„Rail Baltica“ vėžė nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos daugelyje vietų bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo jokios infrastruktūros, nebuvo vykdomi žemės darbai, tad privalome būti atidūs, kad nebūtų pažeistos archeologams ir Lietuvos istorijai svarbios ir vertingos vietos. Darni plėtra – vienas svarbiausių mūsų prioritetų tiesiant europinio standarto geležinkelį, tad prieš kiekvieną plėtros etapą atliekami išsamūs ne tik statybiniai inžineriniai, bet ir kiti būtini tyrimai“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai būsimo „Rail Baltica“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos atlikti pagal dar pernai gegužę pasirašytą sutartį. Tuo pat metu buvo pasirašyta sutartis ir dėl detaliųjų archeologinių tyrimų, tačiau atlikus žvalgybą paaiškėjo, kad tyrimus reikia atlikti daug didesnėje teritorijoje, nei planuota.

2019 m. pasirašytoje sutartyje numatyta, kad po archeologinių žvalgomųjų tyrimų detaliuosius reiks atlikti ne didesnėje kaip 1,7 tūkst. kv. m teritorijoje. Tačiau atlikus žvalgomuosius tyrimus rasta daugiau archeologiškai galimai vertingų teritorijų, tad detaliųjų tyrimų plotas padidėjo iki 8,5 tūkst. kv. m.

Pasak tyrėjų darbus koordinuojančio eksperto, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktoriaus Zenono Bubonio, būsimo geležinkelio vietoje žvalgymų metu aptiktos net kelios istorinės žmonių gyvenvietės.

„Jau baigiami pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto Kurmagalos (Jonavos r.) senovės gyvenvietės kasinėjimai. Jų metu aptiktas I tūkstantmečio po Kr. I pusės senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su tam laikotarpiui būdinga lipdyta brūkšniuotąja briaunine keramika, geležies metalurgijos atliekomis, darbo įrankiais (ylomis, peiliais, verpstukais) bei papuošalais (smeigtukais, žiedais). Šiuo metu rengiamasi Mikainių bei Varpių (Jonavos r.) senovės gyvenviečių detaliesiems archeologiniams tyrimams“, – pasakoja Z. Bubonis.

Per artimiausius 18 mėnesių bus ištirti 6900 kvadratinių metrų kultūrinio sluoksnio plotai. Ankstesnių žvalgomųjų tyrimų metu Mikainių senovės gyvenvietėje aptiktos I tūkst. datuojamos įžemyje įgilintos duobės ir kultūrinis sluoksnis su keramikos šukėmis, šlako gabaliukais, kas rodo čia buvus geležies apdirbimo vietą. Varpių senovės gyvenvietėje Neries upės pakrantėje surastas kultūrinis sluoksnis su rudos molio masės bei stambiomis grūsto granito priemaišomis, keramikos šukėmis, titnago nuoskala. Sluoksnyje rasta ir smulkių geležies rūdos fragmentų. Šios senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis datuojamas akmens amžiumi (neolitu).

„Kultūriniai sluoksniai, patenkantys į „Rail Baltica“ geležinkelio statybos zoną, bus ištirti detaliųjų archeologinių tyrimų metu, kad nebūtų sunaikinti žemės darbų metu. Surasti radiniai papildys šalies muziejų fondus“, – pažymėjo Z. Bubonis.