Reitingų sūpuoklės

Įdomiausias pokytis – partijų reitingų lentelėje. Kurį laiką nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atsilikusi LVŽS skirtumą sumažino iki minimalaus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas Delfi sakė, kad aiškiausia šioje visuomenės apklausoje – LVŽS augimas.

„Artėjant politiniam rudeniui galima pasakyti, kad valdantieji valstiečiai išlygino savo pozicijas su kurį laiką vis pirmavusiais konservatoriais, jie ėjo kaip ir priekyje tautos simpatijų prasme. Dabar galima sakyti, kad tos pozicijos prieš rinkimus yra gana išsilyginusios, tai kova bus pakankamai įdomi“, – kalbėjo sociologas.

Jo teigimu, šiuo metu nėra pastebimas didžiulis susipriešinimas dėl politinių pasirinkimų, bet poliai gana aiškūs. Jis taip pat prognozavo, kad įdomią rinkiminę kampaniją turėtų pakoreguoti ir galima antroji koronaviruso banga.

Birželio mėnesį už Tėvynės sąjungą būtų balsavę 16,4 proc. apklaustųjų, liepos mėnesį šis skaičius kiek sumenko iki 16,1 procento.

LVŽS rezultatas, nors ir paklaidos ribose, tačiau ūgtelėjo. Birželį už šią partiją balsą būtų atidavę 12,9 proc. apklausos dalyvių, o liepą šis skaičius paaugo bene trimis procentais – iki 15,6 procento.

Trečioje partijų reitingų lentelės pozicijoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nuo birželio mėnesio, kai už juos balsą būtų atidavę 8,8 proc. apklausos dalyvių, rezultatas liepą pagerintas iki 9,8 procento.

Ketvirtoje partijų reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Birželio mėnesį už šią partiją balsą būtų atidavę 5 procentai apklaustųjų, liepos mėnesį šis rezultatas paaugo iki 6,2 procentų.

Penkta sąraše šioje apklausoje – Darbo partija. Jos reitingas nuo praėjusios apklausos išliko bene toks pats, birželio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 5,2 proc. respondentų, o liepos mėnesio – 5,3 procento apklaustųjų.

Kam situacija palankesnė?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius taip pat teigė, kad aiškiausia šių reitingų žinia – susilyginę konservatorių ir valstiečių rezultatai.

„Pagrindinis akcentas – sustiprėjo valstiečių reitingas, dabar skirtumas tarp jų ir konservatorių yra vos pusė procento. Socialdemokratai šiek tiek pagerėjo, labai kukliai ir Darbo partija. Taigi kitaip sakant – kairiųjų persvarą lyg ir truputį paaiškėjo liepos mėnesį, daugiau kairiųjų, nei dešinės“, – tendencijas įžvelgė jis.

Politologo teigimu, nors partijų lentelėje valstiečius rezultatas turėtų pradžiuginti, tačiau kiti duomenys turėtų neraminti – neaišku, kiek tęsis ši tendencija.

„Manau, kad valstiečius turėtų guosti ir tai, kad tuo pačiu metu didėja ir socdemų populiarumas, jie beveik pasiekė 10 procentų. Ir yra didesnė tikimybė, kad bendrą kalbą ras valstiečiai ir socdemai. Susidaro šioks šoks pagrindas koalicinei Vyriausybei“, – sakė jis.

K. Girnius Delfi sakė, kad politinės vasaros sezonas ir tai, kad opozicija yra sunkiai matoma, neleido konservatoriams auginti turimo rezultato.

Seimo rinkimų laimėtojų prognozavimu, VU TSPMI docentas K. Girnius taip pat nenorėjo užsiimti.

„Apklausa ši vyko liepos mėnesio antroje pusėje, tai dar neįsibėgėjo rinkimų kampaniją, nors nėra aišku, kokia ji galės būti šitomis sąlygomis. Vis dėl to, atrodo, kad didesnė tikimybė, kad bus sudaroma kairiųjų Vyriausybė, neįvyko joks proveržis didesnis tarp dešiniųjų jėgų“, – tikino jis.

Šansas dešinei – Laisvės partijos pasirodymas rinkimuose.

Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gabrielius Landsbergis

„Jeigu Laisvės partija neperkops 5 procentų ribos, tai tada tikrai bus beviltiška dešinei pusei tikėtis koalicijos formavimo. Manau, kad socdemai racionaliai galvoja ir supranta, kad daugiau panašumų turi su valstiečiais ir su jais būtų šiek tiek lengviau sugyventi nei su konservatoriais“, – teigė pašnekovas.

„Spinter tyrimai“ direktorius I. Zokas, kalbėdamas apie apklausos būdą, teigė, kad tai irgi gali turėti įtakos rezultatams.

