Leitmotyvą neva Baltarusijai gresia išorės grėsmės diktatorius pradėjo vystyti vos tik prasidėjus neramumams. Dabar prie to jau prisijungė ir Rusija. Gynybos ekspertų tai nė kiek nestebina, nes tai sena taktika, kuria bandoma susirasti priešą ir nukreipti baltarusių dėmesį nuo įvykių Minske.
Neatmetama, kad būtent dėl šios priežasties A. Lukašenka kilus protestams staiga pradėjo vykdyti iš anksto neskelbtas karines pratybas prie Lietuvos ir Lenkijos sienos. Tiesa, yra ir kita versija, kad diktatorius negali pasitikėti nė savo kariuomene, kurios vadai lojalūs Rusijai, tad išsiųsdamas pajėgas toliau nuo Minsko bando apsaugoti, visų pirma, save ir savo poziciją.
Vis dėlto akivaizdu, kad aiški Lietuvos pozicija dėl taikių protestuotojų kankinimo ir opozicijos palaikymas A. Lukašenkai labai nepatinka. Tai jis pademonstravo ir Lietuvoje vykusio renginio „Laisvės kelias“ metu, kai į mūsų šalies teritoriją įskrido Baltarusijos karinis straigtasparnis. Tiesa, įžūlia provokacija, mano „Delfi“ kalbinti specialistai, A. Lukašenka galėjo siekti ne tik pagąsdinti, bet ir įtraukti Lietuvą į žaidimą, kuris jam visiškai atrištų rankas Baltarusijoje.
Ieško preteksto karinei padėčiai įvesti
Kaip laidoje „Delfi11“ sakė atsargos majoras Darius Antanaitis, tokiu būdu A. Lukašenka siekia rasti pretekstą įvesti karinę padėtį Baltarusijoje, kuri jam leistų daryti ką tik nori.
„Šitoje vietoje yra du aspektai. Pirmas aspektas – tam, kad Lukašenka sugebėtų susidoroti su opozicija, jis turėtų aktyvuoti kolektyvinę sutartį su Rusija. Tam jam reikalingas tiesioginis ginkluotas įsiveržimas ar ginkluota agresija prieš Baltarusiją. Antras dalykas, jeigu prasideda kažkokie hipotetiniai kariniai veiksmai, jis gali įvesti karinę padėtį – tada Konstitucija eina velniop ir mes darome taip, kaip aš noriu“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Kad provokaciją Lietuvoje A. Lukašenka įvykdė būtent dėl to, neatmeta ir Vilniaus Politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius. Vis dėlto, dėmesį atkreipė jis, kol kas iš A. Lukašenkos veiksmų neatrodo, kad jis norėtų tai padaryti.
„Pats scenarijus, kad jis gali sugalvoti net tai, yra visiškai realus. Apie tai daug kas ir aš pats kalbėjau dar prieš rinkimus, visa ta dezinformacija dėl Vagnerio gali būti noras įvesti tą nepaprastąją padėtį ir tuo metu atšaukti rinkimus. Tai problemai, kurią jis turi Baltarusijoje, jis gali pasitelkti ir nepaprastąją padėtį.
Iš principo toks dalykas yra labai realus. Tik tai tiek, kad jis tam turėjo jau tiek pagrindo (ne teisinio, bet tokio, kokio jis nori), o jeigu jo trūko, galėjo išprovokuoti arba suvaidinti kokią nors protestuotojų provokaciją, teroro aktą ar dar ką nors, kas yra labai būdinga tokiems režimams – tiek Rusijos, tiek Baltarusijos. Jeigu jis būtų norėjęs tą padaryti, jis jau seniai galėjo tą padaryti, todėl aš nematau pakankamai priežasčių teigti, kad jis tikrai nori tą daryti“, – sakė M. Laurinavičius.
Sraigtasparnis buvo ginkluotas, NATO naikintuvams jau buvo duotas signalas
Vertindamas situaciją, kai Baltarusijos sraigtasparnis įskrido į Lietuvos teritoriją būtent toje vietoje, šalia kurios buvo susirinkę praktiškai visi aukščiausi Lietuvos vadovai, D. Antanaitis teigė, jog greičiausiai Baltarusija tikėjosi, jog NATO naikintuvai jį tiesiog numuš ir tai taps pretekstu konflikto eskalacijai.
„Reikia prisiminti kaip tą pačią provokaciją Rusija padarė Turkijos teritorijoje ir lėktuvas buvo numuštas. Aš manau, Baltarusija bandė padaryti lygiai tą patį, tas sraigtasparnio pilotas realiai buvo savižudis. Šitie sraigtasparniai po vieną neskraido, jie skraido poromis. Ir, kaip mes matėme, jis skrido ginkluotas – pas jį po rėmu buvo pakabinti du rinkiniai prieštankinių nevaldomų raketinių kompleksų dėl taikios demonstracijos ir oro balionų.
Matomai, Lukašenka tikėjosi, kad mūsų NATO oro policija, galbūt priešlėktuvinė gynyba numuš tą sraigtasparnį, noriu akcentuoti – ginkluotą sraigtasparnį. Taip būtų eskaluota visa ta situacija. Šiuo atveju užuojauta lakūnui, kuris skrido, nors buvo pasmerktas Lukašenkos, kad jis bus numuštas ir užmuštas. Manau, šitoje vietoje mes pasielgėme labai stipriai ir išmintingai, nepasidavėme provokacijai – įskrido ir išskrido, nors numušti šitą sraigtasparnį buvo tiesiog sekundžių klausimas. Bet šioje vietoje mes išlaikėme labai rimtą ir solidžią ramybę“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ tikino, kad NATO oro policija buvo pasiruošusi reaguoti ir buvo sekundžių klausimas, kada tai įvyks.
