„Apie sankcijas buvo kalbama. Užsienio reikalų ministerija pristatė tam tikrus ketinimus. Artimiausiu metu bus sprendimai. (…) Panašu, kad šiam momentui kalbama apie individualias sankcijas“, - sakė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
NSGK narys L. Kasčiūnas patikslino, kad kalbama apie papildomą asmenų į vadinamąjį Magnickio sąrašą įtraukimą. Tiems asmenims būtų draudžiama atvykti į šalį.
„Turime pagal mūsų Užsieniečių teisinės padėties įstatymą vadinamąjį Magnickio sąrašą, kur nacionaliniu sprendimu galime įtraukti asmenis, kurie yra prisidėję prie rinkimų klastojimo ir žmonių įkalinimo“, - sakė L. Kasčiūnas.
Linkevičius: pirmiausia siekiame bendrų europinių sprendimų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nors ir neatmetė, kad nacionalinių sankcijų klausimas gali būti svarstomas ateityje, pabrėžė, kad pirmiausia siekiama suformuoti bendrą europinę poziciją. Penktadienį nuotoliniu būdu vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriame Lietuvos iniciatyvos dėka vienas klausimų bus apie situaciją Baltarusijoje.
„Jeigu kalbėtume apie asmenis, kurie yra atsakingi už įvykius, tai išskirčiau dvi sritis. Viena yra suklastoti rinkimai, kita – jėgos naudojimas prieš civilius, kas niekaip nesibaigia. Jeigu sekate įvykius, pastebėjote, kad tai vyksta beatodairiškai, be priežasties, ir tai nenuslopsta. Tai turėtų būti mūsų dėmesio centre.
Nuoseklumas yra toks – kiek tai yra įmanoma, siekti europinio sprendimo, ir po to jau , kas yra neįmanoma, kaip mes paprastai darome – imamės kažkokių nacionalinių priemonių“, - sakė L. Linkevičius.
Kalbasi su regiono kolegomis
Užsienio reikalų ministras taip pat informavo, kad kalbasi ir su regiono kolegomis.
„Ir šiandien visą dieną kalbu su Šiaurės, Baltijos šalimis, Lenkija ir kitais. Tariamės, kaip galėtų būti. Bet bus proga visiems apsitarti penktadienį, ir tada matysis, koks nusiteikimas yra suformuoti bendras gaires. Mes esame labai kūrybingi pasmerkti, bet tas jau darosi nelabai įtikinama, ir turėtų būti kažkokių pasekmių. Juo labiau, kad visi lyg ir sutinka, kad reikėtų peržiūrėti santykius su Baltarusija“, - sakė L. Linkevičius.
Pasikalbėjo su Cichanouskaja
Kaip skelbė ELTA užsienio reikalų ministras pasikalbėjo su Lietuvoje esančia buvusia kandidate į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja.
Pasak ministro, jaučiasi geriau ir artimiausiu metu kalbėsis pati su žiniasklaida. Ministras taip pat sako nežinąs, ar S. Cichanouskaja kurs egzilinę Vyriausybę.
„Mes taip detaliai nekalbėjome apie tai. Tiesiog pabrėžtinai nenorime nieko fursuoti ir skubinti. Tegul ji pati pasako, ką ji planuoja daryti. Mūsų tikslas buvo atitolinti ją nuo grėsmės, kad ji būtų saugi su savo vaikais ir atsigautų nuo streso, kurį patyrė. Toliau reikėtų neskubinti reikalų (...) Mes patys tikrai neformuosim kitų šalių Vyriausybių. Mes daugiau dėmesio skirsime darbui su pilietine visuomene“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, S. Cichanouskaja šiuo metu jaučiasi geriau ir artimiausiu metu bendraus su žiniasklaida pati.
„Ji jaučiasi geriau. Ji po truputį atsigauna ir bendraus su žiniasklaida. Ji saviizoliacijoje šiuo metu. Manau, kad ji pati daugiau papasakos, kada norės ir galės“, – sakė jis.
Komitetas susitinka su Baltarusijos opozicionieriais
Šiuo metu vyksta Seimo Užsienio reikalų komiteto narių susitikimas su Baltarusijos opozicijos atstovais.
Baltarusijos valdžia pirmadienį paskelbė, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Baltarusijoje netrukus kilo protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Opozicijos kandidatė rinkimuose S. Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.
Linkevičius: į Baltarusijos Vyriausybių formavimą nesikišime
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Audronius Ažubalis yra iškėlęs mintį, kad reikėtų nedelsiant Vilniuje susiburti visiems Baltarusijos opozicijos lyderiams, formuoti Vyriausybę egzilyje, kartu organizuojant išrinktosios prezidentės inauguraciją.
„Tuomet neabejotinai Lietuva ir ES turi paremti ir suteikti legitimumą šiems Baltarusijos atstovams. Be šių radikalių veiksmų, tai yra, be alternatyvaus galios centro tremtyje sukūrimo, negalima tikėtis jokio pozityvaus lūžio demokratinės opozicijos ir autoritaro santykyje“, - feisbuke rašė A. Ažubalis.
Užsienio reikalų ministras patikino, kad Lietuva tikrai pati neformuos Baltarusijos Vyriausybių, tačiau pažadėjo, kad bus dar daugiau dėmesio skiriama darbui su opozicija ir pilietine visuomene. Jis tikisi, kad to bus daugiau ir iš ES pusės.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad ir dabar mes labai intensyviai dirbame. Gal ir ne viskas yra viešai žinoma. Stengiamės padėti, nesikišdami į kitos šalies vidaus reikalus, bet nesame tik stebėtojai, stengiamės padėti žmonėms, kuriems yra grėsmė“, - sakė L. Linkevičius.
Komitetas nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje oficialiais
Seimo Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu patvirtino, kad nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje kaip oficialių, ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje pareiškė, kad nelaiko A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.
„Tai buvo padaryta visų partijų pritarimu. Atitinkamai kreipsimės į kitų demokratinių šalių parlamentus, siekdami, kad ir jie priimtų panašią poziciją, ir kartu su ES reikalausime naujų rinkimų“, - sakė komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Komitetas paragino Vyriausybę kartu su ES, bet ir nacionaliniu lygiu, sudaryti sąrašą žmonių, kuriems bus taikomos individualios sankcijos, bei skatina ES priimti globalų Magnickio aktą, bei teikti tiesioginę paramą piliečiams, kurie šiuo metu kovoja už konstitucinių ir demokratinių principų įgyvendinimą, ir apriboti bet kokią finansinę arba kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms.
URK pritarė iniciatyvai sukviesti neeilinį ES Užsienio reikalų tarybos susirinkimą, kur būtų iškeltas ir ES embargo Astrave gaminamai elektrai klausimas.
Taip pat URK pritarė, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija apsvarstyti Baltarusijos klausimą.