JAV nebenori saugoti Lietuvos nuo „piktos“ Rusijos. Paskui „Abrams“ tankus Lietuvą paliko JAV armijos batalionas. Lietuvos politikai tikisi, kad amerikiečiai grįš, kad apsaugotų juos nuo „agresorės iš Rytų“. Tačiau Donaldas Trumpas sužlugdė Baltijos šalių viltis sakydamas, kad Amerika — „ne pasaulio policija“.
Taip dar birželį džiugiai trimitavo Kremliaus propagandos ruporai, reaguodami į pasibaigusią JAV bataliono rotaciją Lietuvoje – apie 500 amerikiečių karių su tankais, pėstininkų kovos mašinomis ir kita technika po 9 mėnesių rotacijos Lietuvoje paliko šalį.
Dar daugiau džiaugsmo Kremliui sukėlė JAV prezidento sprendimas išvesti dalį pajėgų iš Vokietijos – ne vienerius metus aidėję D. Trumpo priekaištai Berlynui dėl nepakankamo gynybos finansavimo, tęsiamo „Nord Stream“ projekto su Rusija virto aiškia vizija: trečiadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperis kartu su Jungtinių štabų viršininko pavaduotoju generolu Johnu E. Hytenu ir JAV pajėgų Europoje ir NATO pajėgų vyriausiuoju vadu generolu Todu Waltersu pateikė daugiau detalių apie amerikiečių pajėgų perdislokavimą.
Kitaip, nei atvirai antivokiškoje D. Trumpo retorikoje, šių trijų karininkų (M. Esperis yra tarnavęs JAV armijoje ir turi pulkininko leitenanto laipsnį) kalboje dominavo visai kiti akcentai: esą toks strateginis pajėgų perdislokavimas susijęs su patogesniu išdėstymu, regauojant į realias grėsmes, o amerikiečių pajėgos Europoje tebelieka reikšmingos, o kilus būtinybei jas galima greitai sustiprinti.
Kad ir kaip JAV generolai dabar bandytų paaiškinti savo poziciją, pats sprendimas, net ir paryškinęs Vašingtono bei Berlyno santykių krizę, vargu ar realiai pradžiugins Kremlių.
„Kuo mažiau amerikiečių karių yra Europos žemyne, tuo čia ramiau“, – iš pradžių atsargiai pareiškė Rusijos prezidento Valdimiro Putinas atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau JAV pareiškimai, kad dalis iš Vokietijos išvedamų ne šiaip liks Europoje, bet ir bus perdislokuoti arčiau sienų su Rusija Maskvoje gali sukelti ne mažesnę nepasitenkinimo bangą. JAV sprendimų detalės – iškalbingos.
Kas ir kur perdislokuojama
Jau kelis mėnesius verdančios spekuliacijos, kaip atrodys dalies JAV karių atitraukimas iš Vokietijos. Dar birželio pradžioje JAV Dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis patikimais šaltiniais JAV administracijoje skelbė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui Vokietijoje nuolat laikomą kontingentą, šiuo metu turintį 34,5 tūkst. karių, sumažinti 9,5 tūkst. karių. Tačiau konkrečių detalių tuomet pateikta nebuvo.
M. Esperio, generolų J. Hyteno ir T. Walterso komentaruose trečiadienį aiškumo yra daugiau: iš Vokietijos 11900 karių. Iš jų apie 6400 bus išsiųsti namo, o maždaug 5600 perkelti į kitas Europos šalis. JAV laikys Vokietijoje ne daugiau kaip 24000 karių.
Ir nors pats M. Esperis pažymėjo, kad pastarasis skaičius vis dar yra didelis ir reikšmingas – didesnis, nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje, jam sunkiai sekėsi įtikinti, kad tai yra būtent strateginis perdislokavimas, siekiant padidinti JAV pajėgų Europoje efektyvumą.
„Vokietija nemoka. Jau daug metų Jungtinėmis Valstijomis buvo naudojamasi prekyboje, karyboje ir visame kame, o dabar aš čia ir tai ištaisau. Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime saugoti Vokietiją nuo Rusijos. Apie ką čia viskas?“, – trečiadienį „strateginio perdislokavimo“ teoriją savais žodžiais į miltus sumalė D. Trumpas.