„Reakcija yra būdinga tokiais atvejais. Kai yra pažeidžiama oro erdvė arba kertama siena reakcija yra diplomatiniais kanalais. Galiu priminti, kad šitas sraigtasparnis buvo įskridęs ir, kiek mato mūsų oro erdvės stebėjimo tarnyba, išbuvo apie dvi minutes.
(...) Aš ne veltui paminėjau dvi minutes. Užfiksavus oro erdvės pažeidimą buvo duotas signalas NATO oro policijai ir ji jau buvo pradėjusi reaguoti. Reakcijos laikas yra toks, kad reikia užimti pozicijas ir išskristi, tai šitas orlaivis jau buvo išskridęs“, – sakė V. Rupšys.
Žaidžia pavojingą žaidimą
Pasak D. Antanaičio, žaidimas, į kurį Lukašenka bando įtraukti Lietuvą, yra labai pavojingas. Būtent todėl, sako jis, itin svarbu išlaikyti strateginę ramybę ir suprasti, kad režimas bando išsaukti kokius nors prieš jį nukreiptus karinius veiksmus.
Paklaustas, kaip suprasti, kada grėsmė reali, o kada tai tėra provokacija, atsargos majoris tikino, kad jei Baltarusija pradėtų konfliktą kitoje šalyje, pati sau pasirašytų nuosprendį ir A. Lukašenka puikiai tai supranta.
„Kesinimas turi būti realus, o ne taip, kad aš įkišau koją – bandau pas tave eit, nebandau pas tave eit. Čia yra pavojingas dalykas, nes jeigu tu jį pagausi, įtrauksi pas save, tu esi kaltas. Šiuo atveju jeigu Lukašenka bandytų eskaluoti konfliktą įsiverždamas į Lietuvos teritoriją, jis automatiškai taptų kaltu dėl konflikto pradėjimo. Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, kuri atseit jam nelabai rūpi, netgi Rusija, manau, tai pasmerktų, nes jai neapsimokėtų palaikyti žmogaus, kuris įsiveržė į kitą šalį be jokios priežasties. Manau, šito žaidimo metu – kojos iškišimas už tvoros ir vėl įtraukimas – mes turime turėti strateginę ramybę ir kantrybę“, – teigė pašnekovas.
Savo ruožtu M. Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad šio Baltarusijos režimo poelgio priežastis gali būti ir kur kas primityvesnė – tiesiog pademonstruoti galią ir pagąsdinti.
„Kad tai yra padaryta tyčia, tai aš neabejoju. Aš tikrai nemanau, kad jie netyčia įskrido, nepamatė, kur įskrido, nes gaudė tuos balionus. Bet gali būti pats paprasčiausias variantas – jėgos demonstravimas. Tiesiog. Vienas dalykas, Lukašenka spaudžia kariškius, kad jie kaip nors demonstruotų tą savo jėgą, tai gali būti net ir pačių kariškių parodymas Lukašenkai. Čia yra grynai žvanginimas ginklais“, – teigė analitikas.
Pašnekovo teigimu, stebint dabartinę situaciją yra aišku, kad A. Lukašenka naujų rinkimų surengti tikrai neleis.
„Rinkimų jis tikrai nerengs, tai yra visiškai akivaizdu ir tikėtis, kad pats Lukašenka sutiktų su naujais rinkimais yra visiškai naivu. Yra du variantai – arba jis sėdi valdžioje ant durtuvų ir bando ant jų išsilaikyti ar su karine padėtimi, ar be jos, bet grynai karinės padėties pagalba, arba jis pabėga. Tas variantas, kad dabar staiga net kažkam tarpininkaujant jis sutiktų su naujais rinkimais, iš principo neegzistuoja“, – prognozavo pašnekovas.
Apsikeitė notomis
„Delfi“ primena, kad po „Laisvės kelio“ Lietuva įteikė notą Baltarusijai dėl oro erdvės pažeidimo – užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, į Lietuvos teritoriją vykstant solidarumo akcijai buvo įskridęs baltarusių sraigtasparnis.
„Jų sraigtasparnis pažeidė mūsų oro erdvę ir šiandien Baltarusijos ambasadoriui buvo įteikta griežta protesto nota“, – BNS informavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Jo teigimu, sraigtasparnis buvo matomas vizualiai ties Medininkais, gyvosios grandinės pabaigoje.
„Jis matėsi vizualiai. Mes turime mūsų oro erdvės kontrolės informaciją, kad yra pažeidimas“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tuo metu Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ tą patį pirmadienį pranešė apie bandymą pažeisti Baltarusijos oro erdvę iš Lietuvos pusės – Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, iš Lietuvos buvo paleistas zondas su aštuoniais balionais ir „antivalstybiniais“ simboliais.
Baltarusija Lietuvai taip pat įteikė notą dėl akcijos „Laisvės kelias“ metu į Baltarusiją įskridusių balionų, pavadindama tai „planuota provokacija“.