Paklaustas, kodėl Europos lyderiai, norėdami aptarti padėtį Baltarusijoje, skambina Rusijos vadovui, europarlamentaras paaiškino, kad tiesiog A. Lukašenka nekelia ragelio.

„Aš suprantu, kad pats A. Lukašenka nekelia ragelio ir nesikalba. (…) Iš vokiečių pranešimų supratau, kad A. Merkel bandė su juo susiskambinti. Jis pats yra pasakęs, kad A. Merkel bandė jam skambinti, bet jis nekėlė ragelio“, – sakė A. Kubilius, kuris dirba Europos Parlamento Europos Liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje.

Europarlamentaras teigė nematąs nieko blogo, kad bandoma jį pasiekti per V. Putiną.

„Akivaizdu, kad V. Putino žodis jam gali turėti didelės reikšmės. Man atrodo, kad dabar viena didžiausių problemų – kaip vienokiomis ar kitokiomis pastangomis – pačių baltarusių, ar įsijungiant tarptautinei bendruomenei, taip pat ir Rusijai, patraukti pralaimėjusį A. Lukašenką ir atpalaiduoti erdvę demokratiniams procesams.

Aš čia nematau nieko blogo, kad kalbasi su V. Putinu. Deja, tokia yra situacija. Galbūt jis ir pats supranta, kad net ir pačiam Kremliui palaikyti A. Lukašenką gali būti visiškai nebenaudinga ir neracionalu. Bendromis pastangomis gal pavyktų greičiau įtikinti A. Lukašenką trauktis iš posto ir atlaisvinti erdvę tolesniems procesams“, – svarstė A. Kubilius.

Penkios pagrindinės EP frakcijos jau yra padariusios pareiškimą, kad A. Lukašenka pralaimėjo rinkimus ir kad daugelis požymių rodo, kad Sviatlana Cichanouskaja juos laimėjo.

Europarlamentaro vertinimu, būtų gerai, kad šalyje kuo greičiau įvyktų nauji demokratiški ir skaidrūs rinkimai.

„Kiek sako kolegos baltarusiai, pagal dabar galiojantį įstatymą yra visokių kalendorinių laikotarpių, per kiek laiko reikia parašus surinkti, per kiek – sudaryti komisiją, bet, mano manymu, net ir dabartinį vadinamą Parlamentą galima būtų įtikinti priimti laikiną rinkimų įstatymą šitiems rinkimams, kuriame visi terminai būtų gerokai trumpesni. Tada būtų galima naujus prezidento rinkimus surengti per mėnesį arba du“, – sakė A. Kubilius.

Pats A. Lukašenka naujų rinkimų scenarijų atmeta. Jis sako, kad ir buvę yra teisėti. A. Lukašenka pareiškė, kad „neatiduos“ šalies oponentams, net – po savo mirties.

„Jis yra problema, ir tą problemą reikia išspręsti. Arba tos demonstracijos ir streikai Baltarusijoje ją išspręs, arba lyderiai – tiek Vakarų, tiek Rytų, turi imtis jų galioje esančių veiksmų, ir įtikinti A. Lukašenką arba palikti iš viso Baltarusiją, arba trauktis iš posto“, – sakė A. Kubilius.

Posėdžiauja ES vadovai

Aptarti padėties Baltarusijoje į neeilinę Tarybą nuotoliniu būdu trečiadienį susirinko Europos Sąjungos vadovai. Nors formalių bendrų pozicijų po šio posėdžio nesitikima, A. Kubilius vylėsi, kad Europos vadovai pakartos jau anksčiau užsienio reikalų ministrų išsakytą poziciją, kad sankcijos asmenims turi būti įvestos.

„Aš negaliu pasakyti, neturiu duomenų, kaip vyksta diskusijos dėl to, ką įtraukti į sąrašą. Yra įvairių iniciatyvų, kas tuos įvairius sąrašus skelbia. Mano manymu, gali būti taip, kad sankcijų įvedimas nebus vienkartinis veiksmas, ir kad nebus vienkartinio sąrašo.

Dabar labiau galvojama apie elitinius žmones – ministrus, OMON'o vadus, bet taip pat yra siūloma sudaryti sąrašus tų eilinių, kurie yra darę nusikaltimus. Turint mintyje ne tik OMON'o pogromus, bet ir rinkimų ir balsų falsifikavimą ir rinkimų komisijas. Turbūt ta diskusija toliau vyks, ji gali prasidėti nuo aukščiausių vadovų, bet gali toliau plėstis ir iki žemesnių pareigūnų. Jiems galbūt tos sankcijos gali apsiriboti vizų į ES neišdavimu, bet aš tikiu, kad bus imtasi sąrašus plėsti ir gilinti“, – sakė A. Kubilius.

Be naujų rinkimų šalyje ir sankcijų būtinybės, penkios didžiausios EP frakcijos yra pareiškusios, kad Europos Sąjungos parama tol, kol yra šitas režimas, negali eiti Baltarusijai per režimo rankas. Taip pat pasakyta, kad ES turi pradėti rengti strategiją, kaip jų santykiai galėtų atrodyti, kai įsitvirtins demokratija Baltarusijoje.

„Tie dalykai yra pasakyti, ir aš tikiu, kad tai taps bendra ES pozicija . Nėra, kas nepritartų šitom nuostatom“, – sakė A. Kubilius.

Jis taip pat žada rūpintis jų dviejų bendra su Ukrainos Rados iniciatyva Europos Parlamente steigti specialią komisiją tirti OMON'o nusikaltimams.

„Šita iniciatyva sulaukė labai didelės kitų EP narių paramos. Tai yra apie tai, kad nusikaltimų tyrimas būtų vykdomas ne tik pačioje Baltarusijoje, bet vyktų ir tarptautinis tyrimas“, – sakė A. Kubilius.

Pasisako už didesnę paramą pilietinei visuomenei

EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, jų politinio flango pirmininkė yra tarp pasirašiusiųjų bendrą poziciją dėl rinkimų Baltarusijoje nepripažinimo.

„Mūsų frakcija pasisako, kad būtų taikomos sankcijos režimo atstovams. Aš manau, kad esame pakankamai vieningi. Mūsų frakcijos narys Robertas Biedronas yra ir ryšių su Baltarusija grupės pirmininkas. Jis bandė nuvykti į Baltarusiją, tačiau jo neįsileido. Didžiosios EP frakcijos šiuo klausimu yra vieningos“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Jos nuomone, europarlamentarai turėtų palaikyti ir tuos veiksmus, dėl kurių trečiadienį apsispręs ir Europos vadovai.

„Negali būti tokie veiksmai čia, šalia ES sienų esančioje valstybėje, kurioje taikūs demonstrantai uždaromi į kalėjimą, kankinami, žmonės dingsta be žinios – kuomet vienas asmuo gali pasiskelbti save prezidentu, ir, kaip nori. Tokių dalykų EP ir mūsų frakcija jame netoleruos, nepritars, ir imsis visų įmanomų sankcijų“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Europarlamentarė pasisakė už tai, kad dar labiau būtų remiama Baltarusijos pilietinė visuomenė.

„Labai svarbu, kaip konkrečiai padėti valstybei jos viduje. Čia galėtų būti parama pilietinės visuomenės stiprinimui. Galbūt galėtų atsirasti specialus fondas“, – svarstė V. Blinkevičiūtė.