Žingsnis nukreipti dėmesį?
Rusijos vyriausybės kritikas A. Navalnas, jo atstovės Kiros Jarmyš žiniomis, dėl apsinuodijimo simptomų ketvirtadienį nugabentas į ligoninę. Jis yra be sąmonės ir gydomas reanimacijoje.
Pasak atstovės, lėktuvas, kuriuo skrido 44-erių A. Navalnas, Sibiro Omsko mieste atliko tarpinį nusileidimą, o opozicionierius buvo išvežtas į ligoninę. Atstovės žiniomis, A. Navalnas galimai išgėrė apnuodytos arbatos.
Vilniaus Politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius teigė, kad negalima atmesti versijos, jog įvykiai Baltarusijoje ir A. Navalno apnuodijimas susiję.
„Girdžiu netgi paties A. Navalno aplinkos pareiškimus, kad tai gali būti būdas nukreipti dėmesį nuo įvykių Baltarusijoje. Ir tokios versijos atmesti negalima, tai yra senas KGB būdas tokio skambumo įvykiais nukreipti dėmesį“, – sakė jis.
M. Laurinavičius kalbėjo, kad atsakymo, kodėl tai turėtų būti naudinga Kremliui, jis neranda.
„Man kyla klausimų, nuo ko Kremliui reikėtų tą dėmesį nukreipti. Iš jų pusės žiūrint, ta dezinformacija, kuri dabar skleidžiama, ji gana naudinga, vėl naudojamas tas spalvotųjų revoliucijų naratyvas, kad čia Vakarai kišasi. Tai yra tai, ko pačiam Kremliui reikia, ir kodėl dabar tą dėmesį nukreipti, tai man sunku pasakyti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas svarstė, kad A. Navalno apnuodijimas nenukreiptų dėmesio nuo įvykių ir Baltarusijos visuomenės.
„Ar pačioje Baltarusijoje galėtų taip nukreipti dėmesį? Manau, kad ne. A. Navalnas Baltarusijoje niekada nebuvo toks populiarus kaip Rusijoje. Kitas dalykas – tiesiog tiems žmonėms rūpi visai kiti dalykai, todėl man labai sunku įsivaizduoti, kaip galėtų nukreipti tą dėmesį“, – svarstė jis.
„Ir trečias aspektas – Vakarai. Bet jų dėmesio – nei politinio, nei visuomenės – irgi, ko gero, nelabai nukreiptų. Taip analizuodamas šiek tiek abejočiau, kad šita versija yra tikroji“, – teigė jis.
Priežastis – ne viena
Vilniaus Politikos analizės instituto analitikas M. Laurinavičius teigė, kad į tokius įvykius stengiasi žiūrėti kompleksiškai.
„Kai kažkas priėmė sprendimą, kad reikia imtis nuodų, tada būtina žiūrėti į daugybę priežasčių vienu metu. Tai gali būti ir bandymas nukreipti dėmesį, jo patiems veiksmai, kurie kažkam tikrai per brangiai kainavo, galbūt kokie politiniai veiksmai.“
„Pirmiausia aš ieškočiau priežasčių, kas iš tiesų nusprendė, kad jo tyrimas per brangiai kainavo“, – Delfi sakė M. Laurinavičius.
Jis teigė, kad nurodymą nuodyti A. Navalną nebūtinai turėjo duoti Kremlius ar pats Vladimiras Putinas.
„Tai tiesiog galėjo būti vienas iš režimo narių“, – svarstė ekspertas.
M. Laurinavičius teigė, kad, norint tinkamai suprasti šią situaciją, reikia sulaukti ir A. Navalno diagnozės.
„Labai sunku spręsti apie priežastis, kai mes nežinome tikrų medicininių duomenų. Jeigu pasitvirtintų, kad tai yra psichotropinės medžiagos, o ne mirtinas nuodas, labai tikėtina, jog tai – tik pagąsdinimas, o jie vis dažniau naudoja tokį metodą. Tą sąmoningo nuodijimo, neturint tikslo nužudyti“, – kalbėjo pašnekovas.
„Tai gali būti ir signalas, bet gali būti ir fizinis tam tikro asmens pašalinimas tam tikram laikui“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi M. Laurinavičius.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus Delfi penktadienį taip pat sakė, kad negalima atmesti versijos, jog tai – „didesnio plano dalis“.
„Neatmestina, kad tai gali būti didesnio plano dalis. Bet kas tai planuoja, dievažin. Tikrai taip staigiai viskas, vienas prie vieno. Norom nenorom peršasi tokios mintys. Bet neįmanoma nieko svarstyti, kol nėra aiški diagnozė. Bet tada gali abejoti, ar ji tikra“, – svarstė pašnekovas.
