Egzaminas, kuris yra privalomas abiturientams, galvojantiems apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) dėstytojos Nerijos Putinaitės teigimu, parodė, koks yra prastas valstybės finansuojamų vietų planavimas aukštosiose mokyklose ir kaip neefektyviai naudojamos lėšos.
N. Putinaitė tik pasirodžius matematikos egzamino rezultatams savo feisbuko paskyroje aprašė, ką, jos nuomone, parodė tokie prasti abiturientų pasiekimai.
„Valstybės finansuojamų vietų planavimas aukštosiose mokyklose ir matematikos egzaminas. Apie planavimą ir neefektyviai naudojamas lėšas. Liks mažiausiai 4 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų,“ – pradėjo savo įrašą ji.
Pasak jos, šiemet, neatsižvelgiant į mažėjantį abiturientų skaičių, buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose iki apie 16 tūkst., o tam, kad įstotum į aukštąją mokyklą (išskyrus menus), turi būti išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir matematikos egzaminą (ir užsienio kalbos).
„Matematikos egzaminą ir taip laikė mažiau nei yra valstybės finansuojamų vietų (15241 abiturientas). Na, bet čia tiek to, gal dar praeitais metais ne visi stojo, kur stojo, kokius 2 tūkst galima pridėti. Tačiau kai matematikos egzaminą išlaiko apie 10 tūkst abiturientų, ir net jei laikantis prielaidos, kad visi jie stos į aukštąsias mokyklas (ko nei vienais metais nebuvo), ir jei dar pridedant kokius 2 tūkst anksčiau neįstojusių, vis tiek gausis, kad lieka apie 25 proc. neužpildytų valstybės finansuojamų vietų. Apie 4 tūkst. ir čia palankiausiais skaičiavimais. Ir kai manome, kad visi abiturientai praeina kartelę. Realiai gali likti dar daugiau. (Apie 6 tūkst iš 16 tūkst.)“, – skaičiavo specialistė.
„Apie ką aš čia? Apie susinamą aukštąjį mokslą ir švaistomas lėšas. Užuot tas lėšas, kurios skiriamos studijoms papildomai, skirti vieno studento finansavimo didinimui (ypač mažinant tą milžinišką atotrūkį tarp gamtos ir socialinių mokslų studento), buvo pridėtos papildomos studijų vietos, išlaikant sąlygiškai mažą (ypač kai kuriose kryptyse) vieno studento finansavimą“, – dabartine tvarka stebėjosi TSPMI dėstytoja.
N. Putinaitės teigimu, pinigų padaugėjo, bet situacijos tai nepagerino. „25-35 proc. laisvų valstybės finansuojamų vietų kažin, ar gali būti laikoma planavimo paklaida“, – tikino ji.
Kalbėti apie rezultatų priežastis – anksti
Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė trečiadienio rytą „Delfi Ryto“ laidoje įvertino naujausius brandos egzaminų rezultatus. Jos teigimu, rezultatai nuo praėjusių metų nėra geresni.
„Lyginant su praėjusiais metais, rezultatai tikrai nėra geresni, neišlaikiusiųjų procentas yra padidėjęs bene dvigubai. Tai nebuvo visiški nustebinusi tendencija, nes matome, kad matematikos egzaminas paskutinius porą metų nedžiugina. O kalbant apie 2020 metų abiturientų kartą, sudėtinga kalbėti, nes jau prieš 2 metus matėme, kad jų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai nerodė, kad būtų galima tikėtis proveržio. Labai gaila, kad šiandien rezultatai yra tokie“, – trečiadienio rytą kalbėjo pašnekovė.
A. Ranonytė teigė, kad kol kas kalbėti apie tokių rezultatų priežastis yra anksti. Tačiau jau dabar matyti, kad moksleiviai neturi matematinio mąstymo, net kalbant apie paprastas, gyvenimiškas matematines užduotis.
„Informaciją pjaustome įvairias pjūviais. Žiūrime, kokia buvo užduotis, ką ji tikrino, ar moksleiviai to mokėsi mokykloje. Tikrai yra sudėtinga kalbėti, kai užduotyje 10 taškų buvo skirta elementariai gyvenimo matematikai, kuriai reikėjo tiesiog išspręsti paprastas tiesines lygtis, kurių pradeda mokytis mokiniai dar 7 klasėje, skaičiuoti vidurkį, procentus.
Iš egzaminą neišlaikiusių mokinių tik 20–30 procentų atlieka šias užduotis. Tai tikrai yra labai sunku kalbėti apie matematinį mastymą, logiką, ką realiai ir tikrina šis mokomasis dalykas. Turime problemų su elementariais mąstymo gebėjimais“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė A. Ranonytė.
Pašnekovė laidoje priminė, kad neišlaikius privalomojo matematikos egzamino moksleiviai negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Tai yra beveik 5 tūkstančiai mokinių, tikėtina, kad visi gaus brandos atestatus, mokyklą jie galės pabaigti, nes matematikos egzaminas pasirenkamasis, bet šio egzamino rezultato reikia stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą. Šiai abiturientų daliai, tikėtina, kad jie jau yra tai padarę, persvarstyti ir planą B – rinktis nebūtinai studijas, bet pradėti nuo darbinės veiklos“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip trečiadienio rytą skelbė Nacionalinė švietimo agentūra, matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba – 15 proc. iš 100 arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų.
Egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).
