Praėjusį penktadienį Lietuva į rizikos šalių sąrašą įtraukė Prancūziją ir Maltą, šis sąrašas įsigaliojo vakar. Dabar atnaujintas sąrašas turėtų būti paskelbtas tik ateinantį penktadienį, o privaloma saviizoliacija iš naujai įtrauktų šalių įsigaliotų nuo kito pirmadienio. Į sąrašą patenka tos valstybės, kuriose sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. per paskutines 14 dienų yra daugiau nei 16.

Nors dar praėjusį penktadienį Lenkija, į kurią lietuviai traukia tiek apsipirkti, tiek poilsiauti šio rodiklio nebuvo pasiekusi, per savaitgalį situacija stipriai pasikeitė. Sekmadienio duomenimis, Lenkijoje sergamumo rodiklis buvo 17,2, pirmadienį jis ūgtelėjo iki 17,9. Panašiai yra ir su Nyderlandais, ten rodiklis per savaitgalį šoktelėjo iki 18,2, pirmadienį jis pasiekė 19,2.

Nepaisant sparčiai kintančios situacijos, Vyriausybė kol kas šių valstybių į rizikos šalių sąrašą įtraukti neskuba.

Kaip „Delfi“ pirmadienį sakė Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančio švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patarėjas Kęstutis Butvydas, kol kas paveiktų šalių sąrašas nebus keičiamas, šalių sąrašas bus peržiūrimas penktadieniais, įsigalios jis tik kitą pirmadienį, kaip ir buvo anksčiau.

Kitaip tariant, šią savaitę grįžtantys iš Lenkijos izoliuotis dar neprivalės, tačiau kitą savaitę toks reikalavimas jau gali būti.

Kasiulevičius: tendencijas galima matyti dviem savaitėms į priekį

Sprendimo Lenkijos kol kas neįtraukti į stipriai paveiktų šalių sąrašą Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, profesorius Vytautas Kasiulevičius nebuvo linkęs kritikuoti.

„Tai, kad penktadienį bus priimtas sprendimas, aš nematau nieko blogo savaime. Kiekvienas rodiklis yra sutartinis dalykas ir ties kuriuo mes padarome susitarimą, tada jį ir vykdome. Manau, kad čia svarbiausia yra žmonių interesai ir reikia į juos atsižvelgti. Apie tai jau galima informuoti, kad tikėtina, jog penktadienį toks sprendimas bus priimtas ir tie žmonės planuodami savo keliones arba vykdami iš tos šalies į Lietuvą turėtų pagalvoti.

Niekas negali pasakyti, kiek žmonėms pasikeičia rizika, ar tas rodiklis yra 16, ar 17, ar 15. Greičiausiai nelabai skiriasi, nes priklauso, kurioje Lenkijos vietoje tu buvai. Pavyzdžiui, pietų Lenkijoje tikimybė užsikrėsti yra keletą kartų didesnė negu šiaurės Lenkijoje. Vėlgi, yra didelės pačios šalies disproporcijos. Labai sunku atsakyti, kas nutiks tiems žmonėms, kurie esant tam viršytam rodikliui buvo toje teritorijoje. Ar jie būtinai bus užsikrėtę? Tikrai ne. Galbūt gali būti, o galbūt ir ne“, – „Delfi“ sakė V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius

Kur kas didesnę problemą jis įžvelgė keliaujančiųjų informavime, nes dažnam iš užsienio sugrįžtančiam lietuviui žinia apie privalomą izoliaciją būna netikėta. Anot profesoriaus, epidemiologai turėtų nuolat informuoti, kokias tendencijas mato, kuriose šalyse situacija prastėja, kur nepataria vykti, nes gali būti įvesti apribojimai.

„Manau, didžiausia problema perspėti žmones iš anksto, kad jie galėtų planuotis savo keliones į užsienį. Nes dabar jie dažniausiai sužino netikėtai, kad tam tikra viena ar kita šalis yra įtraukiama į sąrašą ir jie turės izoliuotis. Žmonės iš anksto perka bilietus, planuojasi maršrutus ir taip toliau. Aš manau, kad tendencijas tikrai galima matyti dvi savaites į priekį. Aš ir savo feisbuke skelbiau apie Lenkiją arba Nyderlandus, ta situacija žmonėms turi būti žinoma“, – kalbėjo jis.

