„Be reikalo giriasi“
Lietuvoje į žmonių grandinę sustojus 50 tūkstančių žmonių ir sujungus Vilnių ir Medininkus, Minske vyko dar vienas šimtatūkstantinis protestas. Šį savaitgalį dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka dėl vykstančių neramumų kurstymo kaltino Lietuvą ir Lenkiją.
„Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas reiškia dėkingumą Lietuvai už jos lyderystę, tą patį teigia ir kitų valstybių vadovai. Jie pripažįsta, kad Lietuva visada buvo nuosekli žmogaus teisių gynėja, visada jautriai ir empatiškai vertino pilietinės visuomenės plėtrą ir raidą Baltarusijoje“, – sakė jis.
„Taip pat reikia pripažinti ir su pasitenkinimu konstatuoti, kad šnekėjome vienu balsu, labai principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje. Visi kolegos be išimties pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažintas. Todėl būtina sudaryti visas sąlygas, kad šioje šalyje įvykti laisvi rinkimai“, – kalbėjo prezidentas.
Į šiuos prezidento G. Nausėdos teiginius feisbuke sureagavo ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Jis stebėjosi, kad šalies vadovas didžiavosi šiais pagyrimais. Delfi jis sakė, kad labiausiai jį nustebino tai, kad G. Nausėda džiaugėsi, kad stipria ES pozicija Baltarusijos atžvilgiu.
„Nepakankama yra ES pozicija. Pasiimkite Seimo priimtą rezoliuciją šiuo klausimu ir ES rezoliucijas tuo klausimu. Žinoma, jei prezidentas būtų sakęs, kad Lietuvai ir jam nepavyko įtikinti partnerių ES, kad sankcijos ir pozicija A. Lukašenkos atžvilgiu būtų kietesnė, tai mano galva, viskas būtų gerai. Bet šalies vadovas gyrėsi, kad ES pozicija yra labai stipri, bet ji tokia nėra“, – Delfi sakė pašnekovas.
Politikos apžvalgininkas teigė, kad ji galėtų būti daug stipresnė. Paklausus, kas jose turėtų būti kitaip, R. Valatka teigė, kad sankcijose turėtų atsispindėti visa Baltarusijoje vykstanti situacija.
„Sankcijose turėtų būti pripažinta aiškiai, kad A. Lukašenkos režimas nėra legitimus, jis žudo žmones, juos kankina, prievartauja. O ES pozicijoje pažymėta, kad pastaruoju metu santykiai nėra tokie geri, kaip norėtųsi. Kitaip sakant, čia yra tokia mindžikavimo pozicija, A. Lukašenkai tai nieko blogo nedaro“, – kalbėjo jis.
„Noriu pažymėti, kad prezidentas be reikalo giriasi, kad ES pozicija yra stipri ir kad Lietuvai pavyko ten kažką nuveikti. Bet nieko Lietuvai nuveikti, nepavyko pasiekti to, ko pasiekė Seimas savo rezoliucija“, – pabrėžė politikos apžvalgininkas.
R. Valatkos nuomone, mindžikavimo politika užsiima dėl to, kad nevisoms ES šalims Baltarusijos likimas yra aktuali problema.
„ES yra tokios valstybės kaip Vengrija, Viktoras Orbanas pirmomis represijų dienomis, kai žmonės buvo daužomi, suimti 7 tūkstančiai, jis tada sakė, kad čia viskas gerai. O ES sprendimai priimami bendru sutarimu, negali būti ten balsavimų 20 prieš 5. Manyčiau, kad pietų valstybėms nepernelyg svarbu tai, galų gale.
Nereikia ir taip toli tokių ieškoti. Kaimynė Latvija mūsų visiškai nepalaiko dėl Astravo atominės elektrinės. Niekas negali kaltinti Lietuvos prezidento, kad ES politika yra minkšta santykiuose su Baltarusija, bet nereikia tuo girtis“, – kritikos šalies vadovui G. Nausėdai turėjo R. Valatka.
Nepakankamai stengėsi
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos diplomatijos atstovai nepakankamai stengėsi bandydami išaiškinti mūsų poziciją.
