Rugpjūčio 17 dieną KT pranešė, kad pradedama nagrinėti byla pagal Seimo narių grupės prašymą ištirti teisės aktų dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo konstitucingumą.
Tokios žinios iš Teismo nustebino Seimo TTK pirmininkę iš valstiečių žaliųjų frakcijos Agnę Širinskienę.
„Stebėtinas uolumas vasarą, rugpjūčio mėnesį, kai bent dvylika metų iš eilės (nuo 2008 m.) tokio uolumo nebuvo – būtent nuo 2008 m. susiklostė nerašyta tradicija, kad rugpjūčio mėnesį Konstitucinis Teismas neskelbia nutarimų bylose. Kitaip tariant – dvylika metų Teismas rugpjūčio, o kartais – net liepos mėn., gyveno atostogų rėžimu. Panašu, kad šiemet to nėra ir apie tai Seimui jau rašo ir Konstitucinio Teismo darbuotojai, skųsdamiesi, kad šiais metais liks be atostogų, nes… tiesiog jų nėra išleidžiami“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad pagal KT įstatymo 29 straipsnį: „Bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo Konstituciniame Teisme laiką.“
„Išimtiniais atvejais teismas gali nuspręsti kitaip. Nagrinėjimas paankstinamas, kai kreipiasi Prezidentas savo dekretu, Seimas – nutarimu, skubos tvarka nagrinėjami kreipimaisi dėl apkaltos ar Prezidento sveikatos būklės ir galėjimo eiti pareigas. Vertinamas ir bylos pobūdis bei kitos aplinkybės. Kas tokio stebuklingo yra opozicijos inicijuotoje Vyriausybės įgaliojimų byloje, kad dėl jos vienu metu keičiasi dvylika metų siekiančios atostogų tradicijos bei bylų nagrinėjimo eilė?
Iki jos nagrinėjimo, jei būtų nagrinėjama eilės tvarka, turėjo būti išnagrinėtos dar penkios bylos. Dėl trijų iš jų į Konstitucinį Teismą kreipėsi kiti teismai, tad juose sustabdyta bylų eiga iki tol, kol Konstitucinis Teismas neapsispręs. Eilėje, nors ir šiai bylai eilė turėjo ateiti greičiau, nenagrinėtas laukia ir Vyriausybės prašymas įvertinti valstybės biudžeto formavimo principų konstitucingumą – Vyriausybė nuo pernai metų birželio laukia atsakymo iš Konstitucinio Teismo ir priversta, nors ir turi teisinių abejonių, tam tikroje nežinioje šiuo metu formuoti Valstybės biudžetą, kuris netrukus bus pateiktas Seimui“, – rašė A. Širinskienė.
Politikė taip pat stebisi, kad, jei KT buvo taip svarbu kuo greičiau įvertinti įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo klausimą, kodėl tada nebuvo byla išnagrinėta dar anksčiau, dar labiau sutrumpinant eilę.
„ O galbūt kažkam iš Konstitucinio Teismo, kas praeityje buvo aktyvus konservatorius, parūpo bylą panagrinėti prieš pat rinkimus, kad būtų eskaluojama situacija ir už Lietuvos žmones nusprendžiama, kuri valdžia yra labiau teisėta? Labai nestebintų, jei būtent tai ir yra atsakymas. Ypač žinant, kad tas praeityje aktyvus konservatorius iki šiol su jais aktyviai bendrauja, ir, sprendžiant iš konservatorių „slaptųjų protokolų“ paskelbtų delfi portale, juos tebekonsultuoja kreipimųsi į Konstitucinį Teismą (t. y. į patį save) klausimais.
Ir pabaigai. EBPO ir Europos Tarybos Venecijos komisija, besispecializuojanti konstitucinės teisės srityje, 2016 m. išleido bendras gaires kaip užkardyti administracinių resursų naudojimą rinkimuose bei į ji reaguoti. Gairėse skaitome, kad neutralumo principo užtikrinimui, yra kritiškai svarbu tai, kad teisėjai, kurių sprendžiamo ginčo šalys yra politiniai konkurentai, nebūtų įtraukiami į rinkimų kampaniją“, – dėstė A. Širinskienė.
Vytautas Sinkevičius: klausimas yra teisinis, o ne politinis
Buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius aiškino, kad, jeigu ir galima šiuo atveju dėl ko nors priekaištauti Teismui, tai – ne dėl skubos, o dėl to, kad tik dabar ėmėsi šios bylos.
