„Nacionalinis susivienijimas“ pabrėžia solidarizuojąsis su visuomene dėl to, kad Lietuvos kultūros taryba skyrė 42 tūkstančius eurų diskusijoms, kuriomis neva siekiama išsiaiškinti, kaip derėtų elgtis su Petro Cvirkos paminklu to paties pavadinimo aikštėje, Vilniuje.
Šiuo kreipimusi išreiškiamas pasipiktinimas dėl 42 tūkst. eurų, kuri esą akivaizdžiai skirta ne diskusijoms, o šių lėšų pasisavinimui per Mažąją bendriją „Studio Space/Time“. „Nacionalinis susivienijimas“ pažymi, kad prieš metus Rašytojų sąjunga jau svarstė šią problemą be jokio atlygio.
„Nacionalinis susivienijimas“ nemato jokios būtinybės tokioms diskusijoms, nes 2019 metais Vilniaus m. savivaldybės tarybos istorinės atminties komisijos prašymu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) parengė ir pateikė išsamią 14 puslapių ekspertinę išvadą dėl P. Cvirkos gyvenimo ir jo veiklos vertinimo. Toje išvadoje aiškiai įvertintas P. Cvirkos vaidmuo naikinant Lietuvos valstybingumą, vykdant Lietuvos sovietizaciją ir jos aneksiją, kas reiškė Tėvynės išdavystę, todėl jo politinė veikla pasitarnavo okupacinei SSRS valdžiai, todėl buvo buvo nelegali, neteisėta ir neišreiškė lietuvių tautos valios.
„Nacionalinis suvienijimas” reikalauja atkreipti dėmesį į tai, kad LKT įstatymu nesuteikta teisė spręsti dėl asmenų, kolaboravusių su okupaciniu režimu ir padariusių nusikaltimus lietuvių tautai bei Lietuvos valstybei, atminimo įamžinimo, atitinkamai ji negali organizuoti ir diskusijų šia tema ir juolab švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas", - rašoma partijos pareiškime.
„Nacionalinis susivienijimas“ neabejoja, kad Lietuvos kultūros taryba (Daina Urbanavičienė, Vytautas Anužis, Ema Silvija Bojadžian, Elzė Gudavičiūtė, Virginijus Kinčinaitis, Agnė Narušytė, Rolandas Palekas, Radvilė Racėnaitė, Skaidra Trilupaitytė, Dainius Vaitiekūnas) padarė politinę ir moralinę klaidą organizuodami tariamas diskusijas dėl paminklo P. Cvirkai likimo.
„Nacionalinis susivienijimas“ ragina Lietuvos valstybės vadovus vengti politinio pataikavimo valstybės istorinės praeities iškraipymui, okupacinio režimo kolaborantų reabilitacijai, taip parodant deramą pagarbą Lietuvos genocido aukų (partizaninio pasipriešinimo dalyvių) atminimui, netoleruoti ir nepuoselėti paminklų statymo ar išsaugojimo asmenims, atsakingiems už sovietų okupacijos sukeltas Lietuvos žmonių kančias.