„O antra, sutinku su buvusiu diplomatu, Nepriklausomybės akto signataru Albinu Januška, kad iš tiesų mūsų diplomatija nelabai ką ir nuveikė Europoje, kad savo kietą poziciją išaiškintų partneriams ir bandytų pasiekti, kad ir jie panašiai galvotų. Mūsų diplomatija paskutiniu metu yra parodomojo pobūdžio: rašom tvytus, rašom postus feisbuke, instagraminam, bet diplomatija yra horizontalus veikimas įvairiais lygiais.
Bet man atrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį atsirado labai daug Dalios Grybauskaitės favoričių, kurios moka labai gerai atrodyti, prisitaikyti, pašnekėti su žiniasklaida, bet realiai neturi diplomatinio svorio“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Pašnekovas R. Valatka teigė, kad dar nėra vėlu stengtis.
„Nereikėtų girtis tuo, ko mes nepasiekėme. O siekti reikia, tai nėra vėlu, tą reikia daryti toliau. Panašu, kad dėl Vladimiro Putino pozicijos, Baltarusijos reikalas bus tokia įšalusi situacija: nei tauta gali nuversti diktatorių, kurį remia kitas diktatorius nei jis pats gali tautai paaiškinti, kad tauta jį turi mylėti“, – Delfi pirmadienį sakė R. Valatka.
Laimėjimais girtis nereikėtų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas taip pat sutiko, kad ES pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra labai silpna.
„Kol kas ji atrodo labai inertiškai, biurokratiškai, lyginant su Lietuvos dėmesiu, mūsų siūlymais. Jie yra tokie labai drungni, taip pavadinčiau. Tos tikslinės sankcijos, kurias ketinama kaip pagrindinį instrumentą taikyti, jos yra labai simbolinės, jos nieko nekeis. O tie žmonės, ko gero, arba neturėjo jokių reikalų ES, arba jiems ten nėra, ką veikti. Čia vienas aspektas, kitas – jos turės mažai poveikio Baltarusijos režimui“, – kalbėjo pašnekovas.
T. Janeliūnas teigė, kad sankcijos Baltarusijai ne tik galėtų bandyti daryti įtakos Baltarusijos valdžiai, bet ir demonstruotų ES pasiryžimą.
„Bet sankcijos pačios savaime nebūtinai turi būti skirtos greitam poveikiui ar greitam rezultatui sukelti. Labai dažnai jos demonstruoja paties veikėjo – ES pasiryžimą, kažkaip reaguoti į šiuos įvykius. Jos kartais gali būti svarbesnės ne tiems, kuriems jos yra skirtos, bet ir tam veikėjui, kuris tas sankcijas deklaruoja“, – sakė jis.
Politologas stebėjosi, kad kai kurioms ES šalims atrodo, kad Baltarusija yra kur kas toliau, nei yra iš tikrųjų.
„Šiuo atveju ES atrodo labai pasyvi, neatrodo kaip veikėjas, kuris suinteresuotas kažką veikti Baltarusijos atžvilgiu. Ir greičiausiai tai yra dėl to, kad ES tiesiog nežino nei kokį vaidmenį prisiimti, nei įsivaizduoja, ką galėtų praktiškai nuveikti, kad ją galėtų įgyvendinti. Tai šia prasme atrodo, kad Baltarusija yra už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo ES, o ne visai šalia“, – sakė jis.
T. Janeliūnas taip pat sutiko, kad šalies vadovui G. Nausėdai laimėjimu girtis kol kas nereikėtų.
„Kol kas laimėjimu tai laikyti būtų galima sunkiai. Iš visų tų Lietuvos siūlymų, tai tik apie trečdalį galėtų būti priimti. Atitinkamai, tai yra žingsnis į tą pusę, ko norėtų Lietuva. Kol kas tai yra labai nedidelis žingsnis, jį, aišku, galima sveikinti. Galima sakyti, kad Lietuvos pastangomis, jis, kad ir mažas, bet buvo žengtas. Ir galima per tą pozityvą galima prisijaukinti ES lyderius, kad jie žengtų dar ir kitus žingsnius“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Tokį elgesį taip pat apibūdindamas kaip galima diplomatinę taktiką.
