs. Aš manau, kad Latvijoje tikrai vyksta tokia diskusija, negali nevykti. Ir politikai diskutuoja ir epidemiologai“, – apie Latviją kalbėjo A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad per šį savaitgalį užfiksuoti nauji koronaviruso atvejų skaičiai gana panašūs į anksčiau buvusius. O tai reiškia, kad eksponentiškai atvejai neauga.

„Estijoje situacija gal yra labiau panaši į Lietuvą nei į Latviją. (…) Latvija išlieka išskirtinai geroje situacijoje ir jai liks apsispręsti, ką daryti. Nes panašu, kad jiems gali tekti užsidaryti iš abiejų pusių, jei toks sprendimas būtų. (…) Tai yra latvių apsisprendimas, ar jie tą Baltijos burbulą griaus ar ne. Nes aišku, kad nei Lietuva, nei Estija griauti jo nenori“, – kalbėjo ministras.

Stebuklingo būdo nėra

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad nei viena kita šalis neturi stebuklingo būdo kovoti su pandemija. Todėl visų strategijos remiasi tomis pačiomis priemonėmis.

„Kažkokių stebuklingų ir ypatingų priemonių, nemanau, kad ir rasime. (…) Su tam tikromis variacijomis ir niuansais mes esame panašūs. Tai yra infekcijų kontrolė: sienų, atvykusių kontrolė, izoliacija, testavimas, gydymas ir taip toliau. Kas šiandien, manau, bus aptarinėja PSO nuotolinėje konferencijoje – tai mokslo metų pradžia ir kaip šalys elgsis ir darys. Tai kiek teko skaityti apžvalgas, naudojami panašūs principai. (…) Matysime, gal tikrai bus išskirtinai gudrių pasiūlymų ar praktikų, ką šalys yra sugalvojusios, tikrai pasistengsime pritaikyti. Bet stebuklingų dalykų mes nerasime“, – sakė ministras.

Ir pridūrė, kad visos šalys laukia viena – vakcinos. A. Verygos teigimu, pirmosios vakcinos gali ES šalis pasiekti dar šiemet.

„Kiekiai, turbūt dar būtų nedideli. O kitos vakcinos atkeliautų pirmąjį kitų metų ketvirtį. Bet tai yra teorija, kaip bus, pamatysime. Aišku, kad šį šaltąjį rudens sezoną, kai plis gripas ir peršalimo ligos, tikrai turėsime išgyventi be vakcinos“, – sakė pašnekovas.

Mažėjančio mirtingumo priežastys

Socialiniuose tinkluose paskutiniu metu itin aktyviai pradėtos aptarinėti mažėjančio mirtingumo nuo koronaviruso tendencijos. Šis argumentas naudojamas pabrėžti, kad virusas nėra jau toks grėsmingas. A. Verygos teigimu, mažėjančius mirtingumo rodiklis lemia keli veiksniai.

„Jeigu pasižiūrėtume į patį sergamumą ir kur virusas dabar labiau plinta – tai daugiau tarp jaunų žmonių, nei kad viruso pradžioje. Neturime tokio intensyvaus plitimo gydymo įstaigose, slaugos įstaigose, kur yra pati pažeidžiamiausia asmenų grupė ir rizika mirti yra pati didžiausia. Ir dar vienas dalykas – medikai juk jau pažįsta šią ligą, žino, ką daryti ir kaip elgtis“, – priminė jis.

„Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek pacientų pateks į gydymo įstaigas, kol jų yra labai nedaug, galima ir išskirtinę pagalbą suteikti. (…) Bet jei virusas pradeda plisti labai greitai ir į ligonines patenka labai daug žmonių, tada jau ir priežiūra tampa sudėtingesnė, tada ir tų mirčių daugėja“, – sakė pašnekovas A. Veryga.

Koronavirusu persirgę žmonės kalba apie lengvus ligos simptomus, taip pat sako, kad ligos grėsmė perdėta. A. Veryga išvardino visus užfiksuotus liekamuosius ligos simptomus.

„Tiems, kuriems liga duoda rimtesnius simptomus, tai kiek dabar tenka skaityti publikacijas, tai gali likti liekamųjų reiškinių, ypač – plaučių pažeidimų, pavyzdžiui, plaučių audinys tampa kietas, nebeelastingas, mažėja ir plaučių tūris. Jeigu tai jauno amžiaus žmogus, jam ir fizinį krūvį sunkiau pakelti, bendrai kvėpavimo nepakankamumas gali vystytis“, – vardijo A. Veryga.