„Apklausos būdas gali daryti įtaką ir partijų reitingams. Sakykime, internetu visada gauname didesnį palankumą konservatoriams, valstiečiams – „face to face“ apklausa dažniau būna palanki“, – apie tendencijas kalbėjo jis.

Braižo galimą koalicijos formą

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad LVŽS augimas partijų reitingų lentelėje nulemtas suvaldytos krizės.

„Nepamirškime, valstiečiai yra ta politinė jėga, kuri prisiėmė atsakomybę už Lietuvos gerbūvį ir pandeminės situacijos suvaldymą. Jie veikia ir tai daro gana energingai. Ne viskas galbūt buvo iki galo padaryta, galbūt buvo klaidų, nesusipratimų, bet tas aktyvumas davė rezultatą – visuomenė juos mato, vertina tai ir sukelia labai aiškų viešųjų ryšių efektą“, – naujausius reitingus vertino jis.

Jis teigė, kad jau dabar yra visiškai akivaizdu, kad didžioji artėjančių Seimo rinkimų kova vyks tarp konservatorių ir valstiečių.

L. Bielinis, paklaustas ar jau galime įžvelgti būsimos koalicijos rėmus, teigė, kad nors negalima pamiršti nenuspėjamų vienmandačių apygardų dvikovų, palankesnė situacija dabar yra valstiečiams.

„Mes dabar matome, kad palankesnė situacija yra valstiečiams, nes socialdemokratai turi pakankamai didelį procentą, Darbo partija irgi. Su jais valstiečiai gali komunikuoti ir yra genetiškai artimesni. Nepaisant to, kaip mes kalbame apie socdemų galimybę bendradarbiauti su Tėvynės sąjunga. Ta galimybė teoriškai yra, bet praktiškai ji yra labai sudėtinga“, – Delfi sakė L. Bielinis.

5 procentų kartelės neperšoktų

Kitos apklausoje įvertintos partijos neperžengtų 5 procentų barjero.

Laisvės partija nuo birželio mėnesio apklausos rezultato nepakeitė, tiek birželį, tiek ir liepą už šią partiją būtų balsavę 4 procentai apklaustųjų.

Po jos partijų reitingų lentelėje rikiuojasi nauja partija „Laisvė ir teisingumas“, birželį šią partiją būtų pasirinkę 3,2 procentai respondentų, liepos apklausa rodo, kad rezultatas kiek paaugo – iki 3,8 procentų apklaustųjų.

Toliau lentelėje rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikčioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS). Nuo birželio mėnesį atliktos apklausos parama šiai politinei jėgai kiek sumenko – birželio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 3,7 proc. respondentų, liepą – 3,3 procento.

Savo rezultatą nuo paskutinės „Spinter“ atliktos apklausos gerino ir Centro partija „Gerovės Lietuva“. Birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis už šią partiją būtų balsavę 1,7 proc. apklaustųjų, o liepą – 2,4 procento respondentų.

4 procentai apklaustųjų teigė, kad balsuotų už kitą, šiame sąraše neįvardintą partiją, 11,7 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, o 17,8 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba nežinojo už ką balsuoti.

I. Zokas teigė, kad 5 procentų kartelės neperžengiančios partijos taip pat dar turi šansų.

„Kalbant apie mažesnes partijas, tai tas naujas darinys „Laisvė ir teisingumas“ – matosi, kad ta partija savo buvusio elektorato neišbarstė iki galo iš tų likučių. Tikėtina, kad jie yra pretendentai peržengti 5 procentų kartelę“, – Delfi kalbėjo „Spinter tyrimai“ direktorius.

Pavojaus signalas

Tinkamiausių kandidatų užimti ministro pirmininko pareigas situacija liepą nors ir be didesnių perversmų, bet šiek tiek keitėsi.

Sąrašo lydere ir toliau lieka Seimo narė, Tėvynės sąjungos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, nors nuo birželio mėnesį atliktos apklausos jos rezultatas sumenko. Birželį ją, kaip tinkamiausią kandidatę į premjero postą, įvardijo 18 procentų apklaustųjų, o liepą šis rezultatas krito iki 15 procentų.

Panaši tendencija pastebima ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinime, nors jo pozicija sąraše nesikeitė, ir toliau liko antras, bet rezultatas taip pat tirpo. Birželį kaip tinkamiausią kandidatą S. Skvernelį įvardijo 16,7 proc., o liepą – 13,5 proc. apklaustųjų.

I. Zokas, vertindamas šių rezultatų pasikeitimą, teigė, kad daugiausiai įtakos juose turi politinis vasaros sezonas.

„Mes galime interpretuoti, kad čia yra labiau vasaros įtaka“, – apklausos duomenis vertino I. Zokas.

VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, kad tinkamiausio kandidato į ministro pirmininko postą, LVŽS turi įžvelgti ir pavojaus signalą.

