Taip pat rezoliucija kviečiama įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams Europos Sąjungos mastu.

Siūloma, kad sankcijos apimtų draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims „už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.

Rezoliucijos projekte – raginimai skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą, priminė BNS.

Už rezoliuciją balsavo 122 Seimo nariai, susilaikė - du . Per balsavimą susilaikė Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys, kurie per posėdį kalbėjo iš esmės pritarią rezoliucijos idėjai, bet norėjo taisyti tekstą. Rezoliucijos priėmimą parlamentarai palydėjo plojimais.

Kalbėjo apie sankcijas režimui

„Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Seimas antradienį siunčia palaikymą visiems žmonėms, kurie yra šiuo metu Baltarusijos gatvėse, ir prieš kuriuos yra organizuojama didžiulio smurto ataka.

„Vis dėlto tie, kurie organizuoja tą smurtą ir tie, kurie brutaliai klastojo rinkimų rezultatus, jie neturėtų džiaugtis laisvosios Europos laisvėmis, neturėtų čia laikyti savo pinigų, neturėtų galėti čia atvykti, valstybinės įmonės neturėtų vykdyti savo veiklos arba laikyti pinigų europinių bankų sąskaitose“, - kalbėjo A. Armonaitė, keldama klausimą, ar Europos Vadovų Tarybai užteks jėgų priimti bendras sankcijas Baltarusijos režimui.

Rezoliucijos projektą pristatęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis teigė nesąs tikras, ar visa apimtimi ES vadovai parodys savo ryžtą.

„Tačiau tam, kad jie tai padarytų, mums reikia rodyti lyderystę. Tai, ką šiandien pasiūlė ir mano partijos vadovai, ir žinau, kad ir Užsienio reikalų ministerija atitinkamą sąrašą tų individualių sankcijų asmenų rengia, manau, kad mes neturėtume laukti ES. Turėtume parodyti jai pavyzdį“, - sakė Ž. Pavilionis.

Parlamentaro vertinimu, problema yra ir tai, kad nėra priimtas vadinamasis europinis Magnickio įstatymas, kuris draustų ir asmenų ekonominę veiklą. Tokį reguliavimą turi Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė.

Jo vertinimu, mūsų vadovai turėtų paskatinti kitus Europos vadovus priimti tokį teisės aktą.

Nori pasiųsti žinią pasauliui

Kalbėdamas iš Seimo tribūnos, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apibendrino, kad antradienį Seime parlamentarai susirinko tam, kad paskelbtų svarbią žinią – tiek Baltarusijos žmonėms, tiek tarptautinei bendruomenei – ne tik apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, bet ir apie galimai įvykdytus nusikaltimus.

Pabrėžtinai A. Lukašenką buvusiu šalies vadovu vadinantis L. Linkevičius perskaitė vienos iš dienų, kai buvo pradėti paleidinėti žmonės iš sulaikymo įstaigų, raportą iš Lietuvos ambasados Minske:

„Pusdienį praleidome prie Okrestino sulaikymo izoliatoriaus. Dauguma čia buvusių protestuotojų paleisti, tikslūs skaičiai nežinomi. Galėjo būti išleista apie tūkstantį, manoma, kad liko apie devyniolika – viename korpuse, ir keli šimtai – kitame.

Prie pastato buriuojasi keli šimtai žmonių. Yra infocentras, medikai, kurie teikia pagalbą, savanoriai, kurie rūpinasi maistu, taip pat advokatai, kurie teikia nemokamą pagalbą. Ilgai eilėje laukė atsiimti daiktų, juos išleido be daiktų, daug ką ir be dokumentų.

Nemokamą pagalbą teikia visos advokatų organizacijos, sutikome labai brangių tarptautinių kompanijų atstovų. (…) Advokatų teigimu, vienam žmogui reikia mažiausiai trijų valandų, kad būtų galima surinkti bent jau pirminę informaciją skundo pateikimui. Dauguma sulaikytųjų, išeidami iš izoliatoriaus, pasirašo viską, ką jiems davė, prisipažįsta, ką darė, ir, ko nedarė, kad tik išleistų. Sunku išklausyti kankinimų detales. Dėl streso neprisimena nei laiko, nei detalių, bijo pasakoti.

Prie izoliatoriaus budi katalikų kunigai. Tėvas Aleksandras ir tėvas Vitalijus, taip pat sesuo, vienuolė – jie buvo tie, kurie pasitiko labiausiai nukentėjusius, išklausė pirmus jų pasakojimus. Istorijos – kraupios. Žmonės buvo mušami , kankinami, replėmis ištraukti dantys, taikomas elektros šokas. Kriminaliniai nusikaltėliai, kurie irgi čia laikomi, mušami nebuvo, jie eidavo plauti kraujo nuo betono po kankinimų.

Tarp smarkiai sumuštų buvo du lenkai ir du ukrainiečiai, jais jau pasirūpino ambasados. Vienas lenkas išėjęs bijojo bet kokio žmogaus, glaudėsi prie vienuolės, negalėjo nei kur nors eiti, nei kalbėti. Kai kurie žmonės išėjo su akivaizdžiai sutrikusia psichika, kalbėjosi, elgėsi neadekvačiai. Tėvas Aleksandras buvo tas, kuris buvo šalia atvykusio vidaus reikalų ministro pavaduotojo Barsukovo, kuris po pareiškimo, kad „niekas nebuvo kankintas (...)“, tik kunigas jį apgynė. (...)“.

