Į mokyklas sugrįžę mokytojai jau laukia savo auklėtinių.

„Nuo karantino pradžios skaičiuojant, praėjo beveik pusė metų, tai yra daug“, – LNK žinioms sakė viena Kauno rajono mokytoja, savo auklėtinių nemačiusi nuo būtent tada.

Kauno rajone esančioje Šlienavos pagrindinėje mokykloje verda pasiruošimo mokslo metams darbai. Tačiau rūpesčiu tampa ne tik mokyklos remontas, bet ir nauji saugumo reikalavimai.

Mokyklos direktorius Vladas Ravka sako, kad kai kurie nurodymai taps iššūkiu.

„Yra sudėtinga sugalvoti, kaip vaikai eis, migruos. Pasistengsime sudaryti tam tikrus koridorius (judėjimui, aut. p.). Bet turint omenyje, kad pas mus dabar yra sudėtingos sąlygos dėl išėjimo, dėl statybų vykstančių mes turime tik du veikiančius išėjimus, tai lieka vienos durys išeiti ir pareiti“, – apie problemas pasakojo mokyklos direktorius.

Rugsėjo 1–osios šventėje raginama atsisakyti masinio renginio tradicijos, kai dvyliktokai į mokykla atveda pirmokus, dar daugiau naujovių laukia prasidėjus mokslo metams.

Kaip surengtoje spaudos konferencijoje informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, naujovių bus daug.

„Kiekviena klasė turėtų turėti savo patalpą, kabinetą, kad būtų mokyklose numatyti mokinių judėjimo srautai, įsivertinant su mokinių pavežėjais, derinti skirtingus pamokų laikus“, – rekomendacijos vardijo ministerijos atstovė.

Rugsėjo 1-oji Lietuvoje

Tačiau iki mokslo metų pradžios likus savaitei, ministras A. Monkevičius negali atsakyti ar visiems šalies moksleiviams pamokos vyks klasėse, ar nuotoliniu būdu.

„Sprendimą priims Vyriausybė gavusi operacijų vadovo siūlymą, kurį pateiks ministerija. O mes su mokyklos steigėju tada įvertinsime ar tai turėtų būti savivaldybės mastu sprendimas, ar lokaliau – vienos ugdymo įstaigos, tikslinga pereiti į nuotolinį mokymą“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Pagal anksčiau patvirtintą tvarką, mokslai nuotoliniu būdu gali prasidėti tose savivaldybėse, kuriose koronaviruso atvejai viršija 25 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tačiau taip pat yra vertinama, ar užkratas plinta nevaldomai.

Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius patikino, kad sprendimų dėl nuotolinio ugdymo šiuo metu nėra.

„Savivaldybėse, kuriose rodiklis yra viršytas vykdomas intensyvesnis testavimas. Bet sprendimų dėl mokyklų nuotolinio darbo tikrai šiuo metu nėra, yra kiti veiksmai. Kol kas dar dauguma naujų atvejų yra valdomi, yra židiniuose“, – sakė jis.

Mokinių tėvų atstovai tokia nežinia nėra patenkinti, o apie nuotolinį mokymą nenori net pagalvoti. Taip LNK žinioms sakė Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas.

„Premjeras garsiai pasakė, kad rugsėjo 1–oji tikrai bus sutikta mokyklose, o kaip toliau bus – neaišku. Akivaizdu, kad tėvai yra lygiai taip pat pasimetę, nežinomybėje. Neduok dieve, kaip jie sako, vėl reikės nuotoliniu būdu vaikus mokyti. Vadinasi vėl reikės neiti į darbą, reikės galvoti, ką daryti“, – tėvų bėdas vardijo Tėvų forumo atstovas.

Lietuvoje nuotolinis mokymas pagal koronaviruso atvejus gresia net 6 savivaldybėms: Molėtų, Kauno, Trakų rajonams, Kaunui, Neringa ir Vilniui.