JAV prezidento bandymas gėdinti Vokietiją dėl nepakankamo gynybos finansavimo nebūtinai yra logiškas vertinant tai, kur iš Vokietijos perkeliama dalis karių ir technikos – į Italiją ir Belgiją, kurios taip pat nežiba gynybos finansavimo srityje ir išleidžia panašiai ar net mažiau nei Vokietija.
Tad Vokietijos nubaudimo retoriką patvirtina ir simbolinės detalės: iš Vokietijoje esančio Štutgarto į Belgiją perkeliama JAV pajėgų Europoje ir JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadavietės. Tai yra šimtai karių ir karininkų bei su jais dirbusių civilių tarnautojų. Tuo metu JAV taktiniai branduoliniai ginklai Vokietijoje neišgabenami, nors būtent jų mažiausiai nori vokiečių visuomenė.
Iš Špangdahlemo oro pajėgų bazės, kur dislokuota 480-oji naikintuvų eskadrilė, turinti apie 30 daugiafunkcinių naikintuvų F-16, galinčių vykdyti „Wild Weasel“ užduotis – pralaužti priešininko priešlėktuvinę gynybą, amerikiečiai persikraustys į Italiją, Aviano oro pajėgų bazę. Netoliese į Vičenzos barakus iš Vokietijos taip pat bus perkelti du 173-osios desantininkų divizijos batalionai.
Namo į JAV grįš apie 4,5 tūkst. karių iš 2-ojo JAV kavalerijos pulko, vienintelio šarvuotojo JAV armijos dalinio Europoje, kuris vos prieš kelerius metus perginkluotas naujomis pėstininkų kovos mašinomis „Dragoon“, tai yra pėstininkų šarvuočio „Stryker“ versija, kuri yra geriau apsaugota nuo priešininko šarvuotosios technikos ir svarbiausia – ginkluota nauju 30 mm pabūklu. Pastaroji modernizacija atlikta po to, kai nuo 2015-ųjų JAV šarvuočių kolonos ėmė rengti žygius iš Vilseko, Vokietijoje į Lenkiją ir Baltijos šalis, sunerimusias dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Pasak JAV gynybos sekretoriaus, pastaraisiais metais intensyviai rengtos perdislokavimo pratybos esą parodė, kad amerikiečiai gali greitai sutelkti ir jūros, oro ir sausumos keliais permesti į bet kurį pasaulio tašką reikšmingo dydžio vienetus, juos išskleisti ir parengti bet kokiai misijai.
Be to, prieš penkerius metus planuotas JAV karinių oro pajėgų 100-ojo kuro ore papildymo sparno perdislokavimas iš Jungtinėje Karalystėje esančios Mildenholo bazės į Špangdahlemo bazę atšaukiamas – amerikiečių orlaiviai liks Jungtinėje karalystėje.
Vokietijai daug svarbiau už simbolinę JAV sprendimo reikšmę rūpi praktiniai motyvai: nors JAV įvaizdis su D. Trumpo administracija Vokietijoje pastaraisiais metais nuosekliai smuko ir bendrai visuomenėje noras matyti amerikiečių karius savo žemėje taip pat nebuvo didelis.
Pavyzdžiui, naujausia tyrimų bendrovės „Pew research„apklausa dar kovą parodė, kad 85 proc. amerikiečių mano, jog JAV bazės Vokietijoje yra svarbios Amerikos nacionaliniams interesams. Vokiečių, manančių, kad šios bazės svarbios jų šalies nacionaliniams interesams tebuvo virš 50 proc., o 45 proc. griežtai nesutiko. Ypač didelį priešiškumą rodo vokiečių jaunimas – net šeši iš dešimties 18-29 metų amžiaus vokiečių mano, kad šios bazės nėra naudingos Vokietijai. Tiesa, visai kitos nuotaikos yra būtent tose vietovėse, kur dislokuoti JAV kariai.