„Jeigu mes pradėsime iš karto šokti į akis ir aiškinti, kad visa ES per mažai daro, tai galime sulaukti gana negatyvios reakcijos. Ir tų tolimesnių veiksmų galime laukti dar ilgiau. Taigi G. Nausėdai dabar kaltinti ES lyderius pernelyg agresyviai kaip ir nėra tikslo, nes ką tai pakeis. Manau, kad pradinius žingsnius reikia pasveikinti ir tikėtis, kad tai bus nepaskutiniai veiksmai“, – Delfi sakė VU TSPMI politologas.
Trys priežastys
Reaguodamas į gana pasyvią ES poziciją, politologas T. Janeliūnas pateikė ir keletą galimų to priežasčių.
„Reikia pradėti nuo to, kad ES nenori prisiimti kažkokios atsakomybės, kurios vėliau negalės pateisinti. (…) Jau vien tai, koks buvo sudėtingas procesas su Ukraina, parodo, kad europiečiai labai atsargiai žiūri į bet kokias naujas iniciatyvas šiose Rytų šalyse“, – sakė jis.
Politologas dar kartą priminė, kad ES Baltarusijos temos nelabai domina.
„Kitas dalykas, Baltarusija labai ilgą laiką apskritai buvo neįdomi ES. Į politinę darbotvarkę beveik nepatekdavo, o jeigu ir patekdavo tai būdavo tik papildomi, šalutiniai klausimai, kurie nekeičia bendros ES pozicijos šiuo klausimu“, – sakė jis.
T. Janeliūnas pabrėžė, kad ir Rusijos dėmuo sankcijų Baltarusijai aspektu yra itin svarbus.
„O trečias dalykas – ES lyderiai gana aiškiai supranta, kad šiuo metu nereikėtų erzinti Rusijos, demonstruojant kažkokį geopolitinį suinteresuotumą pernelyg greitai atitraukti Baltarusiją į Vakarų pusę. Aišku, kad nenorima erzinti Rusijos ir dėl to, kad apskritai ES vyksta tokie trypčiojimai, nežinant, ką su ta Rusija daryti: ar bandyti perkrauti santykius, ar atitraukti nuo Kinijos, ar bandyti sušvelninti tas sankcijas“, – apie ES pasimetimą kalbėjo politologas T. Janeliūnas.
„Demonstruojant, kad ES žada imti ir pasirūpinti Baltarusija, būtų vos ne tiesioginis įžeidimas V. Putinui. Ir dar to konflikto didesnis pagilinimas. O to ES beveik niekas nenori. Gal tik kokia Lenkija ir Lietuva. (…) O daugelis kitų ES šalių lyderių gana nuosaikiai žiūri ir vardan Baltarusijos nebūtų linkę į tokius globalesnius pokyčius“, – Delfi sakė VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.
Turi išreikšti vieningą poziciją dėl situacijos Baltarusijoje
Europa turi išreikšti vieningą poziciją dėl situacijos Baltarusijoje ir padaryti tai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais – kuo greičiau įvesdama sankcijas režimo atstovams, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo BNS.
„Šiandien mes kalbame ne tik apie Baltarusiją, ne tik apie baltarusių likimą, ne tik apie išnaudojimą ir galimus nusikaltimus. Mes kalbame apie save. Kaip visada, mes išsakome pareiškimus – tai labai puikiai sugebame, ypač reikšdami susirūpinimą ir gilų susirūpinimą. Tačiau svarbu aiškiai drauge pasakyti, jog tai, kas vyksta Europos žemyne yra nepriimtina, netoleruotina“, – pirmadienį Vilniuje vykstančiame Kalinausko forume kalbėjo L. Linkevičius.
Jis pabrėžė, kad kaimyninės šalies žmonės nereikalauja daug – tik dialogo su savo pačių valdžia bei galimybės savarankiškai nuspręsti dėl šalies ateities.
„Turime stoti į jų pusę: pirmiausia, padaryti, ką galime, kad pasiektume tarptautinės pozicijos, kad būtų aišku, jog ji grįsta vertybėmis, ir ne tik pareiškimai, bet ir kuo greičiau įvestos sankcijos“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis ragino konferencijos dalyvius susitelkti į tai, kokių praktinių veiksmų būtų galima imtis, siekiant padėti kaimyninei šaliai.