L. Linkevičius priminė, kad tas pats Barsukovas pats asmeniškai mušė vieną iš diskžokėjų, kuris vedė diskoteką ir sukeitė kūrinius.

Kalbėdamas iš tribūnos, ministras pakartojo, kad svarbu skatinti priimti europines sankcijas, tačiau, pasak jo, jau yra parengtas ir nacionalinių sankcijų variantas. Jis taip pat minėjo, kad reikia pagelbėti žmonėms įkuriant fondą represijų aukoms ir gydymui tų, kurie buvo sužeisti.

Landsbergis – apie penkis žingsnius, kurių reikia padėti Baltarusijai

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis priminė, kad prieš 190 metų Aleksis de Tokvilis analizuodamas Amerikos demokratiją daug dėmesio skyrė demokratijos privalumams prieš despotiją. Viena jo mintis parašyta tarsi šioms dienoms, kalbėjo jis.

„Jis pasakė: “Diktatoriui nerūpi ar žmonės jį myli, tol, kol jie nepradeda mylėti vieni kitų.”
Ką mes matome šiandien Baltarusijoje yra diktatoriaus pabaiga, nes atsirado tai, ko nuo istorijos pradžios bijojo kiekvienas diktatorius - žmonių vienybė ir bendras siekis užtikrinti savo laisvę.

Lukašenkai nerūpėjo ką žmonės galvoja apie jį, tol, kol žmonės nepradėjo rūpintis vieni kitais. Pradėjo rūpėti mušami, kankinami ir prievartaujami tautiečiai, susodinti opozicijos lyderiai.
Prieš dvejus mėnesius Minske, Gardine dar matėme atskirus žmones, tačiau šiandien juos vienija noras, kad politiniai kaliniai būtų išlaisvinti, kad įvyktų tikri rinkimai, kad jų sprendimai būtų tikri ir politinis teatras, trukęs trisdešimt metų, baigtųsi“, - kalbėjo G. Landsbergis.

Jo supratimu, A. Lukašenka šiandien baiminasi ne dėl savo politinės ateities, bet labiau dėl savo gyvybės.

„Sadamas Huseinas, Muamaras Gadafis, Nikolajus Čeucesku primena, kad diktatorių istorijos retai baigiasi džiugiai. Viena yra aišku, Baltarusijos revoliucija spręsis Baltarusijoje. Ne Vilniuje, Briuselyje ar Vašingtone. Ir aš tikiu šios žmonių bendrystės pergale“, - sakė G. Landsbergis.

Politikas priminė, kad prieš beveik trisdešimt metų atsikuriančiai Lietuvai ranką ištiesė Islandija.

„Nesame susimąstę, tačiau Islandija tuomet turėjo nemenkus komercinius ryšius su Sovietų sąjunga. Nepaisydama galimų praradimų Islandija pripažino atgimstančią Lietuvą. Lietuva šiandien gali tapti Islandija atgimstančiai Baltarusijai“, - sakė G. Landsbergis.

Politikas išvardijo, kokių konkrečių žingsnių reikia jo minčiai įgyvendinti:

„pirmasis - išsaugoti Lietuvos lyderystę. Rusija ir jos režimas nuolat skaldė ir mėgino valdyti Europą. Įtraukti Senosios Europos valstybes į neva kompromisų su Rusija paiešką dėl Baltarusijos ateities, gali būti pragaištinga šiandien laisvės norintiems baltarusams.

Antra. Ir tai padarysime šiandien - Lukašenka jau tik buvęs Prezidentas. Patvirtiname tai šiandien rezoliucija, bet manau, kad Lietuvos ambasadorius Minske turėtų grįžti į Vilnių, kad naujuosius įgaliojimus įteiktų jau naująjai Baltarusijos Prezidentei ar Prezidentui.

Trečia. Sankcijos režimui. Seimas vieningai yra patvirtinęs Magnickio įstatymą. Tai galingas instrumentas, kuris turėtų būti pritaikytas nedelsiant tiek pačiam Lukašenkai tiek ir jo aplinkai. Lietuva niekada nebus užuovėja diktatoriams, nei jų lėktuvams, nei jų kruviniems eurams Akropoliuose. Briuselyje turime priminti, kad Europai reikalingas vieningas Magnickio įstatymas, kuris leistų ne tik neįleisti diktatorių į Europa, bet ir užšaldyti jų pinigus.

Ir ketvirta. Padėkime atgimstančiai Baltarusijos pilietinei visuomenei. Štai kaimynai lenkai skiria 50mln zlotų, skirkime bent 5 mln eurų. Jei mūsų valdžia būtų lėta, galime prisidėti ir kiekvienas, kaip dar šiemet padėjome medikams.

Ir dar kvieskime kitus padėti taip pat. Tikiu, kad geras pavyzdys užkrečia“.

Rezoliuciją svarstys ir Latvijos parlamentas

Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.