Reagentų perkama vis daugiau

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu yra vykdomi visi reikalingi pirkimai, apsaugos priemonių ir įrangos srityje.

„Vykdome ir apsaugos priemonių pirkimus (…). Taip pat esame įsigiję ir vykdomi pirkimai visų reikalingų medikamentų ir kurie galimai bus būtini, jei ateis antra banga. Lygiai tas pats yra ir su papildoma įranga – vyksta ir išbandymas, kad esant reikalui nebūtų nesusipratimų“, – komiteto nariams pasakojo viceministras.

A. Šešelgis teigė, kad planuojama visoms tyrimus atliekančioms laboratorijoms tyrimus daryti ir privačiai.

„Labai didelis dėmesys yra skiriamas ir laboratorijų veiklai, planuojame, kad ne tik 5 galėtų privačiai daryti tyrimus, bet kad visos galėtų privačiai daryti tyrimus“, – žadėjo jis.

„Klausimas kyla dėl pačios kainos, mes norime išsiaiškinti ir suvienodinti, kad tarp jų nebūtų labai didelis skirtumas“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė viceministras A. Šešelgis.

Algirdas Šešelgis

Jis teigė, kad pagal dabartinę situaciją, reagentų tyrimams turėtų užtekti iki spalio mėnesio.

„Iki spalio mėnesio kiekis yra reagentų pakankamas, bet manome, kad to neužtenka, tai perkame, kad užtektų iki Naujųjų metų“, – apie pasirengimą kalbėjo jis.

Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, kol kas negali atsakyti ar Lietuva yra tinkamai pasiruošusi antrai bangai, bet yra daromi visi veiksmai, kad tai būtų užtikrinta.

„Atsakyti būtų gal ir ankstoka, bet visi darbai, kurie yra suplanuoti ir numatyti, jie yra vykdomi. Džiaugiamės, kad visas progresas vyksta nepažeidžiant grafikų, kuriuos esame nusimatę“, – NSGK nariams sakė viceministras.

Lietuvos poreikiai – per maži

NSGK narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas Seimo komitete viceministro klausė, ar Lietuvai pavyks gauti šiuo metu kuriamą vakciną.

„Lietuva dalyvauja visais frontais ir visom pajėgomis, kartu su Europos šalimis dėl pačios vakcinos, kurios, aišku, dar nėra, ir neaišku, kada ji bus. (…) Klausimų yra ženkliai daugiau nei atsakymų – kalbame apie tai, ko dar nėra“, – apie vakciną kalbėjo viceministras.

„Su mumis nė viena farmacijos firma net nekalbės, mes tokie maži“, – sakė A. Šešelgis, kartu užsimindamas, kad Lietuva pirkimuose turi dalyvauti tik kartu su kitomis Europos šalimis, nes šalies poreikis yra per mažas.

Viceministras teigė, kad kol kas lieka neaiškus ir kitas aspektas – kiek kartų reikės skiepyti gyventojus. O tai reiškia, kad ir toliau lieka neaišku, kokio dydžio vakcinų pirkimą vykdyti.

„Eina kalba – ar užteks vienos, dviejų ar trijų, o gal dar daugiau? Gal reikės kas tam tikrą laiką vakcinos, kad žmogus įgautų pastovesnį ir ilgalaikį imunitetą. Tai šiuo metu mes atsakymo į tai neturime“, – apie vakciną kalbėjo A. Šešelgis.

Savarankiškai sienų uždaryti nesiruošia

Pasiruošimą komiteto posėdyje pristatė ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, visi vidaus sistemos tarnybos pareigūnai yra tinkamai pasiruošę.

„Mes esame nuolatinėje parengtyje, kaip bebanguotų sergamumo rodikliai, visos tarnybos yra pasirengusios. (…) Kalbant apie tai, kad vykstama į įvykį, pareigūnai turi būti aprūpinami apsaugos priemonėmis, mūsų tarnybos 2 mėnesiams yra apsirūpinę“, – kalbėjo ministrė R. Tamašunienė.

Ministrės teigimu, kiek sudėtingesnė situacija sausumos keliais.

„Kontrolę užtikrinti yra sudėtinga, bet patruliavimas yra sustiprintas prie valstybės sienų. (…) O daugiau – visuomenės informavimo ir sąmoningumo klausimas, pablogėjus situacijai Lenkijoje įvažiuojantys žmonės yra įspėjami, kad jiems gresia 14 dienų saviizoliacija, stebima tendencija, kad mažiau automobilių vyksta į Lenkiją, mažiau atvyksta ir iš ten“, – komiteto posėdyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

„Ar verta yra uždaryti sienas, čia mes norime koordinuotos veiklos, Europos komisija turėtų imtis lyderystės“, – sakė ji. Kaip blogą pavyzdį ministrė priminė savarankišką ir nekoordinuotą sienų uždarymą kovo mėnesį.

Nurodė turėti atsargų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gegužės mėnesį nurodė savivaldybėms ir gydymo įstaigoms pasiruošti galimai antrai koronaviruso bangai. SAM kaupia valstybinį asmeninės apsaugos priemonių rezervą, kurio užtektų dviem mėnesiams, o savivaldybės ir gydymo įstaigos, anot ministerijos, turėtų turėti vieno mėnesio rezervą.