Poilsiautojų pozicija skiriasi
Žinių radijo klausytojas Tomas iš Švedijos sakė, kad gal geriau kaukių nedėvėti, jei žmonės nemoka to daryti.
„Švedijoje oficialiai nerekomenduojama nešioti kaukių, nes 90 procentų neteisingai dėvi ją. Gal reikia uždrausti kaukes dėvėti? Visi tą nosį nusiima, kaukes nešioja neteisingai. Kai nenešioji kaukės, tada laikaisi atstumo, nesijauti toks saugus“, – aiškino jis.
Kitas laidos klausytojas teigė, kad nemato problemų apsaugines veido kaukes dėvėti ir paplūdimiuose.
„Juk žmonės nepuls nebevažiuoti, nekęsti valdžios ir paplūdimių. Ten yra tankumas didelis žmonių, tai čia didelė priemonė, o jeigu neįdegs veidas, tai galima rasti gi nuošalesnę vietą“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ klausytojas.
„Nesuprantu prie jūros noro būti, tame guliaše ten būti“, – situaciją prie jūros vertino klausytojas Egidijus.
„Koronavirusas daug nemalonesnis“
Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas teigė, kad tiems, kurie pyksta, kad nėra sutvarkyta situacija su viruso židiniais, o jau bandoma sugalvoti naujus apribojimus, reikėtų pagalvoti apie tikimybę.
„Visoms problemoms reikia skirti dėmesio, kovoti su židiniais. Bet negalima nekreipti dėmesio šitas vietas. Nėra čia kažkokio 100 procentinio varianto, yra tikimybės, jei mažiname jas, tai gerai, jei ne – tai tikimybė didėja. Mes viską turime padaryti, tada rezultatas bus geras“, – teigė jis.
V. Pečeliūno teigimu, kaukes paplūdimiuose reikėtų nešioti.
„Faktas, kad tais atvejais, kai nepavyksta išlaikyti atstumo ir kontaktas nėra trumpalaikis – 2 metrais ir 10–15 minučių, tada kaukę reikia dėtis. Paplūdimys, kur žmonės vienas prie kito guli ilgą laiką, neabejotinai yra tokia vieta. (…) Jeigu neišeina kažkur išlaikyti tinkamos distancijos ir kontakto trukmės, tada toje vietoje reikia turėti kaukę – ar tai renginys, paplūdimys, reikia protingai žiūrėti į tuos dalykus“, – laidoje sakė V. Pečeliūnas.
Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas priminė, kad virusu galima užsikrėsti ir atviroje erdvėje.
„Neabejotinai yra patvirtinti atvejai, daugelis tokių – kai žmonės užsikrečia atviruose renginiuose, čia nėra paslaptis. (…) Neabejotinai, yra trukmė, neišlaikytas atstumas, neabejotinai galima užsikrėsti“, – sakė jis.
„Karštyje kaukių tolerancija yra prastesnė, subjektyvūs ir nemalonūs tie pojūčiai. Bet koronavirusas yra daug nemalonesnis“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo pašnekovas V. Pečeliūnas.
Liko keletas pavojingų savaitgalių
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Dainius Martuzevičius dar kartą pakartojo, kad kaukės yra efektyvios.
„Priimta, mokslu įrodyta, kad ši strategija yra viena iš efektyviausių. Kiekviena šalis priima sprendimą, kaip jie nori kovoti su virusu, šioje vietoje mes turime pasitikėti specialistais. Ji yra veiksminga tuo požiūriu, kad kaukės sustabdo dalelių plitimą į aplinką“, – aiškino pašnekovas.
„Jeigu savaitę nešiojama kaukė, ji nebeveikia kaip mūsų pačių apsaugos priemonė. Bet ji yra vis tiek yra gera priemonė sulaikyti mūsų pačių iškvepiamas daleles“, – teigė jis.
Profesorius sakė žmogiškai nesuprantantis ir noro būti perpildytame paplūdimyje.
„Čia liko gal keletas gerų savaitgalių, kai vėl ta situacija gali pasikartoti. Bet jei mes įvesime, ar kas sukontroliuos. Man atrodo, kad reikia skatinti laikytis atstumo maksimaliai, nežinau, koks malonumas yra trintis nugaromis, tai gal tada neiti prie tos jūros, ar bandyti rasti nuošalesnę vietą“, – kalbėjo pašnekovas.
„Manau, kad priemonė nebūtų nenaudinga“, – pasiūlymą dėvėti kaukes paplūdimiuose vertino profesorius.
Jis teigė, kad vėjas prie jūros virusui plisti kelią kiek sustabdo, tačiau to nepakanka, jei atstumas nėra pakankamas.
„Dėl to vėjelio tai yra pliusas. O atstumas, tie patys 2 metrai, tai nėra toks kvailas atstumas. Bet jei šalia kažkas nusičiaudi ir gali jus apčiaudėti, tai jau yra per arti“, – sakė D. Martuzevičius.