Juodžiausias scenarijus
Naujų patvirtintų koronaviruso atvejų skaičiai vis auga, įvežtinių atvejų iš kitų šalių per dieną užfiksuojama vos po keletą, tad tampa aišku, kad infekcija plinta šalies viduje.
Ministras A. Veryga Delfi papasakojo, kaip atrodytų pats juodžiausias scenarijus ekstremalios situacijos metu.
„Tikrai sudėtinga pasakyti, tikimės, kad ligos plitimo visoje šalyje pavyks išvengti ir bus įmanoma tvarkytis bei taikyti lokalias priemones, kalbant apie tam tikrus režimus savivaldybėse. Kiek matėme Kauno skaičius, jie gerėja. Tvarkantis galima tas situacijas valdyti ir lokaliai.
Dabar Vilniuje skaičiai auga, strategija dabar – žiūrėti lokaliai, kad visoje šalyje nereiktų apribojimų. Pagrindiniai dalykai: susibūrimai, atstumų laikymasis, atšaukimas tam tikrų renginių. Nes virusas ten ir plinta. Nereikia sugalvoti kokių nors ypatingų priemonių, jos yra aiškios ir žinomos“, – apie ribojimus kalbėjo jis.
A. Veryga užsiminė, kad laikinai naudoti apribojimai būtų nutraukti, kai situacija pagerėtų.
„Kol kas mes kalbame teoriniu lygmeniu, nėra prasidėję mokslo metai, jei kur nors išplis infekcija, tai gali būti taikomos priemonės dėl ugdymo įstaigų, kai kurių veikla vyks nuotoliniu būdu. Labiausiai tikėtina, kad tai bus lokalios priemonės, kol situacija išsispręs. Tada jau bus galima sugrąžinti normalų režimą. Tą patį galima pasakyti ir apie gydymo įstaigas“, – kalbėjo jis.
Paklausus, ar dabartiniai skaičiai dar teikia vilties, kad ribojimai bus taikomi tik lokaliai, ministras teigė, jog panikuoti dar nereikia.
„Kol kas situacija valdoma, panikuoti dar nereikėtų. Dauguma atvejų yra židininiai, jie kelia labai didelį nerimą. Užsikrėtusiųjų yra ir festivaliuose su keliais šimtais žmonių, kol kas ten tik keli atvejai, bet galimybė išplisti nėra maža. (…) Kaip bus, pamatysime. Žmonės išsivažinėję po visą Lietuvą. Epidemiologai didžiąją dalį kontaktų sugeba atsekti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pripažino, kad jeigu naujų susirgimų skaičiai bus tokie dideli, kad epidemiologai nebespės atsekti kontaktų, bus prisimintas karantino metu išbandytas apribojimas – draudimas būriuotis.
„Aišku, galime pasiekti lygį, kai atvejų skaičius bus toks didelis, ir NVSC fiziškai neturės tiek žmonių, jog būtų įmanoma rasti visus kontaktus, jiems paskambinti. Tada teks imtis tokių priemonių, kurios ribos tuos susibūrimus.
Tada būtų testuojami tik karščiuojantys. Žodžiu, tai yra tie juodieji scenarijai, tokį lygį buvo pasiekusi Italija, Jungtinė Karalystė. Bet, tikėkimės, mes tokio scenarijaus nesulauksime“, – kalbėjo A. Veryga.
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė kreipėsi į žmones su prašymu apriboti socialinį gyvenimą. Sveikatos apsaugos ministras perdavė žinutę ir nuo savęs.
„Kaip kalbėjome prieš vasarą, žmonės turėjo laiko pailsėti, buvo švenčiamos ir vestuvės, kitos šventės. Dabar grįžta ruduo, tuoj pasikeis oras, prasidės peršalimo ligos, tikrai kolegė R. Lingienė teisi sakydama, kad dabar jau reikėtų šiek tiek nurimti ir pradėti galvoti, kaip saugotis patiems, kaip saugoti kitus“, – Delfi sakė A. Veryga.
Ministras priminė, kad su griežtais nurodymais nereikės gyventi amžinai.
„Gal kartais žmones tokia neviltis apima, nes įsivaizduoja, kad taip bus visą laiką. Bet nėra dar buvę tokios infekcijos, kuri būtų amžinai nevaldoma. Ir ši bus suvaldyta, mums tiesiog reikia laiko, kol bus sukurtos vakcinos, kol jos atkeliaus. Visuomenė vėl galės gyventi normalų gyvenimą. O dabar reikia mobilizuotis ir tas šventes, kurios nėra būtinos, atidėti“, – teigė ministras.