Kiekviena JAV bazė yra milžiniškas kompleksas, kuris ypač prisideda prie vietos ekonomikos, sukuria tūkstančius darbo vietų. Nedideli miesteliai Bavarijoje ar Reino-Pfalco žemėse nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ne šiaip priprato prie JAV karių buvimo – Šaltojo karo laikais vien amerikiečių karių skaičius Vokietijoje viršijo 300 tūkstančių.
Dar 2001-siais buvo paskaičiuota, kad Ramšteino ir Špangdahlemo bazės prie vietos ekonomikos prisidėjo apie 1,4 mlrd. eurų, sukurdamos 27 tūkst. darbo vietų. Toks finansinis ryšys nėra paremtas vienos krypties eismo gatvės principu, o vokiečiai jau gerai žino, ką reiškia JAV karių išvedimas iš šalies – nuo 2006-ųjų iki 2018 metų JAV iš Vokietijos išvedė dešimtis tūkst. karių – tai smogė vietos ekonomikai.
Šiuo metu skaičiuojama, kad JAV pajėgoms tiesiogiai dirba apie 12 tūkst. vokiečių civilių, o netiesiogiai su amerikiečių karių buvimu finansiškai susiję antra tiek vietos gyventojų ir jų verslų – nuo paslaugų sektoriaus, pavyzdžiui, viešbučių, nuomos, kitų apgyvendinimo sutarčių, produktų tiekimo iki mokymo ir žemės nuomos. Išvedus amerikiečių karius darbo neteks tūkstančiai vokiečių civilių – koronaviruso krizės metu tokios naujienos nėra džiugios tose žemėse, kuriose dešimtmečius buvo įprasta naudotis JAV pajėgų teikiamomis įdarbinimo galimybėmis.
JAV suka į Rytus: kas, kur ir kodėl iškeliauja
Savo ruožtu iš 5,6 tūkst. amerikiečių, kurie bus perkelti į kitas vietoves Europoje, tik dalis bus perdislokuota į jau esančias ar plečiamas bazes Italijoje ir Belgijoje. Likusi dalis, pasak M. Esperio, bus išskaidyta po Pietryčių Europos regioną, Lenkiją ir, galbūt, Baltijos šalis.
Pastarasis „galbūt“, suprantama, svarbus Lietuvai. Ir nors JAV gynybos sekretorius nedetalizavo konkrečių skaičių, Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis suskubo patvirtinti būsimą amerikiečių dislokavimą Lietuvoje.
„Rugsėjo viduryje dviem savaitėms atvyksta batalionas iš Lenkijos, kuris vykdys trumpas pratybas Pabradėje, po to bus kelių savaičių arba mėnesio pertrauka, ir tada vėl planuojamas dislokavimas bent jau didžiosios dalies bataliono Pabradėje iki kitų metų birželio pabaigos“, – BNS sakė R. Karoblis. Ir nors jis to tiesiogiai nesusiejo su M. Esperio pareiškimu apie galimą amerikiečių dislokavimą Baltijos šalyse, R. Karoblio teigimu, amerikiečiai ankstesnį dislokavimą įvertino kaip „visišką sėkmę“, ir jis tapo pagrindu dirbti toliau.
Be to, nedetalizuodamas konkrečių pajėgumų, R. Karoblis paneigė Kremliaus kartojamą melą, esą JAV iš Lietuvos išvedė savo pajėgas. R. Karoblio teigimu, šiuo metu JAV kariai yra nuolat Lietuvoje, tačiau Lietuva siekia didesnio masto, „kad būtų didesnis atgrasymo ir gynybos efektas“.
„Ne kartą esame išdėstę poziciją JAV, kad norime, jog Jungtinės Valstijos svarstytų Lietuvą kaip nuolatinę savo pajėgų dislokavimo vietą“, – sakė ministras. Delfi dar 2017-siais pranešė, kad Lietuvoje dislokuota grupė JAV specialiųjų pajėgų karių, siekiant sustiprinti Amerikos gebėjimus aptikti grėsmę keliančios Rusijos pastangas destabilizuoti padėtį regione.
Gebėjimus stiprina ir šią savaitę pirmą kartą Lietuvoje viešai, kad ir trumpai prezidento Gitano Nausėdos vizito metu pristatyti JAV žvalgybiniai orlaiviai RC-12X „Guardrail“. Iš Šiaulių aviacijos bazės jau mažiausiai pusę metų kone kasdien kyla du tokie signalų žvalgybos lėktuvai.