M. Laurinkus teigė, kad remiantis prielaidomis tikrai atrodo, jog tai nėra sutapimas.
„Dabar galvoti, ką čia reiškia, remiantis faktais, labai sudėtinga. Jeigu remtumės įvairiomis prielaidomis, tai ateina į galvą mintis, kad tai nėra atsitiktinumas. Gali būti ir dėmesio nukreipimas“, – teigė pašnekovas.
„Aišku, kad A. Navalnas ne poilsiauti skrido, jie dirbo opozicinį darbą, kad jis yra prižiūrimas FSB, tai šimtu procentų, spėlioti galiu, bet aiškumo jokio dabar nėra“, – sakė jis.
Tik viešųjų ryšių akcija?
M. Laurinavičius stebėjosi ir Užsienio reikalų ministerijos pranešimu, kad Lietuva Baltarusijai dėl vykdomų represijų paskelbs nacionalinių sankcijų. Sąrašas su 32 asmenimis, įskaitant patį prezidentą A. Lukašenką, yra per mažas, teigė pašnekovas.
Vilniaus Politikos analizės instituto analitikas teigė, kad jei norima ne tik viešųjų ryšių kampanijos, reikia elgtis kitaip.
„Jeigu mes iš tikrųjų norime užsiimti kuo nors rimčiau nei viešaisiais ryšiais, tai sąrašas turėtų būti mažiausiai 10 kartų didesnis, – apie 300 asmenų jame turėtų būti. Čia yra tik minimali riba, nuo kurios mes turėtume pradėti daryti tokius sąrašus, jei norime ką nors pasiekti – tiek tolesnį režimo skilinėjimą, tiek bandymą keisti ES politiką.
Kad ir koks tikslas būtų, jei mes norime aiškaus tikslo, o ne pasakymo „pasižiūrėkite, kiek mes padarėme“, sąrašas turi būti ilgesnis“, – apie Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie pateiktą sąrašą kalbėjo M. Laurinavičius.
Jo teigimu, suskaičiuoti gana paprasta – protestai vyko maždaug 30 Baltarusijos miestų, todėl nacionalinių Lietuvos sankcijų sąraše turėtų atsidurti visų represinių padalinių struktūrų vadovai, teismai, rinkimų apylinkių komisijų pirmininkai.
M. Laurinavičius kalbėjo, kad jei Lietuva tokį sąrašą paruoštų, ES sunkiai galėtų su tuo nesutikti.
„Jeigu Lietuva ateitų, kad ir su tuo 300 pavardžių sąrašu, padėtume jį ant stalo su visais argumentais. Tada jau būtų įdomu, ką mums į tai galėtų atsakyti ir ta pati Vokietija, kitos šalys, kurios norėtų priešintis. Nes teorinė pozicija, kad mes norime visus atsakingus nubausti, yra viešai ES pareikšta. Tada jau visiems kitiems būtų labai sudėtinga pasakyti, kad nepritaria jam. Ir tai būtų aktyvi politika, o tai, ką mes dabar darome, tėra tik viešieji ryšiai“, – Delfi kalbėjo M. Laurinavičius.
Apie Europos reakciją komentarų turėjo ir M. Laurinkus.
„Vakarų reakcija man visiškai nepatinka, ji yra labai keista. Uždrausti A. Lukašenkai atvažiuoti į Lietuvą ir apsipirkti „Ikea“ – čia net nėra ką kalbėti. Jis praktiškai tą ir pajuto“, – dabartinius A. Lukašenkos ir Baltarusijos valdžios aparato veiksmus vertino M. Laurinkus.
Pašnekovas teigė, kad jei buvo noro padaryti įtakos Baltarusijos pasikeitimui, elgtis reikėjo visai kitaip.
„Ne, niekaip negali. Būtų galėję pakeisti tik labai keista pozicija, tikrai pradėti kalbėti dėl rimtų sankcijų, kad ir nacionaliniu mastu. Bet niekas to nedarys, tas ir matyti. Ir kasdien vis kartojama, kad lai pati Baltarusija sprendžia. O ką tai reiškia? Dabar jau bylą iškėlė dėl opozicijos Koordinacinės tarybos veiklos. Ir viskas, dalis išsigąs, išsibėgios, jau dalis dabar tai daro. O kas ten beliks, neliks ten nieko“, – Delfi sakė M. Laurinkus.