Keletą mėnesių visoje Lietuvoje TS–LKD vykdyta Nacionalinė apklausa ir jos rezultatai nustebino ir partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį.

Trečdalis konservatorių apklaustųjų teigė, kad palaikytų mintį, kad valdančiojoje koalicijoje konservatoriai dirbtų su socialdemokratais. Pusė apklaustųjų labiausiai šiame kontekste palaikė bendrą darbą su Liberalų sąjūdžiu, ketvirtadalis – Laisvės partija.

Partijos pirmininkas G. Landsbergis tada sakė, kad į rezultatus atsižvelgiama.

Taip pat viešojoje erdvėje vis netyla kalbos, kad TS–LKD prieš Seimo rinkimus dėl bendro darbo derasi ir su Darbo partija bei jos lyderiu, europarlamentaru Viktoru Upaskichu. Nebūtų ir tai naujiena, prieš maždaug 10 metų tuometis konservatorių vadovas, premjeras Andrius Kubilius teigė, kad kviesti į valdančiąją koaliciją šią partiją galėtų. Tačiau labai greitai šio plano ne tik buvo atsisakyta, bet po kelerių metų šis sprendimas buvo pavadintas klaida.

Ragina vertinti atsargiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis ragino iki galo netikėti partijos padaryta apklausa. Anot pašnekovo, būtų keista, kad apklausos rezultatai nebūtų palankūs pačiai partijai.

„Čia vyksta rinkimai, grubiai kalbant. O iš tikrųjų, mes turime susimąstyti kaip mums kreipti dėmesį į politinių partijų daromas apklausas, į jas turime žiūrėti labai atsargiai. Natūralu, kad rinkiminės kampanijos metu neišvengiamai tose apklausose laimės tie, kurie darys ją. Tai yra pseudo įvykis, kurį labai tvarkingai padarė konservatoriai“, – nuomonę apie partijos atliktą apklausą dėstė politologas L. Bielinis.

GabrieliusLandsbergis

Politologo nuomone, ši apklausa skatina kalbėti apie konservatorius, o ne kitas kitas politines jėgas, tad tai pirmasis laimėjimas.

„Tokiu būdu bendrame komunikaciniame lauke tampa diskutuojamas jų pavadinimas. O tai rinkimų kontekste yra labai svarbu“, – Delfi sakė jis.

Bando sugauti neapsisprendusį rinkėją

Pašnekovo nuomone, ši apklausa ir nuostaba netikėtais rezultatais dėl bendro darbo su socialdemokratais siunčia žinutę neapsisprendusiam rinkėjui.

„Manau, kad kairysis ir dešinysis rinkėjas jau yra pasiskirstę už ką balsuoti, jie vienas kitam netrukdo. Tokiu būdu konservatoriai greičiausiai taikosi į iki galo neapsisprendusią rinkėjų dalį. (…) Jam siunčiamas signalas, kad konservatoriai gali derėtis ir su kitais, su labiau kaire, net ir su socialdemokratais, jei jie bus tinkami ir linkę sutarti su konservatoriais. Čia yra signalas tam neapsisprendusiam rinkėjui, kuris kažko ieško centro dešinėje“, – aiškino L. Bielinis.

Politologas teigė, kad bendra koalicija tarp socialdemokratų ir konservatorių nebūtų jau tokia neįtikima. L. Bielinis svarstė, kad galbūt skirtis tarp šių partija yra stipresnė pačių politinių darinių viduje. O rinkėjui, anot jo, tai nelabai ką keičia.

Eugenijus Gentvilas, Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis

„Rinkėjai jau yra iš esmės pasiskirstę, o tarp kairiojo dešiniojo rinkėjo yra didžiulė masė tų neapsisprendusių. (…) O jeigu iš tikrųjų atsitiktų taip, kad konservatoriai ir socdemai formuotų koaliciją, tai nemanau, kad kažkas tragiško įvyktų. Teoriškai yra suprantama ir natūralu – koalicija būtų formuojama ne pavadinimų ir ideologinių principų pagrindu, o labai aiškių funkcijų, uždavinių, tikslų klausimais. Suderinus šiuos klausimus, koalicija yra įmanoma“, – Delfi sakė jis.

Politologas teigė, kad tokią partijų draugystę turėtų suprasti abiejų partijų rinkėjai.

„Nemanau, kad ir rinkėjas į tai žvelgtų labai kritiškai. O jei dar ir rezultatas būtų pozityvus, įvertintų net priešingai – kaip normalų politinių jėgų susikalbėjimą“, – įžvalgomis dalijosi politologas L. Bielinis.