Šie nedideli JAV Armijos žvalgybai priskirti lėktuvėliai turi daug antenų, jutiklių ir kitos jautrios žvalgybinės įrangos, skirtos medžioti elektroninius signalus.
Įjungę autoatsakiklius, t. y. atpažįstami pagal šaukinius regioniniams skrydžių valdymo centrams, jie nesislapstydami suka ratus Lietuvoje, dažniausiai palei sieną su Kaliningradu arba Baltarusija – taip amerikiečiai pabrėžtinai siunčia signalą Rusijai, kad jos pajėgų veiksmai yra stebimi. Neretai prie šių orlaivių prisijungia ir elektroninės žvalgybos lėktuvai RC-135 bei Švedijos karinių oro pajėgų žvalgybiniai lėktuvai „Korpen“.
Vis dėlto R. Karoblis taip pat neatsitiktinai pažymėjo, kad Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kurdama sąlygas amerikiečių karių dislokavimui.
„Dislokavimai tikrai nėra duotybė. Turime sunkiai dirbti, kad užtikrintume kuo geresnes sąlygas JAV kariams, kad jie galėtų vykdyti savo užduotis. Dirbsime šia kryptimi toliau“, – teigė ministras.
JAV gynybos sekretorius savo komentaruose taip pat atkreipė dėmesį būtent į infrastruktūrą bei susitarimus. Ir tai pažymėta kalbant pirmiausiai apie Lenkiją, kurioje jau yra dislokuoti keli tūkst JAV karių bei žadama, kad ten bus perkelta dar daugiau amerikiečių. Tačiau Vašingtonui ir Varšuvai kol kas nepavyko pasiekti konkrečių susitarimo detalių, mat bet koks didesnis JAV pajėgų perkėlimas į kitą šalį susijęs su milžiniškais infrastruktūros sukūrimo bei išlaikymo kaštais.
„Mes planuojame perkelti pagrindinį Armijos naujai įkurto 5-ojo korpuso elementą į Lenkiją, kai tai Varšuva pasirašys bendradarbiavimo susitarimą ir kaštų pasidalijimo sutartį, kaip anksčiau yra pasižadėjusi. (…) Mūsų tikslas yra įgyvendinti šiuos veiksmus kaip įmanoma efektyviau, remiantis tais principais, kuriuos išdėsčiau anksčiau ir pasirūpinant mūsų kariais bei jų šeimomis“, – pabrėžė M. Esperis. Šiuose žodžiuose slypi ypač svarbios detalės.
Pirmiausiai vien tai, kad JAV į Lenkiją perkelia 5-ąjį korpusą, kad ir rotaciniu pagrindu, rodo kryptingą amerikiečių dėmesį rytiniam NATO sparnui. Istoriškai 5-asis JAV korpusas buvo patikėtas amerikiečių kariams, Šaltojo karo laikais gynusiems strategiškai svarbų Fuldos koridorių – lygumų ir nedidelių kalvų teritoriją, per kurią buvo laukiama sovietų invazijos.
2013-siais išformuotas, o pernai atkurtas dalinys dabar koordinuos JAV ir sąjungininkų veiksmus iš Lenkijos. Tiesa, iš pradžių Varšuva turės pasiekti konkrečius susitarimus dėl amerikiečių pajėgų įsikūrimo Lenkijoje, dėl jų išlaikymo.
Ne mažiau svarbus veiksnys susijęs ne tik su pačių karių gerbūviu – įkūrę bazę kitoje šalyje amerikiečiai neretai sukuria visą infrastruktūrą savo šeimoms. Tai duoda naudos ir pačiai valstybei, mat sukuriamos papildomos darbo vietos, paslaugas teikti pritraukiamas vietos verslas.
Tačiau D. Trumpas jau nesyk leido suprasti, kad JAV siekia perkelti daugiau finansinės naštos ant tų šalių pečių, kuriose dislokuoti amerikiečių kariai. Tiesa, kartais našta amerikiečiai linkę dalytis arba netgi padengti didžiąją dalį išlaidų, jei įžvelgia daugiau savo nacionalinių interesų.
