„Reikia palikti, kaip buvo, nes tai yra istorijos dalis – tegu ji ir atspindi tam tikrą laikotarpį“, – apie skulptūros likimą samprotavo LNK žinių kalbintas vilnietis.

Kitas praeivis nebuvo toks tolerantiškas, jo manymu, paminklas nėra reikalingas: „Mano tėvai buvo išvežti į Sibirą tokių idiotų dėka. O jūs žinote, kas jis buvo? Lyg poetas, bet iš tikrųjų – paskutinis šunsnukis.“

Dar vienas pašnekintas miestietis svarstė, kad šioje vietoje būtų galima įrengti atminimo lentą. „Bet po šimto metų žmonės galbūt dar kitaip vertins viską. Paminklas – istorinis dalykas.“

Kiek žmonių, tiek nuomonių apie Vilniuje stovintį paminklą prieštaringai vertinamam rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai.

Foto: LNK


Sutartis yra, bet veiksmų nesiimama

Vilniaus valdantieji konservatorių iniciatyva yra sutarę ir pasirašę sutartį prieš 61 metus skulptoriaus Juozo Mikėno sukurtą paminklą nukelti, tačiau to vis dar nepadaro.

„Problema ta, kad šis skveras turi vertingų savybių. Pirmiausia – landšaftinių, XX a. kultūrinis sluoksnis, kurį Vilniuje reikėtų išsaugoti“, – sakė Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius.

Kaip išsaugoti skverą, su paminklu ar be jo, nesutariama. Apsispręsti turinti komisija viliasi, kad bus aiškiau išleidus 42 tūkst. eurų.

Pinigus diskusijoms apie P. Cvirkos skverą skiria Kultūros taryba, tačiau šios administracijos direktorius Mindaugas Bundza tikina, kad atsakymų „būti ar nebūti“ paminklui nebus.

„Nėra tikslas pasakyti „taip“ arba „ne“. Norima kurti tam tikrą platformą, kuri būtų kaip tam tikras modelis visuomenei diskutuoti apie tokias viešas erdves, kurios kelia daug klausimų“, – sakė jis.

P. Cvirka pasirašo deklaraciją, kuri įteisina Lietuvos okupaciją
Foto: Lietuvos kino studija


Įmonėje – trys darbuotojai, ji sukurta mažiau nei prieš metus

Diskusijas apie P. Cvirkos skverą rengia kiek mažiau nei prieš metus sukurta įmonė „Studio Space/Time“, turinti tris darbuotojus.

Iki tol užsienyje dirbę kraštovaizdžio architektai baigtų darbų Lietuvoje kol kas įvardyti negali. Įmonė pasitelkusi specialistus ketina kurti interneto svetainę.

„Lygiagrečiai sujungtų visus socialinės medijos kanalus, taptų tiek diskusijų erdve, tiek vykusių diskusijų archyvu“, – sakė „Studio Space/Time“ vadovas Povilas Marozas.

Ketinama rengti įvairių specialistų diskusijas, už jas bus mokama. „Vienas šio projekto tikslų – sukurti viešosios diskusijos precedentą, metodologiją. Kokiu būdu mes, kaip visuomenė, galime atvirai diskutuoti tokiomis temomis, kuriomis nesutariame“, – aiškino P. Marozas.

Dauguma kalbintų vilniečių pokalbiams už 42 tūkst. eurų nepritaria.

Tačiau tarp pasisakiusių buvo moteris, teigusi, kad „visuomenės nuomonės visada verta atsiklausti“.

Kiti, priešingai, įžvelgė pasipinigavimą.

„Galbūt kažkas pasinaudojo proga ir nusprendė gerai užsidirbti iš to“, – kritikavo sprendimą LNK žinių šalia skvero sutiktas žmogus.

Kategoriškas buvo ir kitas atsitiktinis praeivis, sakė, kad „durnystė pinigus skirti ten, kur jų nereikia“.

Valdžia nežino, kur dėti pinigus

Dar griežčiau apie diskusijas pasisakė apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Anot jo, valdžia nežino, kur dėti pinigus.

„Šį kartą tai yra per daug brutalu ir įžūlu, per daug chamiška visuomenės atžvilgiu – skirti pinigus tam, kas turi įvykti, už ką jau sumokėta. Mes, kaip mokesčių mokėtojai, išlaikome (Dievas mato), pakankamai pareigūnų, kurių tiesioginė pareiga spręsti tuos klausimus“, – įsitikinęs A. Užkalnis.

Pokalbius dėl P. Cvirkos skvero ketinama baigti iki metų pabaigos. Prieš beveik metus Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbė, kad P. Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia.

„38-erių miręs P. Cvirka iki pat mirties žavėjosi Stalinu, sovietų valdžia ir pagal užimamas pareigas vertė taip elgtis kitus“, – teigiama centro išvadoje.