Apribojimai pasilinksminimo vietoms
Trečiadienį Vyriausybė vėl apsispręs dėl dar vieno ekstremalios situacijos pakeitimo. A. Verygos teigimu, gali būti, kad šiandien bus priimtas sprendimas dėl pasilinksminimo vietų.
„Kol kas dar anksti apie tai kalbėti, tik šiandien vyks COVID-19 valdymo komiteto posėdis, jame ir kalbėsime. Ten bus vertinami ir savaitgalį atlikti tyrimai dėl pasilinksminimo vietų. Tai – pagrindinis dalykas ir yra – dėl jų darbo laiko. Gali būti ir šiandien priimtas toks sprendimas. Kaip bus, dar nedrįsčiau prognozuoti“, – Delfi sakė ministras.
Paklaustas, kokiu atveju maitinimo įstaigos būtų uždarytos, ministras pabrėžė, kad visoms viešosioms įstaigoms taikomas toks pat kriterijus.
„Jeigu įstaigoje išplistų užkratas, tai ji ir pati užsidarytų, neliktų kam joje dirbti. O visais kitais atvejais galioja tas pats principas – jei galima išlaikyti atstumus, jei galima naudoti saugos priemones, įstaiga gali dirbti. Turbūt nėra labai didelio skirtumo, ar tai – maitinimo įstaiga, ar kokia kita“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis dar kartą išskyrė naktinio pasilinksminimo vietas, kurioje, kaip pats sako, „specifika visai kita“.
„Ten daugiau apsvaigusių žmonių, naktis. Ir patiems organizatoriams ar savininkams sudėtinga užtikrinti tų priemonių laikymąsi“, – sakė jis.
Ministras užsiminė, kad jei situacija pasilinksminimo ir viešojo maitinimo įstaigose tik blogės ir nurodymų bus kategoriškai nesilaikoma, gali būti prisiminta epidemiologų senai išbandyta priemonė – įstaiga laikinai uždaroma.
„Jei situacija negerės, bus ir tokių sprendimų – tam tikram laikui stabdyti veiklą. Nes tai yra pavojinga. Yra buvę tokių situacijų, kai išplinta užkratas per maistą, tada įmonių veiklos irgi būdavo stabdomos. Epidemiologai tą mechanizmą žino ir turi, gali jį panaudoti. Nereikia net jokių karantinų skelbti. Jei jau bus tikrai masiškai nesilaikoma nuostatų ir kils grėsmė, tai įmonės veikla gali būti sustabdyta“, – kalbėjo ministras A. Veryga.
Žada daryti viską
Daug nerimo kelia artėjanti rugsėjo 1-oji, naujųjų mokslo metų pradžia. A. Veryga teigė, kad bus daroma viskas, kad vyktų įprastas mokymosi procesas.
„Jeigu iš karto nuo rugsėjo 1-osios būtų pasirinktas nuotolinis ugdymas, tai sukeltų kitų efektų: jauni žmonės turėtų likti namuose, negalėtų dirbti. Tikrai stengsis mokyklos, ministerija ir mes padėti viskuo, kad ugdymo procesas vyktų kaip galima įprasčiau, – kad vaikai į įstaigas ateitų fiziniu, ne nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
„Mes stengiamės padaryti viską, kad nereikėtų iš karto po rugsėjo 1-osios pasirinkti nuotolinį ugdymą“, – apie naujųjų mokslo metų šventei skirtas rekomendacijas kalbėjo ministras.
Kada sprogs Baltijos burbulas?
Lietuvos skaičiams keičiantis, Latvijos ir Estijos rodikliai atrodo kur kas geresni ir stabilūs. „Baltijos burbulu“ pavadintas susitarimas kol kas neturi rodiklio, kurį peržengus šis burbulas sprogtų.
„Nebuvo apie tokį rodiklį kol kas kalbėta. Mes esame tik dėl kitų šalių sutarę, kaip elgiamasi su iš kitų šalių parvykusiais piliečiais. Bet kad pačios Baltijos šalys galėtų tą burbulą sprogdinti, tokių net ir pokalbių nebuvę. Gali teoriškai jų iškilti, jei Estija ar Latvija pradėtų kelti klausimą dėl situacijos Lietuvoje, bet nėra kol kas keliama. Tikėkimės, kad ir nebus. Jei bus, tai tada ir kalbėsimės“, – tikino ministras.
