Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad jokių duomenų apie planuojamus Rusijos kariuomenės įvedimus nėra.
„Tai yra viena iš strateginių rizikų, jeigu pono Lukašenkos iniciatyva būtų prisiimami papildomi įsipareigojimai (būtent Baltarusijos pusės), kviečiantys arba sutinkantys, kad Rusija dislokuotų jos kariuomenės dalinius jos kariuomenės teritorijoje. Taip būtų tam tikri gana ženklūs pokyčiai saugumo situacijai regione – tiek Baltijos šalių ir Lenkijos, tiek ir Ukrainos atžvilgiu. Bet to mes neturime. Konkrečių ženklų ant žemės dėl to irgi nėra“, - sakė R. Karoblis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad per savaitgalį pasikeitė Baltarusijos valdžios išorinis naratyvas.
„Jeigu anksčiau tas naratyvas buvo apie Baltarusijos suvereniteto išsaugojimą, tai per savaitgalį jis pasikeitė. Situacijos destabilizavimu Baltarusijoje buvo apkaltintos NATO, Vakarų šalys. Tame sąraše nemaža dalimi atsirado ir Lietuva, ir karinė dimensija.
Šeštadienį Lukašenka, apsilankęs Gynybos ministerijoje, Situacijų valdymo centre, pareiškė apie susirūpinimą dėl Baltijos šalių, Lenkijos kariuomenių stiprėjimo, NATO dislokavimo šiame regione“, - pasakojo R. Karoblis.
Pasak ministro, tuomet buvo paminėti ir netoli Baltarusijos skraidantys lėktuvai.
„Turėta mintyje oro policijos misija, kuri vykdo taikos meto užduotis“, - sakė R. Karoblis.
Ministras patikino, kad pareiškimai apie didėjančias grėsmes Baltarusijai neturi jokio pagrindo, kadangi pajėgos yra atgrasymo ir gynybinės.
„Vakar Gynybos ministerija, reaguojant į šiuos pasisakymus, paskelbė apie pratybų pradžią. Geografija yra šalia Lietuvos, Baltarusijos sienos. Per parą matyti, kad tie daliniai, apie kuriuos buvo paskelbta Gynybos ministerijos pranešime vakar, dalyvaus šiose pratybose“, - sakė R. Karoblis.
Pasak ministro, šios pratybos nėra planinės.
„Tačiau tai yra pratybos, ir vykdomos standartinės procedūros. (…) Tiesioginio poveikio Lietuvos saugumui karine prasme jos nedaro. (…) Iš Lietuvos pusės yra nuostata į šiuos eskalacinius veiksmus nereaguoti“, - teigė R. Karoblis.
Linkevičius: Lietuva atidžiai stebi situaciją
Užsienio reikalų ministras patikino, kad Lietuva atidžiai stebi situaciją Baltarusijoje.
„Rusijos prezidentas teigė, kad buvęs Baltarusijos vadovas paprašė jo pagalbos. (...) Bet tam yra labai svarbi sąlyga - išorinė karinė grėsmė. Kol kas mes matome tik blefą, (...) nėra situacijos eskalacijos prie sienų. Tai lengva patikrinti.
Jei klausiate, kiek labai mes esame sunerimę? Žinoma, kad mes esame (sunerimę). Aš asmeniškai abejoju, kad tai įvyks, nes tai būtų labai kontraproduktyvu - tiek vidine, tiek tarptautine prasme. Bet, kadangi apie tai buvo oficialiai ir viešai diskutuojama, negalime tos tikimybės paneigti. Tai dar labiau eskaluotų situaciją“, - po susitikimo su prezidentu sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šiuo metu yra svarbu sutelkti bendrą tarptautinę poziciją, ir išlaikyti spaudimą „de facto“ Baltarusijos vadovybei, kuri kol kas neapsisprendžia, kaip toliau turėtų elgtis. Pasak ministro, žinia turėtų būti pasiųsta ir Rusijai - „kad nėra jokios išorinės eskalacijos, kaip teigia buvęs Baltarusijos vadovas – kad čia kažkas grasina iš NATO pusės".
