Parapijos klebonas dek. dr. Romualdas Zdanys tvirtina, kad nuo to miesto biudžetas pernelyg nenukentėtų, bet mišių dalyviai išvengtų papildomų rūpesčių.
Tokia praktika, kai per pamaldas tikintieji atleidžiami nuo automobilių stovėjimo prie bažnyčios mokesčio, pasak dvasininko, paplitusi daugelyje Europos šalių.
R. Zdanys teigia nepastebėjęs, ar apmokestinus darbo dienomis mašinų stovėjimą prie bažnyčios tikintieji būtų pradėję rečiau užsukti į Dievo namus. Tačiau kad kyla nepatogumų, klebonui pasiguodė jau ne vienas parapijietis. Tad pati bažnyčia nusprendė kreiptis į Panevėžio savivaldybę, kad rinkliava už automobilių stovėjimą prie maldos namų nebūtų renkama nuo aštuntos iki devintos valandos ryto, kai vyksta rytinės pamaldos.
„Iš akies būtų sunku pasakyti, ar dėl to sumažėjo tikinčiųjų rytais. Ne vien mūsų mieste stovėjimo vietos prie bažnyčios yra mokamos, bet kiek teko keliauti po Europą, ne vienoje šalyje mačiau, kad aikštelėse, įrengtose prie bažnyčių ir apmokestintose, pakabinta lentelė, jog religinių apeigų metu stovėjimas yra nemokamas“, – pasakojo R. Zdanys.
Užmaršumo kaina
Klebono teigimu, į rytines pamaldas paprastai susirenka specifinė tikinčiųjų grupė – dažniausiai tokiu metu mišios užsakomos mirus artimam žmogui. Ir jos trunka apie 45 minutes. Nors valandos stovėjimas kainuoja 30 euro centų, tikintiesiems, anot dvasininko, kyla nepatogumų susimokėti už aikštelėje paliktą automobilį. Skausmo prislėgti žmonės kartais net pamiršta tą padaryti, mat atvykus į pamaldas tiek vakarais, tiek savaitgaliais stovėjimas prie bažnyčios nemokamas.
„Man atrodo, nelabai gražu, kai žmonės atvyksta į laidotuves ir dar turi sumokėti už automobilio stovėjimą. Juk tikintieji į bažnyčią atvyksta ne pramogauti, kokių nors komercinių reikalų spręsti, o išlydėti brangų žmogų į paskutinę kelionę. Jeigu atvažiuotų tik į santuokos ceremoniją, gal net nebūčiau kreipęsis su tokiu prašymu į Panevėžio savivaldybę“, – svarsto R. Zdanys.
Klebonas ir pats ne kartą sulaukęs tikinčiųjų nuoskaudų, kad už mašinos stovėjimą prie maldos namų tenka sumokėti tik per rytines pamaldas. Netekties skausmo prislėgti žmonės kartais pamiršta tą padaryti ne iš piktos valios, o tik todėl, kad tuo metu jų mintys visai kitur. Už tokį užmaršumą vėliau tenka skaudžiai sumokėti.
„Visa teritorija aplink bažnyčią yra apmokestinta. Tikintieji, kurie nori atvykti pas kunigą susitarti dėl laidotuvių, vestuvių, krikštynų ar kitų bažnytinių reikalų, priversti mokėti už automobilio stovėjimą, nors daug kur esu matęs, kad bent porą neapmokestinamų vietų paliekama bažnyčiai. Mūsų valdžiai tokio pasiūlymo jau neišdrįsau teikti. Bet viliuosi, kad bent per rytines pamaldas už stovėjimą mokėti nereikės“, – tikisi R. Zdanys.
Europinė praktika
Klebonas abejoja, ar maldos namuose reikalų neturintys panevėžiečiai piktybiškai imtųsi naudotis tokia išimtimi ir kažin ar dėl vienos neapmokestintos valandos labai nukentėtų miesto biudžetas.
„Tokia tvarka bent jau Italijoje ir Lenkijoje, kur teko lankytis, tikrai pasiteisino. Nemanau, kad leidus nemokėti už tą vieną valandą, skirtą mišioms, miesto biudžetas patirtų didelių nuostolių“, – kalbėjo R. Zdanys.
