Vienas iš aktualių, rinkimų rezultatams galinčių daryti faktorių, gali būti epidemiologinė situaciją dėl koronaviruso. Kaip laidoje „Delfi Diena“ sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė, paprastai į Seimo rinkimus balsuoti ateina 48-52 proc. turinčiųjų balso teisę. Šių metų situacija yra išskirtinė ir susijusi su baime užsikrėsti.
„Bus dvi grupės – vieni, kurie bijo antros bangos. Čia labai priklausys nuo to, kaip Vyriausybė valdys tą situaciją. Dalis bijančių antros bangos aktyviau ruošiasi eiti balsuoti, nes mano, kad Vyriausybė gerai tą situaciją valdo, ir jie negalvoja, kad balsavimo vietose bus pavojinga. Dalis žmonių, kad neitų į susibūrimus, bijantys užsikrėsti, liks namie. Galbūt jie balsuos iš anksto, galbūt kviesis iš anksto, jei bus tokia galimybė. Bet yra dalis žmonių, kurie neis, nes nenorės stovėti eilėje, arba lauke spalį, jei bus oras blogas. Aktyvumas gali būti mažesnis“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Pasak sociologės, tai pavojinga toms partijoms, kurios neturi labai tvirtų lojalistų, o jų rinkėjai ateina prie balsadėžių tik susiklosčius palankioms sąlygoms.
„Yra partijos, kurios yra labiau ideologinės, ir jų rinkėjai lojalūs, tai Tėvynės sąjunga, iš dalies socdemai, po praeitų rinkimų tokiais tapo „valstiečiai“. Liberalai, iš dalies „darbiečiai“, Laisvės ir teisingumo rinkėjai turi sąrašiuką, už ką tikrai žino, kad nebalsuos, bet už ką galėtų balsuoti, ten nėra viena partija, o kelios panašios“, – sakė R. Ališauskienė.
Partijos lyderio įtaka nevienoda
Sociologė aiškino, kad ne visų partijų rezultatams vienodą įtaką daro partijos lyderio vaidmuo. Pasak jos, konservatorių, „valstiečių“ ir iš dalies socialdemokratų rinkėjai daugiau balsuoja už partiją, net jei jos lyderis ir nepatinka.
„ Kitose partijose labai svarbu, kas yra lyderis, sąrašo pirmieji žmonės. Iš prezidento ir Seimo rinkimų matėme, kad maždaug trečdalis rinkėjų lemiamą pasirinkimą padaro rinkimų dieną. Dažnai tai būna pirmas kartas, kai jie pasidomi, kas yra partijos sąraše“, – sakė R. Ališauskienė.
Paklausta apie tai, kokią įtaką Ingridos Šimonytės pasirinkimas vesti TS-LKD sąrašą daro šios partijos rezultatams, sociologė atsakė, kad ši politikė patraukė naujų rinkėjų.
„Konservatoriai pastaruosius metus turi kitokį rinkėjo profilį. Jeigu anksčiau tai buvo vyresnių žmonių palaikoma partija, 65 proc. jų rinkėjų buvo vyresni nei 60 metų. Tai dabar šitas dalykas pasikeitė, jų simpatikų sudėtis atitinka gyventojų sudėtį“, – sakė R. Ališauskienė.
Tačiau sociologė pastebėjo, kad patraukę daugiau jaunimo iš liberalų, konservatoriai prarado dalį konservatyvesnių, labiau krikščioniškas pažiūras turinčių simpatikų, kurie slenkasi arba į Rimanto Dagio partiją, arba į labiau konservatyvias, mažiau sistemines partijas, arba iš viso nebeina balsuoti.
Į Seimą patektų septynios partijos
Pagal dabartinius reitingus, pasak sociologės, į Seimą tikrai patektų „valstiečiai“, TS-LKD, socialdemokratai, Darbo partija, Laisvė ir teisingumas, Liberalų sąjūdis, ir greičiausiai Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios reitingas paprastai būna mažesnis nei realus rezultatas, nes jų rinkėjai yra labai drausmingi.
Centro partija ir socialdarbiečiai būtų ant ribos. Sociologės vertinimu, reitingų sąrašo gale esančioms partijoms patekti į Seimą galimybių beveik nėra.
„Rinkimų kampanija yra komplikuota, (…) joms apie save pranešti labai sunku, o, jei apie juos nežino, tai už juos ir nebalsuoja“, – konstatavo R. Ališauskienė.
Situacija reitingų lentelėje įtempta
Kaip paskelbė ELTA, iki parlamento rinkimų Lietuvoje likus vos keliems mėnesiams, situacija partinių reitingų lentelėje toliau kelia įtampą.
Kone metus iki įvesto karantino Lietuvoje pagal populiarumą užtikrintai lyderiavę konservatoriai antrą mėnesį iš eilės nusileidžia valdantiesiems „valstiečiams“. Tuo metu jau kuris laikas trečioje vietoje įsitvirtinusių socialdemokratų reitingas Seimo rinkimų išvakarėse ėmė kristi – pastarųjų visuomenės apklausų duomenimis, jų populiarumas sumenko kiek daugiau nei 3 procentiniais punktais.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 16-30 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sugebėjo išsilaikyti pirmojoje reitingų lentelės vietoje antrą mėnesį iš eilės.
Liepos mėnesį 15,2 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose palaikys Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“. Birželio mėnesio apklausos duomenimis, tokių buvo beveik pusantro procentinio punkto daugiau – 16,8 proc.
Per koronaviruso krizę dalies simpatikų netekusi, antroje reitingų lentelės vietoje liko Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liepą už šią partiją balsą ketino atiduoti 12,9 proc. piliečių. Tuo tarpu birželio mėnesį tokių buvo 13,6 proc.
3,1 proc. paklaidos ribą peržengiančius populiarumo nuostolius patyrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šių metų liepos mėnesį už Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus balsą vyksiančiose Seimo rinkimuose ketino atiduoti 9,4 proc., mėnesiu anksčiau LSDP populiarumas siekė 12,7 proc.
Apklausa rodo, kad 7,4 proc. šalies gyventojų šiuo metu palaikytų Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“. Birželio mėnesį darytos apklausos duomenimis, Darbo partiją palaikė 6,3 proc.
Penkių procentų ribą, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, vis dar sugeba įveikti Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama partija „Laisvė ir teisingumas“. Liepą prielankumą šiai partijai išsakė 5,6 proc. piliečių, tuo tarpu birželį vadinamosios „Trijų muškietininkų“ partijos populiarumas siekė 5,8 proc. Panaši gyventojų dalis – 5,4 proc. teigia, kad galėtų balsuoti už Lietuvos liberalų sąjūdį.
Lyginant su apkausos duomenimis, darytais prieš mėnesį, liberalų turimas visuomenės palaikymas keitėsi mažai ir siekė 6,6 proc. Likusios partijos, kaip rodo atliktas tyrimas, 5 proc. ribos neperžengia