„Tuo labai nesunku įsitikinti, yra žvalgybiniai šaltiniai, ne tik propagandiniai, ir tą visi turėtų matyti. Tam nėra jokių priežasčių.
Man yra tam tikrų paralelių su 1956 metais - Budapeštu, ir 1958 metais – Praha, kuomet buvo suteikta karinė „pagalba“ tuomet bundančioms visuomenėms Vengrijoje ir Čekoslovakijoje. Bet tikėtina, kad dabar ne 1956-ieji, ir ne 1958-ieji. Labai daug analogijų šiame procese yra. Rusija, jeigu ir svarsto šią alternatyvą, turi aiškiai būti įspėta, kad pasekmės taip pat bus“, - sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministro vertinimu, to politinės pasekmės būtų ir pačiai Rusijai, nes būtų signalas Rusijos visuomenei, kuri pastaruoju metu irgi rodo savo nuomonę.
„Situacija nėra tokia paprasta ir aiški“, - sakė L. Linkevičius.
Trečiadienį į neeilinį posėdį renkasi Europos vadovai
Trečiadienį į neeilinį posėdį, kuris vyks nuotoliniu būdu, renkasi Europos vadovai. Pagrindinis klausimas – Baltarusija.
„Trečiadienį video konferencijos būdu vyks neeilinė Europos Vadovų Taryba. Pagrindinis klausimas – Baltarusija“, - sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Pirmadienį ryte prezidentas susitiko Seimo pirmininku, frakcijų seniūnais, kai kurių komitetų pirmininkais, aptarti situacijos Baltarusijoje. Pasak šalies vadovo patarėjos, partijos sutaria dėl situacijos vertinimo, taip pat bendrai palaiko prezidento veiksmus.
Prezidentas vaizdo skambučiu pirmadienį kalbėjosi su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu, Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda. A. Skaisgirytės teigimu, vadovų situacijos vertinimai yra panašūs – visi šie vadovai sutaria, kad sankcijos pareigūnams neišvengiamos.
Vėliau pirmadienį prezidentas dar kalbėsis telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Kol kas politinio prieglobsčio paprašė du asmenys
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad pirmadienį buvo patikslintas Vyriausybės nutarimas apie ypatingomis humanitarinėmis priežastimis besikreipusių asmenų apsaugą, kuri bus suteikta.
„Šiuo metu nėra jokio masinio reiškinio, nes net būnant labai nesaugioje aplinkoje Baltarusijos piliečiai vertina, kad reikės palikti namus, darbus, savo aplinką neapibrėžtam laikui. Politinio prieglobsčio pasiprašė du asmenys, ir dviem suteiktas leidimas atvykti ypatingais humanitariniais tikslais“, - sakė R. Tamašunienė.
Seimas siūlys įvesti sankcijų Baltarusijos pareigūnams
Seimas rezoliucija ruošiasi kreiptis į tarptautinę bendruomenę su raginimais nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu bei įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams, rašė BNS.
Kaip nurodoma rezoliucijos projekte, Seimas ja ruošiasi kreiptis į Lietuvos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes.
Rezoliucijoje šalys taip pat kviečiamos reikalauti naujų skaidrių prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš demonstrantus bei nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje.
Seimas siūlo „patvirtinti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą, numatantį Europos Sąjungos mastu ribojančias priemones, tokias kaip draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą, asmenims už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.
Parlamentarai ragina skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms bei surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o po jų prasidėję taikūs gyventojų protestai „pradėti malšinti brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių“.
Joje taip pat nurodoma, jog Seimas „visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga“.
Šią rezoliuciją Seimas svarstys antradienį vyksiančioje neeilinėje sesijoje.
Per neeilinę sesiją taip pat planuojama išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovus apie žmogaus teisių ir politinę padėtį šalyje, kokios tarptautinės paramos tikisi Baltarusijos visuomenė.
Seimo rezoliuciją teikia visų pagrindinių Seimo frakcijų atstovai: konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis bei šios frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, socialdarbiečių vadovas G. Kirkilas, atstovas Juozas Bernatonis, valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratų frakcijos seniūnė R. Budbergytė, Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.