A. Veryga, vertindamas testavimo strategijas Latvijoje ir Lietuvoje, pabrėžė, kad mūsų šalyje testų atliekama daugiau.
„Lietuvoje tikrai testuojama intensyviau ir daugiau. Mūsų strategija tokia – jei kur išauga nors truputį rizika, testuojama dar stipriau. (…) Latvijoje ta situacija panaši, nors jie mažiau testuoja, tik tiek, kad anksčiau sudarė galimybę testuotis privačiai, Lietuvoje taip pat ši galimybė yra“, – priminė ministras.
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad jei gerus rezultatus demonstruojančios Latvija ir Estija ištirtų visus savo gyventojus, pamatytų kitokį vaizdą.
„Ne taip seniai buvo tų testų per mažai, o dabar jau per daug. Tai žinote, žmonės visą laiką turės nuomonę, kol galime tą skaičių tokį turėti, tai daryti ir verta. Aišku, didesnis testavimas ir didesnės apimtys daugiau leidžia atvejų nustatyti. Manau, kad ta pati Latvija ir Estija, jei ištirtų visus gyventojus, kaip Liuksemburgas, daugiau rastų, rodiklis augtų. Bet tai yra tų šalių pasirinkimas“, – aiškino ministras.
„Žmonės nelabai mėgsta skaityti informaciją“
Augant naujų užfiksuotų susirgimų skaičiui, redakcijas užplūdo skundai dėl to, kad nebegali prisiskambinti karštąja koronaviruso linija, pasiekiama trumpuoju numeriu 1808. Pati linija informuoja, kad šiuo metu gali atsiliepti tik į kas trečią skambutį.
Anot ministro, vėl į pagalbą bus kviečiami savanoriai. O situaciją dar labiau pavyktų pagerinti, jei į šią liniją skambintų mažiau žmonių, kurie atsakymą paprastai gali rasti internete.
„Daugiausia problemų kyla dėl to, kad skambina ne tik norintys užsiregistruoti tyrimui atlikti mobiliajame punkte. Bet skambina ten paklausti ir pačių įvairiausių dalykų, į tuos klausimus nebūtinai konsultantai gali atsakyti. (…) Žmonės nelabai, matyt, mėgsta skaityti informaciją, paprasčiausias būdas yra paskambinti. Norisi paraginti žmones nepatingėti ir paskaityti NVSC, SAM svetaines, visa informacija yra ten“, – problemos priežastis aiškino ministras.
Gal paprasčiau grįžti prie prievolės nuolat dėvėti kaukę?
Apsauginių veido kaukių dėvėjimo taisyklės kelia daug galvos skausmo gyventojams. A. Veryga teigė, kad praktine prasme tikrai būtų paprasčiau grįžti prie karantino nurodymų – dėvėti ją visur, išskyrus namuose.
Tačiau, anot pašnekovo, gyventojai dėl to nebūtų patenkinti.
„Praktine prasme, taip, tai būtų paprasčiau ir lengviau. Bet matant visuomenės nuotaikas, vargu ar tai labai pasiteisintų. Nes net ir tie nurodymai, kurie yra dabar, sulaukia daug didesnio nepasitenkinimo, nei buvo per karantiną“, – kalbėjo ministras.
„Ten, kur jų galima išvengti, pvz., gatvėje vaikštant ar kokiame parke, gal nelabai yra logikos tą kaukę dėvėti. Kol kas jos privalomos ten, kur žmonės bendrauja, susitinka, kur užkratas gali plisti. Tikėkimės, kad nereikės visur kaukių dėvėti. Ir kitų šalių patirtys rodo, kad jei galima išlaikyti atstumą, tai kaukių nereikia“, – aiškino pašnekovas.
Jis ragino prisiminti, kad laikantis atstumo, plaunant rankas ir dėvint apsaugines veido kaukes ten, kur plinta viruso užkratas, galima išvengti griežtesnių apribojimų.
Naujoji Zelandija nusprendė nukelti parlamento rinkimus dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos. A. Veryga teigė, kad Lietuva tokio plano neturi.
„Kol kas toks variantas nėra svarstomas. Pagal situaciją, kurią mes turime dabar, rinkimų nukelti tikrai nereikėtų. Rizikas dar galima suvaldyti, žinant, ką reikia daryti, – atstumai ir kiti dalykai. Galima viską realizuoti, tai nėra sudėtingai padaromi dalykai. Matyt, taip ir reikėtų daryti. Teoriškai visko gali būti, bet, tikėkimės, kad nereikės nieko panašaus daryti“, – Delfi sakė ministras A. Veryga.