Jo teigimu, vienintelis apmokestintos aikštelės privalumas, kad pagaliau buvo sutvarkytas privažiavimas prie bažnyčios, nes iki tol buvo tokios duobės, jog net ratus vairuotojai gatvėje palikdavo. Kita vertus, nors tai miesto teritorija ir atitinkamos tarnybos privalėtų pasirūpinti tvarka, tačiau bent jau savaitgaliais bažnyčios tarnai patys apeina visas maldos namų prieigas, tarp jų tas pačias mokamas stovėjimo aikšteles, ir surenka šiukšles. O po naktinių jaunimo siautulių jų būna ne taip mažai.
„Nesinori, kad žmonės, atvykę sekmadienį į bažnyčią, jos prieigose matytų besimėtančias šiukšles ir butelius. Juk dauguma tikrai negalvoja, kad miestas nesitvarko, pirma mintis – klebonas toks apsileidęs, kad net butelių negali surinkti. Ir kaip paaiškinsi, kad už tvoros – jau ne bažnyčiai priklausanti teritorija. Bet mes nesikratome tokių darbų, tik norime, kad Savivaldybė padėtų mums, o mes – jiems, kaip ir bet kurioje šeimoje ar bendruomenėje“, – palygino R. Zdanys.
Liūdnos gaidos
Jeigu miesto Taryba tenkins bažnyčios prašymą, automobilių stovėjimo aikštelėje M. Tiškevičiaus gatvėje prie Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bei nuo Smėlynės g. iki Šv. Jokūbo g. automobilių stovėjimas bus apmokestintas darbo dienomis nebe nuo aštuonių ryto, kaip kad yra dabar, o nuo 9 iki 17 valandos. Skaičiuojama, kad tam reikėtų minimalių lėšų – apie 300 eurų kainuotų papildomų kelio ženklų, nurodančių vietinės rinkliavos galiojimo laiką, pakeitimas ir laiko apskaitos aparatų perprogramavimas.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Inos Urbonavičienės teigimu, toks bažnyčios prašymas iš dalies suprantamas, o finansiškai miesto iždas dėl to taip pat labai nenukentės.
Specialistė sutinka, kad dėl tokios bažnyčios prašymu padarytos išimties gali kilti kai kurių panevėžiečių nepasitenkinimas, kodėl į rytines pamaldas atvykstantys tikintieji už automobilių stovėjimą nemokės, o vos valandai į gydymo įstaigą užsukantieji priversti krapštyti 30 centų.
„Suprantame, gali kilti pasipiktinimas, kodėl atvykstantiems į mišias ryte mokėti nereikia, o į polikliniką – jau reikia. Juk ir į mišias liūdnom gaidom, ir į gydymo įstaigą liūdnom gaidom, ypač kai diagnozė nedžiugina. Bet stovėjimo vietų prie gydymo įstaigų ir miesto centre apmokestinimo tikslas – ne kuo daugiau pinigų surinkti į biudžetą, o išspręsti tokių vietų trūkumo problemą“, – aiškino I. Urbonavičienė.
Atlaisvino aikšteles
Savivaldybės atstovai teigia, kad, apmokestinus stovėjimo vietas prie gydymo įstaigų, taip pat miesto centre, čia visai dienai statydavusieji automobilius buvo priversti ieškoti kitų vietų ar rinktis alternatyvius būdus atvykti į darbą.
„Kai prie gydymo įstaigų ar centre automobilius visai dienai pastato darbuotojai ar aplink gyvenantys žmonės, stovėjimo vietų nelieka pacientams ar klientams. Tada labai greitai užsikiša pagrindinės gatvės, sumažėja jų laidumas, kartais žmonės priversti apsukti kelis ratus, kol randa vietos automobiliui pastatyti. O tai nepagerina ekologijos, padidina miesto užterštumą. Stovėjimo vietų apmokestinimo tikslas – ne pasipinigavimas, bet priemonė, užtikrinanti, kad atvykęs žmogus visuomet rastų vietos automobiliui“, – kalbėjo I. Urbonavičienė.
Kiek už apmokestintas vietas surenkama pinigų, specialistė atskleisti negalėjo, tačiau teigė, kad pusė šios sumos skiriama mokesčiui administruoti, mokėjimo aparatams prižiūrėti, o kita pusė grįžta į miesto biudžetą ir yra panaudojama miesto infrastruktūrai gerinti.