„Bet jei būčiau valstietis, aš irgi labai nesidžiaugčiau – nes lentelėje, kas labiausiai tinka būti ministru pirmininku, tai I. Šimonytė tebelenkia S. Skvernelį. (…) Taigi, partijos populiarumas didėją, bet jų lyderio populiarumas stovi vietoje ir nejuda į priekį“, – sakė jis.

„Aš nesureikšminu šio rezultato, bet įdomu, kad liepos mėnesį visų tame sąraše esančių žmonių, išskyrus I. Šimonytės ir S. Skvernelio, reitingai pakilo. Tai gal tai rodo bendrą įsitikinimas, kad jie yra aiškūs kandidatai, bet nematoma ypač daug entuziazmo“, – kalbėjo K. Girnius.

L. Bielinis šiuos pasikeitimus vertino kaip visuomenės suteikiamą pasitikėjimo mandatą, bet aiškumo trūkumą.

„I. Šimonytės ir S. Skvernelio asmeniniai rezultatai yra visiškai siejami su partijomis. Jie abiejų rezultatas sumenko, tačiau čia turime suvokti, kad jie abu kaip galintys kandidatuoti į premjerus yra vertinami užtektinai palankiai. (…) Visuomenė laukia apsisprendimo, kai būtų labai aiškiai pasakyta iš abiejų – einu į politiką todėl, kad noriu būti premjeru“, – sakė politologas, aiškindamas, kad tada žmonėms taps aišku, ar jie nori tokio premjero, ar ne.

Likę kandidatai į premjerus paramą augino

Visų kitų sąraše įvardintų politikų rezultatai ūgtelėjo.

Trečioje sąrašo vietoje – Tėvynės sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis. Praėjusios apklausos metu jį tinkamiausiu politiku užimti ministro pirmininko pareigas įvardijo 3,2 proc. apklaustųjų, o liepą šis rezultatas paaugo iki 5,8 procento.

Po jo rikiuojasi buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Birželį jį premjeru norėjo matyti 4,1 proc., liepą – 4,8 proc. respondentų.

Gana aukštas pozicijas ir toliau išlaiko socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, birželį jos rezultatas buvo 3,4 proc., o liepą – 4,3 proc. respondentų. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio kaip galimo premjero vertinimas birželį buvo 2,4 proc., o liepą – 3,1 procento.

Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat rikiuojasi šiame sąraše. Nuo praėjusios apklausos birželio mėnesį jo rezultatas augo – birželį premjero poste jį norėjo matyti 1,5 proc., o liepą jau 2,9 proc. apklausos dalyvių.

Aštuntoje sąrašo vietoje – Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Birželį jo rezultatas buvo 1,8 proc., o liepą – 2,8 proc. respondentų.

Devintą ir dešimtą sąrašo vietą dalijasi du politikai – socialdemokratas Vytenis Andriukaitis ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. V. Andriukaitį birželį palaikė 1,9 proc. apklaustųjų, R. Karbauskį – 1,7 proc. apklaustųjų. Liepos mėnesio apklausoje abu šie politikai pasiekė 2,6 proc. apklaustųjų paramą.

Vyriausybės vertinimas pagerėjo

Apklaustųjų nuomone, pozityvesnis ir Vyriausybės vertinimas.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių žmonių dalis nuo birželio mėnesio paaugo, kai tokių buvo 36,7 proc., paaugo iki 38,5 procentų apklaustųjų.

Atitinkamai per šį laikotarpį neigiamai ir greičiau neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą dalis taip pat sumenko nuo 55,6 proc. apklaustųjų birželį iki 53,6 proc. liepą.


Nežinančių, kaip atsakyti į klausimą, arba neatsakiusiųjų dalis birželį buvo 7,7 proc., liepą – 7,9 procento.
K. Girnius sakė, kad šiuo rezultatu jis liko nustebintas.

„Neigiami įvertinimai stipresni, manytum, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra suvaldytas koronavirusas, ūkio nuosmukis, ko gero, pats mažiausias visoje Europoje, turėti tokį abejingumą tai keltų šiek tiek susirūpinimą“, – sakė jis.

Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Jeigu įveiki krizę ir vis tiek didesnė dalis žmonių tą Vyriausybės darbą vertina neigiamai, tai mane stebina“, – Delfi sakė K. Girnius.

VDU politologas L. Bielinis pastebėjo, kad teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą tik padaugėjo.

„Vertinančių teigiamai netgi padaugėjo. Pakankamai stabiliai čia, požiūryje į Vyriausybę yra sietinas su ta situacija, kuri stabilizavosi visuomenėje – pandemijos problemos išsprendimas, ekonominių ir socialinių klausimų kryptys, kurios yra priimtinos visuomenei. Tokiu būdu visuomenė reaguoja ir rodo pakankamai stabilų požiūrį į Vyriausybę“, – kalbėjo L. Bielinis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų liepos 16– 26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. face to face apklausos būdu, 50 proc. internetu.

Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.

Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.