„Tai visiškai nestebina. Manau, kad mes nebeturėtume kalbėti apie balandžio mėnesį, vesti kažkokias analogijas į karantiną ir panašiai. Paprasčiausiai koronaviruso plinta nuo užsikrėtusio žmogaus jam to nežinant, kitam žmogui. Reikia galvoti, ką reikia padaryti dar, kad mes galėtume kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį žmogų“, – sakė jis.
Lietuvoje situacijai tolygiai prastėjant, geresnės tendencijos pastebimos kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. S. Čaplinsko nuomone, Lietuva pavėlavo.
„Vien tik galvoti, kiek mes padarome testų dabar, neįvertinant to, kad ir dabar yra labai aukštas slenkstis – norint atlikti tą testą, žmogus negali labai greitai jo padaryti, per kelias valandas. O jeigu grįžti į infekcijos plitimo pradžią, estai ir latviai nuo pirmų dienų išplėtė laboratorinę tarnybą, pasitikėjimą privačioms struktūroms ir leido joms operatyviai vykdyti testavimą ir mėginių apėmimą. Ir turime mes tas pasekmes“, – sakė profesorius.
S. Čaplinskas teigė, kad nenori būti blogu pranašu, bet situacija tik blogės.
„Kolegos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sako, kad nebespėja atsekti kontaktų, tai yra suprantama. Tai ir tampa nebeaišku, kaip tie židiniai atsirado, kaip jie plinta. Nenoriu būti blogu pranašu, bet situacija blogės, nesulauks net rudens. Gal kažkas galvojo, kad rudenį mes galime sulaukti atvejų pakilimo, bet nieko panašaus“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Profesorius teigė, kad vis daugiau žmonių bijo specialistams išvardinti savo kontaktus.
„Jei ir toliau liks lygiai ta pati strategija, virusas ir toliau plis. Kuo toliau, tuo daugiau matosi tokių neramių dalykų, kai žmonės nebepasitiki ir nebenori atskleisti savo kontaktų. O priversti žmogų, jei jis nenori, bijo, kaip tu gali sužinoti, kur jis buvo. Ir vėl tas perteklinis gąsdinimas, tiek apie prekybos centrus, kur žmonės vaikščiojo. Ne tiek reikia, kad virusas būtų perduotas“, – tikino profesorius.
S. Čaplinskas teigė, kad dabar reikia vengti ne konkrečių vietų, o artimo ir ilgo kontakto su nepažįstamu žmogumi.
„Reikėtų vengti ne barų ir restoranų, o buvimo ilgai artimame kontakte, su kuriuo tu kartu negyveni. Aišku, kad ypač šios taisyklės reikia laikytis rizikos grupėms. Mes negalime visiškai sugriauti socialinio gyvenimo, jau nekalbant apie ekonomiką“, – laidoje „Delfi rytas“ penktadienį sakė S. Čaplinskas.