Kodėl svarbi Juodoji jūra?
Būtent toks JAV dėmesys pastaraisiais metais stiprinimas ne Lenkijai ar Baltijos šalims, o Juodosios jūros regiono valstybėms, pirmiausiai Rumunijai ir Bulgarijai. Savo komentaruose M. Esperis neatsitiktinai užsiminė, kad išvykus 2-jam kavalerijos pulkui jį pakeis nuolatinės kitų „Stryker“ dalinių rotacijos „NATO Pietryčių sparne“, Juodosios jūros regione.
O į Aviano bazę Šiaurės Italijoje 480-oji naikintuvų eskadrilė perdislokuota taip pat neatsitiktinai – ji galės dengti būtent Rumuniją ir Bulgariją, jei šioms kiltų grėsmė. Pastarosios šalys jau ne vienerius metus Vašingtone ir kitur vykdė aktyvią lobistinę kampaniją, siekdamos pritraukti daugiau JAV pajėgų pas save.
Ir joms pavyko – Rumunijoje ir Bulgarijoje jau dabar sukurta bei plečiama gerokai įspūdingesnė karinė infrastruktūra, nei amerikiečiai gali tikėtis Baltijos šalyse. Rumunijoje ir Bulgarijoje jau ir taip dislokuoti šimtai amerikiečių karių bei sukurta infrastruktūra priimti dar daugiau. O už tai sumokėjo būtent JAV.
Pavyzdžiui, dar nuo 2005-ųjų JAV pradėjo derybas dėl dvišalių susitarimų su Rumunija ir Bulgarija, kad šios galėtų priimtu nuo 1,7 tūkst. iki 2,5 tūkst. JAV karių nuolatiniam dislokavimui, paremtu rotaciniu pagrindu.
O po dviejų metų metų abejose šalyse išdygo ir iki šiol modernizuojama karinė infrastruktūra. Bulgarijoje milžiniškame Novo Selo poligone už 61 mln. dolerių iškilo kareivinės, galinčios talpinti apie 2,5 tūkst. JAV karių. O Rumunijoje Mihailo Kogelničanu tarptautinis oro uostas buvo paverstas bendra karine baze, kurioje telpa iki 1,6 tūkst. amerikiečių karių. JAV į šį kompleksą investavo apie 48 mln. dolerių.
Be to, Rumunijoje įkurta ir strategiškai svarbus JAV raketinės gynybos objektas – buvęs Deveselu karinis aerodromas, kuriame amerikiečiai išplėtojo „Aegis Ashore“ infrastruktūrą: už 800 mln. dolerių įrengė radarus bei raketų paleidimo įrenginius, kurie skirti numušinėti balistines raketas, nutaikytas į Europą.
O ir tai – ne pabaiga. Iki kitų metų JAV Rumunijoje turėtų investuoti per 130 mln. dolerių į dar vieną objektą – Kimpija Turzio karinių oro pajėgų bazę, kuri turėtų tapti amerikiečių ir NATO pajėgų tranzitiniu mazgu regione.
Tad pasirodžius žiniai apie amerikiečių karių išvedimą iš Vokietijos, Bulgarija ir Rumunija jau išreiškė pasirengimą priimti dalį JAV pajėgų pas save. Ir nors šios abi valstybės, kitaip, nei Baltijos šalys, neturi sienos su Rusija, tai netrukdo rumunams ir bulgarams pabrėžti saugumo iššūkius būtent šioje Europos dalyje – Juodosios jūros pakrantėje.
Juodosios jūros strateginis vaidmuo amerikiečiams yra svarbus tiek dėl neprognozuojamos Turkijos laikysenos, tiek dėl išaugusio Rusijos karinio vaidmens šiuose vandenyse – po 2014-siais įvykdytos Krymo okupacijos ir šiame Ukrainai priklausančiame pusiasalyje dislokuotų pajėgumų, tarp jų ir branduolinių ginklų, JAV nuolat žvalgo rusų veiksmus iš oro.
