Tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečias pavardes, taip pat neatsakė į klausimą, ar į sąrašą įtrauktas A. Lukašenka.
J. Borrellis pažymėjo, kad sąrašas gali būti pildomas.
Skilusios nuomonės
Kuo susijusi Baltarusija ir Turkija? Sankcijų klausimu, kuris skaldo ES. Ketvirtadienį–penktadienį vykstančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime („Gymnich“). Pirmąją dieną lyg ir sutarta, kad ES įves asmenines sankcijas tik 15–17 Baltarusijos pareigūnų, bet antrąją dieną gali viskas pasikeisti, jei nebus pritarta Graikijos ir Kipro reikalavimams taikyti sankcijas Turkijai.
A. Lukašenkos sąrašuose nėra?
Apie sankcijas Baltarusijai Europos Tarybos vadovas Chalies’is Michelis prakalbo praėjusią savaitę po ES vadovų vaizdo konferencijos. Pasak jo, sankcijos bus taikomos „esminiam skaičiui“ režimo pareigūnų. Tačiau, ką reiškia „esminiam“? Lietuva, Lenkija ir kitos Baltijos valstybės kalbėjo apie dešimtis ar net šimtus asmenų, kurie dalyvavo klastojant Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus, o vėliau dalyvavo represijose prieš opozicijos protestus.
Briuselis kalbėjo apie mažiau nei 10 pavardžių. Galiausiai šią savaitę informuota, kad ES užsienio reikalų ministrams bus pateiktas 15–20 žmonių sąrašas, nes kiekvienai sankcijai reikia teisinio pagrindo ir įrodymų, kitu atveju, jos gali būti apskųstos Europos Teisingumo Teismui, kas esą ne kartą jau nutiko.
„Tiksliai negaliu pasakyti, bet mano nuomone, bus tarp 15 ir 20 asmenų, – antradienį Briuselyje akredituotiems žurnalistams neoficialiai kalbėjo aukštas ES pareigūnas. – Tačiau ministrams pateiktas skaičius nebūtinai gali atitikti galutinį rezultatą. Dalis asmenų gali būti išbraukta iš sąrašo, nes mes galime neturėti įrodymų, arba kiti žmonės gali būti įtraukti.“
Vėliau pasirodė informacija apie 30 pavardžių, tačiau galiausia ketvirtadienį Berlyne apsiribota ties 15–17 Baltarusijos režimo pareigūnų. Kaip pranešė Politico.eu, Aliaksandro Lukašenkos ten nėra, tačiau paliekama galimybė praplėsti sąrašą. Sankcijų oficialus priėmimas turėtų užtrukti apie dvi savaites.
Nori daugiau, bet...
Lietuva, kuri planuoja paskelbti sankcijas virš 100 Baltarusijos oficialių asmenų, dar prieš susitikimą neslėpė, kad nori didesnio sąrašo. Taip pat tikisi greitesnio sankcijų įsigaliojimo.
„Neužtenka tik spręsti, vertinti, pasmerkti, turėtų būti veiksmai. Mes turime paskubėti“, – ketvirtadienio Politico.eu tekste cituotas Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius.
Teigiama, kad ir ketvirtadienį derybos Berlyne buvo labai aršios, o ir penktadienį rimtesnių sankcijų šalininkai nesiruošia nuleisti rankų
Tačiau ES didžiosios valstybės turi kitą požiūrį. Tarkim, Vokietija nedviprasmiškai pasakė, kad nori, jog laikytis nuošalyje Baltarusijos įvykių.
„Tai, ką mes matome Baltarusijoje, nėra geopolitinė kova. Tai vidinė kova žmonių už laisvę, jų teisę pasirinkti savo kelią. Lukašenka ir jo draugai bando parodyti esą tai konfliktas tarp Baltarusijos ir Vakarų. Nepapulkime į šiuos spąstus“, – Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė Politico.eu.
Graikijos ir Kipro „šantažas“
Tai ne vienintelė kliūtis ES sankcijoms Baltarusijos pareigūnų atžvilgiu. Graikija ir Kipras labai aršiai pasisako už ES sankcijas Turkijai dėl jos agresyvių veiksmų Viduržemio jūroje. Kaip patvirtino ne vienas diplomatas, Graikija ir Kipras (be kita ko, istoriškai palankios Rusijai) gali blokuoti sankcijas Baltarusijai, jei nebus sutarta nubausti Turkijos.
Taigi, jei šiandien nepavyks pasiekti kompromiso, sankcijų klausimas Baltarusijos režimui nusikels į neapibrėžtą ateitį.
Lietuva neturi labai aiškios pozicijos Turkijos, kuri yra taip pat NATO narė, atžvilgiu. Iki šiol Vilnius pasisakė už, ministro L. Linkevičiaus žodžiais, „diskusijas“, „bendravimą“, o ne sankcijų taikymą Ankarai.