Medikas pastebėjo, kad sergamumas Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi net keletą kartų ir patarė atidžiai vertinti rizikas.

„Tai, kad Lenkijos rodikliai yra keletą kartų besiskiriantys nuo Lietuvos, reikia pripažinti. Jeigu Lenkijos rodiklis šiandien yra apie 17, tai Lietuvos rodiklis yra apie 6. Tas skirtumas yra beveik trys kartai, vadinasi, ir rizika yra didesnė“, – teigė pašnekovas.

Laiškonis: absoliutus nesusipratimas

Savo ruožtu ilgametę darbo patirtį kaip infektologas ir epidemiologas turintis profesorius Alvydas Laiškonis buvo daug griežtesnis. Gydytojas teigė nesuprantantis, kodėl kaimyninėje valstybėje matant prastėjančią padėtį delsiama priimti sprendimus.

„Absoliutiškas nesupratimas, nekompetentingumas, nes tokius duomenis gavus reikėtų tai (privalomą saviizoliaciją – „Delfi“) padaryti iš karto. Tam yra ekstremalių situacijų komisija. Dabar laukiant dar visą savaitę mes tik prisivešim tų atvejų. Aš tai mačiau ir esu nustebęs, aišku, dabar visi atostogauja, tai nėra ko stebėtis.

Matot, dabar visame pasaulyje ekonomika aukščiau negu žmonių gyvybė. Kokios bus pasekmės? Per tą laiką cirkuliuos žmonės iš vienos šalies į kitą, mes žinome, kiek žmonių ten važiuoja apsipirkinėti, ir, savaime aišku, prisivešime ir simptominės, ir besimptomės koronavirusinės infekcijos. Ir ką gi, vėliau galėsime džiaugtis, kad mes „sėkmingai“ ją išaiškinam“, – teigė jis.

Alvydas Laiškonis / DELFI ir „Panevėžio balso“ nuotr.
Foto: Panevėžio balsas

Profesoriaus teigimu, patyrę epidemiologai sprendimus tokiu atveju turėtų skatinti priimti iš karto. Gydytojas nesutiko ir su V. Kasiulevičiaus mintimi, kad saviizoliacijai reikia pasiruošti.

„Kokio dar atskiro pasiruošimo reikia? Jeigu mes degame, tai gaisrininkai dar turi penkias dienas pasiruošti, kad atvažiuotų gesinti gaisro?“, – sakė A. Laiškonis.

Anot pašnekovo, didėjančio užsikrėtimų skaičiaus Lietuvoje dar negalima laikyti antrąją koronaviruso banga, esą dar besitęsia pirmoji.

„45 metus, kuriuos aš pradirbau infektologu ir epidemiologu, infekcija yra banguojanti kaip sinusoidė. Dabar mes turime tą banguojančią sinusoidę, kuri labai gražiai atitinka seną epidemiologinį dėsnį – vienur sustabdome, kitur pakyla. Kol kas aš to dar netraktuoju kaip antrosios bangos, kokia yra pagal epidemiologijos klasiką. Tai yra banguojanti, besitęsianti banga“, – aiškino gydytojas.

Teigia, kad šuolis vienadienis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė pirmadienį teigė, kad Lenkijoje užfiksuotas šuolis yra kol kas tik vienadienis.

„Kaip specialistė galiu pasakyti, kad reikia stebėti situaciją. Matote, paprastai šalys įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą, kai sergamumas jose 100 tūkst. gyventojų viršija tam tikrą rodiklį per paskutines 14 dienų. Viena diena tikrai gali nieko nelemti, gali ir lemti, gali ir toliau situacija būti nestabili. Bet faktas tas, kad sergamumas koronavirusu mūsų kaimyninėje šalyje epidemiologams kelia susirūpinimą, nes ten važiuojame ir lankomės gana dažnai“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo R. Lingienė.

Ji teigė, kad dabar yra fiksuojami įvežtiniai koronaviruso atvejai iš Lenkijos.

„Viena diena tai dar nėra 14 dienų sergamumas“, – aiškino ji.