Ką reiškia pasakymas, kad A. Cichanouskaja yra saugi? Nuo tiesaus atsakymo į šį klausimą rugpjūčio 11-ąją spaudos konferencijos metu išsisuko ir Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius, o vėliau – ir opozicijos simboliu tapusios A. Cichanouskajos atstovė Anna Krasulina.

„Tarkim taip: negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad jai čia skirta apsauga“, – „Delfi“ ketvirtadienį sakė A. Krasulina. Tačiau po pačios S. Cichanouskajos spaudos konferencijos Vilniuje abejonių nebeliko: kiekvieną jos žingsnį bei aplinkinių elgesį konferencijos metu sekė kelių vyrų akys.

Laisvi civilių drabužiai bei kaukės ant veidų jiems ne itin padėjo susilieti su minia – raumeningi, akylai salę stebintys, lietuviškai kalbantys ir po marškinėliais ginklus slepiantys vyrai iš Lietuvos Vadovybės apsaugos tarnybos saugojo buvusią kandidatę, kurios politinis statusas iki šiol yra neaiškus: ar ji yra politinė bėglė, ar išrinktoji Baltarusijos prezidentė ar opozicijos lyderė tremtyje. Viena aišku – apsauga nebūtų skirta, jei nekiltų grėsmė.

Svetlana Cichanouskaja

O ar ji yra? Apie tai pati S. Cichanouskaja kalbėti atsisakė, kaip ir apie savo kelionę į Lietuvą, patirtus išgyvenimus.

Varžovus grobė ir žudė

„Kiekvienas asmuo mūsų šalyje jaučia baimę, bet mūsų misija – peržengti baimes ir judėti pirmyn, – į britų televizijos ITV news klausimą atsargiai atsakė S. Cichanouskaja, nenurodydama priežasties.

Tokių priežasčių gali būti ne viena, apie jas užsiminė ir ITV žurnalistas, priminęs kad „būti opozicijos lyderiu Baltarusijoje ir didelėje šio regiono dalyje – pavojingas užsiėmimas“, kaip pavyzdį nurodydamas Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą.

Aleksandro Litvininekos, Skripalių apnuodijimo atvejai, mirtini šūviai į Borisą Nemcovą, Aną Politkovskają, mįslinga Sergejaus Magnickio mirtis, kitų Kremliaus režimo kritikų žūtys gerai žinomos pasauliui. Tačiau įvykius Baltarusijoje ypač atidžiai sekantis politologas Vytis Jurkonis „Delfi“ priminė, kad tokie dalykai išties vyksta ne tik Rusijoje, bet ir Vakarams mažiau įdomioje Baltarusijoje. Ši šalis dėmesio centre atsidūrė tik po eilinių suklastotų rinkimų bei po jų kilusių beprecedenčių protesto akcijų prieš A. Lukašenką.

„Lietuvoje ar kitose šalyse būdavo priekaištaujama, kad baltarusiai nepakankamai ryžtingi, bet reikia suvokti, kad Baltarusijos jėgos struktūros procentine išraiška bene didžiausios pasaulyje“, – pažymėjo V. Jurkonis.

Jis priminė, kad dar 1999 metais Baltarusijoje dėjosi baisūs dalykai, kai vienas po kito dingo keli garsūs žmonės. Pavyzdžiui, 1999-ųjų gegužės 7-ąją dingo buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Zhacharanka, turėjęs įtakingų ryšių KGB. Tų pačių metų rugsėjo 16-ąją dingo buvęs A. Lukašenkos rėmėjas, o po jo išrinkimo 1994-siais, baltarusių opozicijos politikas Viktaras Hančaras ir verslininkas Anatolas Krasouskis.

