Dėl bauginančio skurdo lygio tarp vienišų pensininkų Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį.

Našlių pensijų programa – diskriminacinė

Ši idėja, anot Seimo nario L. Kasčiūno, buvo pasiūlyta senokai, tai įrašyta ir į Vyriausybės programą, deja, nesugebėta jos įgyvendinti.

Kalbėdamas apie našlių pensijas, pašnekovas sakė, kad dabar vykdoma programa yra diskriminacinė. Tokios išvados Seimo narys priėjo pabendravęs su moterimi, ji pasakojo su sutuoktiniu išsiskyrusi po trisdešimt santuokos metų, su kuriuo užaugino tris vaikus.

Susituokęs su kita – vyras mirė. „Ir vienai, ir kitai sutuoktinei sukako pensinis amžius. Įsivaizduokite, kuri gavo našlės pensiją? Ogi paskutinė žmona. Ta moteris, su kuria augino vaikus 25-erius metus – negauna nieko. Tai nėra teisinga. Ir kitais atžvilgiais, yra įvairiausių vingrybių“, – pažymėjo jis.

Universali sistema, Seimo narių požiūriu, būtų teisingesnė. Šiuo metu našlio pensiją gauna apie 211 tūkst. asmenų, į vienišo asmens išmoką pretenduotų dar papildomai apie 90 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių.

„Dvejus metus registravome pasiūlymus, bet matome, kad tai nėra daroma, todėl dar kartą
išeiname su pasiūlymu. Vieniši žmonės yra labiausiai pažeidžiami, nemaža dalis jų gyvena žemiau santykinio skurdo ribos”, – atkreipė dėmesį jis.

Išmokos vienišiems asmenims pakeistų našlių pensijas

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta 2019 m. antrame ketvirtyje sukurti vienišo asmens paramos sistemą, pagal kurią našlių pensijos būtų pakeistos išmokomis vienišiems asmenims.

Per tą laiką buvo nustatytos tik priemokos itin mažas pensijas gaunantiems asmenims, tačiau niekaip neatlieptas išskirtinis vienišų asmenų statusas.

Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai G. Skaistė ir L. Kasčiūnas registravo įstatymo projektą, siūlantį padidinti našlių pensijų dydį nuo 26 eurų iki 42 eurų ir išplėsti tokių pensijų gavėjų ratą – mokėti jas ne tik našliams, bet ir niekada santuokos nesudariusiems bei išsiskyrusiems pensininkams.

Po pateikimo Seimas šiai iniciatyvai pritarė, tačiau savo ruožtu Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą ir projektas sustojo.

Kodėl? „Seime vyksta keli projektų priėmimo etapai: pritarė, tačiau vėliau Komitetai dažniausiai paprašo Vyriausybės išvados, kadangi tai susiję su finansais. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio išvada (to paties, kuris prieš ketverius metus ir siūlė šią sistemą) projektas atmestas. Neva, kažkas buvo pagerinta“, – atvirai kalbėjo parlamentaras.


Tačiau Seimo nariai tikino neketinantys pasiduoti. Beda pirštu į Vyriausybės injekciją šalies ekonomikai – paskolintus 5 mlrd. eurų. „Iš milijardų, skiriamų ekonomikos gelbėjimui, tikrai galima rasti reikalingus 90 mln. eurų. Mes sakome – raskime lėšų, spręskime struktūrinę problemą, ne stichinę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pašnekovo požiūriu, tai sveiko proto pasiūlymas: „Nediskriminuojantis, labiau atviras. Tuos 42 eurus paėmėme ne iš galvos – įvertinome pagal būsto išlaidas. Daugiausia išlaidų vienišiems pensininkams sudaro komunalinės išlaidos, panašią sumą sudaro šildymo kaina – šiokia tokia paspirtis.“

LSD duomenimis žemiau skurdo ribos gyvenantys asmenys vien savo būsto išlaikymui skiria beveik trečdalį (27,9 proc.) visų savo pajamų.

„Ši kraupi statistika siunčia aiškią žinutę Vyriausybei, kuri visuomenės grupė nuo skurdo kenčia labiausiai. Daugelis ekspertų dar iki šios statistikos paviešinimo teigė, jog vienišų pensinio amžiaus asmenų būsto ir buities išlaidos yra santykinai didesnės, todėl šiai grupei būtina papildoma valstybės parama. Atsižvelgiant į tai, kviečiame Premjerą nedelsiant grįžti prie mūsų siūlymo kurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą. Nebegalime leisti kad 200 tūkstančių senolių skurstų dėl valdžios abejingumo“ – pranešime spaudai rašė G.Skaistė.

SADM: taikliausia didinti ne tiek vienišų, kiek skurstančių pensininkų pajamas

Paklausta, kokių veiksmų jau yra imtasi dėl pensinio amžiaus asmenų skurdo klausimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė „Delfi“ informavo, kad nuo 2019 m. pradėtos mokėti priemokos mažiausių senatvės pensijų gavėjams, kurios mokamos ir šiais metais.

Taip pat buvo indeksuotos pensijos. SADM atstovai pranešė, kad 2019 m. senatvės pensijos augo 7,63 proc., o 2020 m. – apie 9 proc. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą 2019 m. siekė 377 eurus, 2020 m. – 399 eurus.

2020 m. išmokama vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka senatvės, netekto darbingumo ir kitų sodrinių išmokų gavėjams siekiant kompensuoti praradimus dėl COVID-19 plitimo valdymo.

Nuo 2020 m. liepos padidinta piniginė socialinė parama, teikiama savivaldybėse – socialinės pašalpos ir kompensacijos už išlaidas šilumai bei vandeniui.

„Ypač didelis dėmesys skiriant paramą teikiamas vieniems gyvenantiems asmenims, bet kurio amžiaus. Taikliausia yra didinti ne tiek vienišų, kiek skurstančių pensininkų pajamas. Vienišas gali būti ir dvi pensijas – valstybinę bei „Sodros“ – gaunantis buvęs teisėjas, tuo tarpu kartu gyvenantys senyvo amžiaus sutuoktiniai, kurie neturi sukaupę būtinojo stažo ir dėl to gauna mažas senatvės pensijas, papildomos vienišo pensininko paramos negautų”, – atskleidė ir kitą skurdo pusę E. Samoškaitė.

SADM atstovai stebi mažėjantį pensinio amžiaus žmonių skurdą, tiek vienišų, tiek nevienišų. Rodiklius skelbia Oficialiosios statistikos portalas (osp.stat.gov.lt), pasižiūrėti galima čia.

„Tai signalizuoja, kad priemonės, kurių imtasi, lemia gerėjančius rezultatus, tačiau kovoje prieš skurdą Lietuvos dar laukia ilgas kelias, ypač atsižvelgiant į tai, kad dirbančiųjų bei pensinio amžiaus žmonių santykis krypsta nepalankia linkme. Dėl šios priežasties buvo įgyvendinta pensijų kaupimo reforma”, – aiškino E. Samoškaitė.