„Iš per vakar patvirtintų atvejų 26 jautė simptomus, kiti – ne“, – žurnalistams sakė G. Megelinskienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja G. Megelinskienė spaudos konferencijoje sakė, kad šventėse koronavirusinė infekcija gali išplisti labai lengvai, tai rodo ir antradienį nustatyti nauji atvejai.

„Dažnai ir žmonės mūsų klausia, jei šventė vyksta lauke, galbūt žmonės labiau gali atsipalaiduoti, bet iš tiesų, taip nėra“, – perspėjo G. Megelinskienė.

Vertindama dabartinę situaciją, ekspertė sakė, kad skaičiai verčia sunerimti.

„Turime sunerimti, per vakar parą registruotas didžiausias susirgimų skaičius per rugpjūčio mėnesį“, – teigė NVSC atstovė.

Delfi primena, kad buvo užfiksuoti 38 nauji atvejai.

Ragina vesti dienoraštį

Nenustatyti ir neaiškūs užsikrėtimo atvejai, pasak NVSC atstovės, gali būti dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, patys žmonės nepapasakoja NVSC specialistams visų savo kontaktų ar lankymosi vietų. Antra – NVSC specialistai yra itin užimti, todėl nespėja surinkti visos informacijos.

Kaip sakė specialistė, naujausias Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro vertinimas parodo, kad reikšmingiausia infekcijos plitimui yra jaunų žmonių grupė nuo 25 iki 30 metų amžiaus.

„Tai yra reikšmingiausia, nes žmonės jaučia lengvus simptomus arba išvis jų nejaučia ir, kai kalbame su atvejais, sako, visiškai atsitiktinai praradau skonį ir kvapą ir pagalvojau, kad reikia pasitikrinti“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Pasak NVSC atstovės, eilės gauti COVID–19 tyrimą tikrai gali susidaryti, kadangi asmenų, kuriuos reikia ištirti, tik daugėja.

„Su kolegėmis juokaujame, kad visiems Lietuvos gyventojams dabar reikėtų rekomenduoti vesti dienoraštį. (…) Vėliau būtų daug lengviau atrinkti sąlytį turėjusius asmenis“, – sakė G. Megelinskienė.

Kada antroji banga?

Kaip sakė NVSC atstovė, antroji banga būtų tada, jei kurį laiką būtų stebimas sustojęs atvejų plitimas, bet vėliau atvejai pradėtų augti ir būtų susiję su naujais židiniais.

„Dabar matėme tuos atvejus, kurie augant buvo nustatinėjami liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje, buvo susiję dar su židiniais. Ir šiandien pristatau atvejį, kuris susijęs su liepos 11 dieną vykusia švente“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

Žurnalistams paklausus, ar galima dabartinę situaciją vadinti antrąja koronaviruso banga, NVSC atstovė atsakė, kad tai yra pirmosios bangos tęsinys.

„Buvo aiškus piko periodas, vėliau atvejų sumažėjimas dėl taikomų valdymo priemonių, po to atvejai buvo susiję su pavieniais židiniais. Panašu, kad vėliau tiek nuo tų židinių išplito, tiek įvežtinių atvejų skaičius kėlė nerimą. Tai vis dėlto dar yra pirmosios bangos tęsinys, tai labiau tikėtina“, – sakė G. Megelinskienė.

Ji teigė, kad dabartinę situaciją galime vadinti, kaip ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pirmosios bangos tęsiniu.

G. Megelinskienė teigė, kad pirmoji ar antroji banga, įtakos žmonėms tai neturi daryti.

„Ar tikrai yra svarbu įvardinti ar tai yra antroji banga, ar nuo to priklausoma kažkokios valdymo priemonės, mūsų visų sąmoningumas? Tai juk yra tas pats. Juk esminis kriterijus yra 14 dienų sergamumas, mirštamumas, pasakant, kad tai antroji banga, tai mūsų sąmonei neturėtų daryti“, – žurnalistams sakė ji.

Kodėl Latvijoje situacija kitokia?

Žurnalistams paklausus, kodėl Latvijoje šiuo metu situacija geresnė nei Lietuvoje, NVSC atstovė atsakė, kad visų pirma reikėtų žinoti, kaip ši kaimyninė šalis atlieka tyrimus.

„Reikia žinoti, kiek atliekama tyrimų ir kiek iš jų teigiamų rezultatų, koks prieinamumas prie laboratorinių tyrimų, nes pas mus taikoma gan plati tyrimų strategija, kai tiriami tiek iš užsienio parvykę, sąlytį turėję, jaučiantys simptomus žmonės, profilaktiniai tyrimai atliekami.

Svarbu ir tokius dalykus įsivertinti ir palyginti, ar tarp šalių tikrai visos tokios priemonės, net ir laboratorinė strategija ta pati. Koks gyventojų tankumas gali turėti įtakos. Latvijos paplūdimiuose kitą žmogų sutikti yra gan sudėtinga, Lietuvoje situacija, matome, yra kiek kitokia“, – sakė G. Megelinskienė.

Kaukių nedėvi

Pasak G. Megelinskienės, dauguma užsikrėtusiųjų nedėvėjo asmens apsaugos priemonių.

„Reikia paminėti, kad daug atvejų paminėjo, jog asmens apsaugos priemonių nedėvėjo, buvo užsimiršę, nelabai saugojosi. Tikriausiai toks pripratimas gyventojų jau tapo, kad liga natūraliai plinta ir būtent mes nesusirgsime“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

Delfi primena, kad šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 647 asmenys, pasveiko – 1733. Izoliacijoje šiuo metu yra 2973 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 156 įvežtiniai atvejai.