Protestas priminti dingusius baltarusius
Foto: Wikipedia Commons

Beveik neabejojama, kad jėgos struktūrų pagrobti žmonės buvo nužudyti. Kitų metų liepą dingo buvęs A. Lukašenkos operatorius, vėliau Rusijos valstybiniame kanale dirbęs Dmitrijus Zavadskis. Pastarasis išgarsėjo reportažu iš Lietuvos-Baltarusijos pasienio, kai kartu su Pavelu Šeremetu filmavo apie skylėtą valstybės sieną ir pro ją plūstančią kontrabandą. Vėliau būtent į susitikimą su P. Šeremetu Minsko oro uoste vykęs D. Zavadkis buvo pagrobtas ir nužudytas.

Baiminamasi ilgos KGB rankos

Apie dešimtis dingusių be žinios baltarusių kalbama ir pastarąsias savaites. Tokia Baltarusijos režimo taktika, pasak, V. Jurkonio – tik viena iš KGB priemonių arsenalo.

„Vakarai dažniausiai mato tik spaudimo ledkalnio viršūnę – sumuštus žmones, politinius kalinius, paskirtas baudas, o visa tai kas vyksta po vandeniu yra dar didesnis spaudimas. Tai vyksta ir per darbo vietas, universitetus, per giminaičius, būna grasinimai dėl vaikų atėmimo arba pareigūnų automobiliai, stovintys prie durų, toks spaudimas reikalauja šaltų nervų“, – sakė V. Jurkonis.

Pati S. Cichanouskaja ne visiems atrodo šaltų nervų žmogus. O tai, kad jai ir jos vaikams buvo grasinta, buvo aišku dar prieš rinkimus. Būtent todėl jos vaikai paliko Baltarusiją dar prieš rinkimus. Tačiau sprendimas išvykti taip pat gali būti susijęs su Baltarusijos jėgos struktūrų spaudimu.

„Tai tikrai nebuvo jos noras, ji norėjo likti Baltarusijoje, tačiau nebuvo leista pasirinkti“, – pažymėjo A. Krasulina. Anot jos, S. Cichanouskaja net ir Lietuvoje negali iki galo jaustis visiškai saugiai.

„Lietuva, žinoma, saugesnė, bet mes žinome, ką gali spec. tarnybos, konkrečiai Baltarusijos KGB, jie juk nuo sovietų laikų ne veltui pavadinimo nepakeitė“, – pažymėjo S. Cichanouskajos atstovė.

„Panašu, kad grasinimų, spaudimo buvo. Neabejotina, ji išvažiavo ne visiškai savo noru. Šiaip ar taip kontaktai su Baltarusija išlieka ir nors ji pati apie tai viešai nekalba, panašu, kad spaudimas vyko ir tebevyksta. Maža to, jaučiamas didelis spaudimas ir dėl to, kas vyksta su Baltarusijos žmonėmis, jos štabo žmonėmis. Pavyzdžiui, kai jos vyrą atėjo žmonės pasveikinti, jis buvo perkeltas į kitą vietą. Kalėjime yra ir jis, ir kiti komandos nariai, skiriamos baudos streikuojantiems, todėl aišku, kad ji jaučia krūvį ir atsakomybę“, – teigė V. Jurkonis. Jis nesileido į svarstymus, kokios spaudimo priemonės taikomos S. Cichanouskajai būnant Lietuvoje, tačiau pažymėjo, kad lyginant su ankstesniais rinkimais, Baltarusijos jėgos struktūros atrodo dar labiau sužvėrėjusios.

„Skiriasi kiekybiškai ir kokybiškai – jei 2010-ais atrodė didelės represijos, suimti kandidatai, tai dabar suimti tūkstančiai, o grasinimus ir spaudimą galima dauginti iš kelių kartų.

Jau labai atvirai matyti, kad vykdomi masiški kankinimai, tai yra tarsi standartinė praktika, primena tai, kas vyksta Centrinėje Azijoje, tuose režimuose ir tai, žinoma, labai šokiruoja. Be to, jau kalbame apie nušautus žmonės! Baltarusijos tauta yra labai taiki ir nesupranta, kaip pareigūnai gali šitaip pasielgti“, – teigė V. Jurkonis.