Tačiau pačioje jūroje amerikiečių vizitai yra riboti. JAV vaidmuo šioje jūroje yra suvaržytas dėl Montrė doktrinos, ribojančios kitų šalių karo laivų patekimą. Tuo metu tiek Bulgarija, tiek Rumunija – abi NATO šalys, gali neriboti savo veiksmų, mat jų krantus skalauja Juodoji jūra – užsitikrinusios papildomą JAV sausumos kontingentą pas save, Rumunija ir Bulgarija gali daugiau investuoti į kitus pajėgumus – laivyną, priešlėktuvinę gynybą, oro pajėgas.
Čia amerikiečiai gali tikėtis atsigriebti dešimteriopai už savo investicijas. Pavyzdžiui, Rumunija
pernai pasirašė rekordinį 3,9 mlrd. dolerių vertės susitarimą dėl septynių priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot PAC-3“ baterijų įsigijimo.
Be to, Rumunija yra įsigijusi 12 JAV gamybos naikintuvų F-16. Ir nors pačius jau dėvėtus naikintuvus Rumunija pirko iš Portugalijos, modernizavimo darbai, atsarginių dalių bei ginkluotės tiekimas vykdomas iš JAV. Viso kontrakto suma – 628 mln. dolerių.
Pernai Rumunija užsisakė papildomus 5 naikintuvus F-16 iš tos pačios Portugalijos, tačiau vėlgi naikintuvų modernizavimo už 142 mln. dolerių patikėti JAV bendrovei „Lockheed Martin“. Be to, Rumunija neslepia ketinimų iš JAV įsigyti dar 36 tokius pat, tik naujesnės modifikacijos naikintuvus. Jie būtų skirti ne šiaip Rumunijos oro erdvės gynybai, bet ir specifinėms užduotims, pavyzdžiui ginti JAV raketinės gynybos bazę Deveselu.
Mažesnė ir ne tik turtinga Bulgarija po dviejų dešimtmečių svarstymų, įvairiausių skandalų ir vis atnaujinamų bei stabdobų derybų taip pat galiausiai pasirinko 8 JAV naujausios modifikacijos naikintuvus F-16V Block 70.
Tiesa, paradoksalu, kad viskas vis tiek baigėsi skandalu: Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas – pats buvęs naikintuvo pilotas, pernai dar bandė vetuoti šį 1,67 mlrd. dolerių vertės sandėrį, mat, jo manymu, bulgarai už pernelyg didelę sumą gaus ne pačios geriausios modifikacijos orlaivius, avionikos ir ginkluotės sistemas. Tačiau jo veto parlamentas atmetė.
Ir nors visi šie brangūs pajėgumų stiprinimai gali būti interpretuojami kaip natūralus ginkluotųjų pajėgų modernizacijos procesas, kartu su amerikiečių pajėgumais geriau integruota, moderni ir vakarietiška Rumunijos bei Bulgarijos ginkluotė reiškia, kad agresyviais veiksmais 2014-siais savo pozicijas Juodojoje jūroje ėmusi stiprinti Rusija artimiausioje ateityje bus priversta tokias brangiai jai pačiai kainuojančias priemones ir išlaikyti.
Be to, tiek rumunai, tiek bulgarai bei pas juos besisvečiuojantys amerikiečiai yra linkę ne šiaip palaikyti gerus santykius su Ukraina ir Sakartvelu, bet ir rengia vis daugiau karinių pratybų. Turint omeny, kad Kijevas ir Tbilisis vis dar puoselėja viltis dėl NATO narystės, šalių bendradarbiavimas ir gilesnė šių regiono šalių karinė integracija bei nuolatinis amerikiečių karinis buvimas Kremliui turėtų kelti gerokai didesnį galvos skausmą, nei papildomi keli tūkstančiai karių Vokietijoje.
Tad net jei Kremliui ir pavyko pasiekti vieną tikslą – dar labiau paskaldyti NATO vienybę, pasidžiaugti gilėjančiu pleištu tarp JAV ir Vokietijos, dalies amerikiečių karių išvedimas į Ameriką bus kompensuojamas Kremliui gerokai daugiau nepatogumų keliančiais pajėgumais Rusijos pašonėje.