„Tiek mes, tiek Statistikos departamentas nesakome, kad mirčių padidėjimas būtų reikšmingas“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė.
Anot jos, detaliai apie mirčių priežastis ir jų pasikeitimą būtų galima spręsti tik kitąmet, kai duomenys bus išanalizuoti, šiemet tai daryti būtų netikslu.
S. Mekšriūnaitė pabrėžė, kad kalbant apie mirčių skaičių ir priežastis, netikslu daryti išvadas lyginant dviejų metų duomenis – šių ir praėjusių.
„Mirtis reikėtų lyginti su trejų-penkerių metų vidurkiais, kad būtų galima daryti išvadas“, – teigė specialistė.
Ji tvirtino, kad šiuo metu fiksuojamas mirčių pokytis, palyginti su praėjusiais metais, „yra labai panašus į natūralų svyravimą“.
S. Mekšriūnaitė pranešė, kad Registrų centras jau pradėjo teikti informaciją apie mirčių priežastis, todėl su tuo susiję statistiniai duomenys pamažu jau skelbiami.
Frakcijos posėdyje dalyvavęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas sakė, kad 24-ose Europos šalyse lygintas pastarųjų ketverių metų mirtingumas ir visur fiksuotas išaugęs mirtingumas, ir jis tiesiogiai arba netiesiogiai siejamas su COVID-19.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet per 32 savaites Lietuvoje mirė 24 tūkst. 131 žmogus. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai yra 167 mirtimis mažiau, tačiau imant 12–32 savaičių mirčių statistiką, kai šalyje prasidėjo koronaviruso plitimas, šiemet mirė 869 asmenimis daugiau. 2018 metais per pirmąsias 32 metų savaites registruota daugiau kaip 25 tūkst. mirčių.