„Pageidaujančių studijuoti universitetuose skaičius išaugo beveik dviem tūkstančiais, ženkliai išaugo stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas – beveik keturiais tūkstančiais. <...>Jie ne nesugeba mokytis aukštosiose mokyklose, bet atsirado mintis, galbūt iš tikro verta įgyti profesiją, o vėliau galvoti apie aukštąjį mokslą. Čia įžvelgiu pozityvą“, – sako viceministras.

Anot jo, stojančiųjų į tiksliuosius mokslus skaičius dramatiškai nepakito, tačiau taip pat tikimasi kilimo.

„Galutiniai skaičiai bus tik šeštadienį. Tendencija nėra tokia gera kaip su pedagoginėmis studijomis, bet tikimės, kad po antro etapo bus geresnė“, – kalba V. Razumas.

Jo teigimu, taip pat pastebima, kad koronavirusas, Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES šiek tiek pristabdo abiturientus nuo keliavimo studijuoti užsienio universitetuose.

Renkasi lengviausią kelią

Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius galėjo išaugti dėl kelių priežasčių.

„Jau kokių 10 metų matoma, kad kiekvienais metais po 2000 aukštųjų mokyklų absolventų stodavo į profesines mokyklas – jų netenkindavo tai, ką jie gaudavo, norėdavo dar papildomai amato. Antras aspektas – šiemet tie jaunuoliai, kurie mokysis gimnazijose, galės po pietų mokytis ir profesinėse mokyklose. Kitas dalykas, kai kurie gal turėjo ir aukštesnių svajonių, bet užkirto duris matematikos egzaminas“, – svarsto G. Sarafinas.

Jo manymu, tai, kad stojančiųjų į pedagogikos studijas ypač daug, visgi nereiškia, jog netrūks norinčių dirbti mokyklose.

„Viena vertus, kalbant apie stojančių į pedagogiką padidėjimą, tai nuostabu, blogoji pusė – kad žmonės, kurie stoja į pedagogiką, niekaip neįsipareigoja. Kitaip tariant, mes išleisime pinigus ir po 4 metų gali paaiškėti, kad jaunuoliai, kurie studijavo pedagogiką nemokamai, gavo stipendijas, gali visai nedirbti mokytojais, mokytojų ir toliau stigs, ypač regionuose“, – sako G. Sarafinas.

Jo manymu, apkritai reikėtų atidžiau planuoti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose, vertinant, kokių specialistų reikės.

„Mes dabar išsikėlėme tikslą padauginti valstybės finansuojamų vietų, priimti daugiau jaunuolių, bet nelabai galvojam, ką studijuojam, ar to reikės valstybei. Pradžioje reikėtų žiūrėti, kad bendrajame ugdyme jaunuoliai rinktųsi A lygiu mokytis matematiką, fiziką chemiją. Dabar chemiją laikė 1000 abiturientų, fiziką 2000 iš 24 tūkst. Jų tiek nėra, kiek skiriama vietų, nes jie dažniausiai renkasi lengviausią kelią, socialinių mokslų“, – mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

„Egzaminų turėtų būti ne 3, o 5, daugiau. Nereikia leisti jaunuoliams nuo 10 klasės atsisakyti fundamentalių dalykų, nes vėliau jiems užsiveria daug durų“, – priduria jis.

Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras V. Razumas, valstybės finansuojamų vietų suplanuota tiek, koks buvo matomas abiturientų potencialas, todėl didžioji dalis išlaikiusių tiksliųjų mokslų egzaminus gali tikėtis gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Tiesa, vien išlaikyti valstybinius egzaminus nepakanka.

„Norint įstoti į universitetą, kolegiją, reikia išlaikyti 3 brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos. Šių egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40 iš 100. Kolegijoms – 25. Kita kartelė – penkių brandos egzaminų. Universitetams – 7, kolegijoms – 6 dešimtbalėje sistemoje“, – patikslina viceministras.