„Aš manyčiau, kad šitos bylos nagrinėjimas užsitęsė. Juk mes šnekame apie tai, ar Vyriausybė veikia teisėtai, ar ji turi įgaliojimus veikti. Kai tas kreipimasis atsirado KT, aš įsivaizduoju, kad jis turėjo būti nagrinėjamas skubos (pirmumo) tvarka, nes tai yra esminis klausimas – ar mūsų Vyriausybė veikia teisėtai?“, – dėstė V. Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialisto supratimu, kaltinti Teismo, kad jis beveik po metų pradeda nagrinėti tą bylą, nėra jokio pagrindo.
„Įsivaiduokime, jeigu jis dar atidėtų bylos nagrinėjimą, pradėtų ją nagrinėti vėliau, kas tada atsitiktų? Vyriausybė pasikeistų. Ką tada nagrinėtų Teismas? Tai – ko jau nėra. Šiuo atveju ginčas vyksta ne tik dėl to, ar šita Vyriausybė veikia teisėtai, ar ji teisėtai gavo įgaliojimus veikia, bet dėl to, kaip suprasti Konstitucijos nuostatą, kad, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų Vyriausybė turi iš naujo gauti įgaliojimus. KT pareiga yra išaiškinti šitą Konstitucijos nuostatą, kad visos Vyriausybės, Seimas ir prezidentas ateityje elgtųsi pagal Konstituciją“, – teigė V. Sinkevičius.
Pasak profesoriaus, kaltinti, kad KT užsiima politika arba daro įtaką rinkimams nėra jokio pagrindo.
„Priešingai, KT galima priekaištauti tik dėl to, kad jis anksčiau nesiėmė dėl šitos bylos spręsti, nes tai yra ypatingo aktualumo byla. (…) Ta byla yra visiškai teisinio, o ne politinio pobūdžio“, – sakė V. Sinkevičius.
Į Teismą kreipėsi grupė Seimo narių iš opozicijos
„Delfi“ primena, kad į KT su prašymu išnagrinėti klausimą dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo kreipėsi grupė opozicinių frakcijų Seimo narių. Jie prašo Teismo pasisakyti dėl Seimo statuto 198 straipsnio ir Seimo protokolinio nutarimo atitikties Konstitucijai.
Pasak pareiškėjų, nors Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nustatyta, kokiu būdu Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, formuluotė „iš naujo gauti Seimo įgaliojimus“ reiškia, kad Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus tik tokiu pačiu būdu, kokiu jie buvo gauti pirmą kartą, t. y. kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Taigi, pareiškėjų teigimu, sistemiškai aiškinant Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto, 92 straipsnio 5 dalies ir 101 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatuotina, kad Konstitucijoje numatyta vienintelė teisinė įgaliojimų suteikimo Vyriausybei forma – balsavimas Seime pritariant Vyriausybės programai, kad Konstitucija nenustato jokio kito būdo, kuriuo Vyriausybė galėtų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.
Vadinasi, pareiškėjų manymu, pagal Konstituciją ir nauja Vyriausybė, ir Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti vieninteliu būdu – kai Seimas pritaria jos programai. Pasak pareiškėjos, pagal Konstituciją Seimas neturi diskrecijos įstatyme ar Seimo statute nustatyti kokį nors kitą būdą, kuriuo Vyriausybė gali iš naujo gauti Seimo įgaliojimus veikti, kai joje pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Pareiškėjų manymu, Seimas Seimo statute gali nustatyti tik Vyriausybės programos svarstymo procedūras.
Pareiškėjų teigimu, Seimo protokolinis nutarimas gali prieštarauti Konstitucijai ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą, nes įgaliojimai Vyriausybei iš naujo suteikti netinkamos formos teisės aktu. Pasak besikreipusiųjų, iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės aktų hierarchijos kyla tai, kad Seimo protokoliniais nutarimais gali būti sprendžiami tik mažai reikšmingi Seimo veiklos procedūriniai klausimai, o ne Konstitucijos nuostatų taikymo klausimai, kaip antai įgaliojimų Vyriausybei suteikimas, nesvarbu, ar tai būtų nauja Vyriausybė, ar Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų. Taigi, pareiškėjų manymu, Seimo valia suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti, taip pat ir suteikti juos iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, pagal Konstituciją gali būti išreikšta priimant tik Seimo nutarimą, o ne Seimo protokolinį nutarimą. Pasak pareiškėjos, tik taip gali būti užtikrintas teisinis tikrumas ir saugumas, Vyriausybės veiklos teisėtumas ir legitimumas.