Akis vardan valdžios primerktų

VDU profesorius, politologas L. Bielinis pakomentavo ir vis netylančias kalbas apie Darbo partijos ir TS–LKD derybas dėl bendro darbo po Seimo rinkimų.

Jo teigimu, Darbo partija yra tarsi politinio lego figūra – tinka visiems.

„Darbo partija ir jos lyderis V. Uspaskichas vykdo labai paprastą akciją – pardavinėja šią politinę jėgą kaip produktą visoms kitoms jėgoms iš karto, kairei ir dešinei. Bendrausime su visai, sako jie, čia pagrindiniai žodžiai. Ir tokiu būdu jie savotiškai pritrauks tam tikrą dalį rinkėjų, nes jie nėra konfliktiniai, pritaikomi prie visko – lyg toks politinis lego žaidimas“, – tikino jis.

„Todėl šitą politinę struktūrą rinkėjas gali traktuoti kaip minimum – nepavojingą maksimum – tą, už kurią galima balsuoti. Nes jie gali bendrauti su visais, kurie tuo metu bus politiniame lauke“, – Darbo partiją vertino politologas.

Viktoras Uspaskichas

Paklaustas, ar tokį politinį manevrą suprastų pačių konservatorių rinkėjai, politologas teigė, kad dėl galimybės formuoti valdžią ir jie akis primerktų.

„Manau, kad jo ir neklaustų, o jeigu konservatoriai formuotų daugumą ir jiems pritrūktų balsų ir darbiečiai pasiūlytų save, manau, kad tos derybos įvyktų. (...) Manau, jeigu bendradarbiavimas su Darbo partija reikštų valdančiosios koalicijos formavimą, rinkėjai ir partijos nariai akis primerktų“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Pašnekovas priminė, kad konservatoriai koalicijas turėjo „su labai įvairiomis politinėmis jėgomis“.

Priešpriešos pabodo

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys kalbėdamas su Delfi priminė apie prieš kurį laiką atliktą antrojo partijos pasirinkimo tyrimą.

Pastarasis parodė, kad konservatorių rinkėjas gana įvairus: palaikytų Liberalų sąjūdį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Laisvės partija, abi socialdemokratų partijos.

„Iš partijų aktyvų turbūt yra tokia pozicija, kad jei balsuoji už kitą, tai jau perbėgėliu ar išdaviku vadintų. O rinkėjų nuomone truputį kitaip yra“, – sakė V. Gaidys.

Jis prisiminė ir prieš Baltijos kelio trisdešimtmetį atliktą apklausą, kurioje paaiškėjo, kad didžiausia tų įvykių vertybe buvo įvardinta vienybė.

„Gal ir dabar prisiminė tai, Baltarusijos įvykiai, ta vienybė yra deficitas. Kodėl Seimo toks mažas vertinimo reitingas? Jis ypatingai žemas, todėl, kad ten vienas per kitą rėkia, nėra vienybės. Žmonėms iš šalies labai to trūksta“, – sakė jis.

V. Gaidys teigė, kad galbūt dėl to apklausa ir parodė šiuos rezultatus.

„O dabar kad galima vienas su kitu kažką bendrai dirbti, čia, matyt, yra labai vertinamas bruožas. Jis toks yra, nėra dichotomijos „arba – arba“. Jis gal buvo prie Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio, šiuo metu to nebėra. Gal vyresnės kartos rinkėjų galvose dar išliko tai, bet tie, kurie gimė jau Nepriklausomybės metu, jiems to nebėra“, – sakė jis.

„Daugeliui žmonių tie susipriešinimai jau atrodo dirbtinai, naivoki“, – išvadą darė pašnekovas.

V. Gaidys priminė, kad antruoju pasirinkimu didžiausia socialdemokratų rinkėjų dalis balsą atiduotų už valstiečius, toliau eina – Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga. Tad ir netikėtumo, jei pradėtų kartu dirbti, jis nemato.

„Tuo labiau, dabar kova vyksta tarp valstiečių ir konservatorių, konkrečiau, tarp Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės. Šiuo metu aš nematau kokių empirinių požymių, rodiklių, kad tai atneštų žalą“, – sakė „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys.

Delfi primena, kad Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną, antrasis – spalio 25 dieną.

Ketvirtadienį 17 politinių partijų, turinčių sąrašus daugiamandatėse apygardose išsitraukė numerius, kuriais bus pažymėtos biuleteniais.