Rugpjūčio 5 d. pradėti skelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, matematikos, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba – 15 proc. iš 100 arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).

Turės pasekmių visai valstybei

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad matematikos egzamino rezultatai yra didelė problema, kuri bus pastebima ne vienerius metus, o gal net dešimtmečius.

„Nenoriu sumenkinti nei koronaviruso, nei skęstančių duomenų, užterštų marių – tai didelės tragedijos, bet tokie reiškiniai kaip trečdalis moksleivių, kurie nesugeba pasiekti minimalios kartelės matematikos gebėjimų, nes kartelė yra nuleista labai žemai, tai tik parodo, kad tai yra ne vienerių metų problema. Tai labai įsisenėjusi problema, kurios pasekmės dabar labai aiškiai matosi. Tai yra problema, kuri vilksis dešimtmečiais ir palies ne tik tuos pačius moksleivius, kurie neišlaiko, bet taip pat turi pasekmių ir visai valstybei“, – svarsto N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Anot jo, daugelio žmonių požiūris į matematikos mokymą yra neteisingas, nes šis mokslas, anot jo, gali padėti ir kasdienėse situacijose, kurios reikalauja loginio mąstymo.

„Daug kas Lietuvoje į matematiką žiūri kaip į taikomąjį mokslą, kurio arba tau reikės kasdieniame darbe, arba ne. Štai žmogus, kuris nesimokė arba neturėjo motyvacijos mokytis matematikos, sako, kad jos jam nereikės, nes pasirinks profesiją, kur nereiks spręsti lygčių, bet matematikos mokymasis turėtų parodyti žmogaus sugebėjimą spręsti logiškas užduotis, mąstyti abstrakčiai, turėtų būti ugdomas kritinis mąstymas ir net kūrybiškumas.

Matematika leidžia atsieti simbolius nuo konkrečių reiškinių, nuo daiktų, kuriuos matome ir galime įvardyti, ir nustatyti ryšius. Matematika yra gebėjimas mąstyti, tai proto gimnastika, kuri parodo daug daugiau apie žmogų nei paimti formulę ir įrašyti reikšmes. Tai tik parodo, kad matematikos mokymas Lietuvoje yra nuėjęs visiškais klystkeliais“, – taip pat laidoje sako ekonomistas.

Įvardijo pagrindinę problemą mokyklose

Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius svarsto, kad buvo dedama daug pastangų, jos po egzaminų nebūtų tiek daug triukšmo dėl egzamino kartelės.

„Reikėtų pasakyti, kad aš dalyvavau ir posėdyje komiteto, kur buvo aptartas minimalių užduočių kontekstas. Tos minimalios užduotys buvo įveikiamos ir padaromos. Kiekvieną egzaminą rengiant Lietuvoje yra labai preciziškai žiūrima į tą minimalią ribą, kai dar galima išlaikyti egzaminą. Tai vertina ir ekspertai, kurie vertina užduotį.

Yra dedama daug pastangų, kad būtų kuo mažiau triukšmo su egzaminų neišlaikymų. Tai reiškia, kad viskas tame kontekste buvo padaryta tinkamai, bet realybė pasirodė daug kartų sudėtingesnė. Praktiškai įvyko taip, kaip įvyko. Dar kartą peržiūrėjau skaičius ir mokinių, kurie peržengė tą kartelę, skaičius yra milžiniškas, apie 40 proc., kurių matematikos žinios yra išties abejotinos“, – sako S. Jurkevičius.

Paklausus, kas kaltas dėl tokios situacijos, Licėjaus direktorius tikino, kad šiuo metu mokymasis kažkur paskęsta visose veiklose, kurias galima rasti pačioje mokykloje.

„Viešojoje erdvėje labai daug klausiausi įvairių pasisakymų. Visi bandė įvardyti tas priežastis, bandė jas spontaniškai kabinti prie vienos ar kitos. Manau, kad tai yra gilesnio apmąstymo reikalaujantis procesas, kompleksas priežasčių.

Galima suskaičiuoti bent dešimt priežasčių, kodėl mes čia atsidūrėme ir reikėtų intelektualiai pabandyti atlikti tokią užduotį, pavyzdžiui, eilės tvarka surašyti dešimt priežasčių pagal svarbą – kur didžiausia problema? Turbūt viena pagrindinių problemų, ne tik matematikos mokyme Lietuvoje, bet ir visoje švietimo sistemoje, kad mokykla yra socializacijos terpė, kur ateinama atlikti daug įvairių veiksmų, bet mokymasis kažkur paskęsta visame tame“, – tikina Licėjaus direktorius.

Anot jo, daug švietimo vizionierių, kurie pristatinėjo labai modernias mokymosi idėjas, šiuo metu, išgirdę matematikos rezultatus, tyli.

„Natūralus mokymosi proceso pažeidimas padarė milžinišką žalą visam mokymosi procesui, matematikai tuolab“, – pridūrė S. Jurkevičius.

Tragiškai trūksta mokytojų

Pašnekovas taip pat svarsto, kad po penkerių metų su tokiais prastais skaičiais būsime sudėtingoje situacijoje, nes gerų mokytojų taip pat mažėja, o vienetinių ir ypatingų beveik nebeliko.

„Tikrai būsime sudėtingoje situacijoje, nors ir dabar jau esame sudėtingoje situacijoje. Reikia pasakyti, kad Vilniaus gimnazijos su motyvuotais moksleiviais, tiek Biržiškos, Žirmūnų, Licėjus, sunkiai randa matematikos mokytojus. Tai – didžiulė problema.

Atrodo, kad jau yra didelis pasiekimas rasti gerą mokytoją, ir niekas nebekelia klausimo apie kažkokius ypatingus mokytojus. Taip pat dar yra tokia tendencija, kad tokių ypatingų mokytojų mąžta, akivaizdžiai mąžta. Jie likę beveik vienetiniai, o labai iškilių beveik nebeliko Lietuvoje. Vienintelis tikslas dabar – užkaišioti skyles, kad kas nors ateitų“, – sako Licėjaus direktorius.

Saulius Jurkevičius

Jis taip pat tikino, kad net ir pačiame universitete yra labai sunku rasti labai gerų specialistų, kurie norėtų ateiti dėstyti į mokyklą, kurioje yra geros sąlygos, nes mokosi laba motyvuoti mokiniai.

„Įsivaizduokite, kokia yra baisi situacija. Šiuo metu situacija yra gana tragiška, ir dar dangstoma, uždengiamos skylės. Jau šiuo metu yra didžiulis trūkumas kvalifikuotų ir gerų mokytojų – ne tik matematikos, norėčiau pabrėžti“, – sako S. Jurkevičius.

Laidos pabaigoje paklausus, kas laukia ateityje, S. Jurkevičius piešia gana niūrią viziją. Anot jo, mažai šansų, kad greitai kas nors pasikeis.

„Manau, kad vilksimės toliau panašiai tokiu keliu. Šansų atsispirti – nedaug, manau, tai yra realistiška situacija.“