Kur galima keliauti taip, kad nereikėtų grįžus į Lietuvą privalomai izoliuotis 14 dienų, galima pasitikrinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tinklalapyje. Čia aiškiai išvardytos šalys, kuriose užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų neviršija pavojingos ribos. Visai neseniai tų pavojingų šalių sąraše atsidūrė, pavyzdžiui, Belgija. Tačiau šįkart komandiruotės maršrutas driekėsi per Latviją, Daniją, du skirtingus oro uostus Vokietijoje ir, žinoma, Vilniaus oro uostą.

Procedūros – dar prieš skrendant

Dalis pasiruošimo kelionei procedūrų prasidėjo dar prieš įsėdant į lėktuvą. Pasirodo, kaimyninė Latvija reikalauja visų, kertančių šalies sieną traukiniais, laivais ir lėktuvais, užpildyti specialias anketas, kuriose nurodoma, kokios šalys buvo aplankytos, kurioje vietoje lėktuve buvo sėdima, pažymimi kontaktiniai duomenys, atskleidžiama pilietybė bei nurodomas namų, į kuriuos bus grįžtama iš Latvijos (ar Latvijoje) adresas.

Tokią anketą prašoma atsiųsti elektroniniu paštu Latvijos visuomenės sveikatos centrui. Visgi vien keleivių geranoriškumu latviai nepasitiki. Tą pačią procedūrą pakartoti prašoma ir sėdint lėktuve: jei jau užpildytą anketą pasiėmėte su savimi – puiku, jeigu ne – anketa pateikiama rusu, anglų ir latvių kalbomis ir stiuardai akylai stebi, kad būtų surinkti visi užpildyti dokumentai.

Kadangi skrydis iš Vilniaus vykdomas Latvijos „AirBaltic“ kompanijos, keleiviai iš anksto perspėjami ir apie tai, kad jeigu kūno temperatūra viršija 37,8 laipsnius, skristi jie negali.

Juos Latvija įsipareigoja saugoti mėnesį, tad, jeigu lėktuve sėdėjote greta žmogaus, kuriam buvo nustatytas koronavirusas, sulauktumėte skambučio ir pranešimo.

Tvyro ramybė

Kelionę pradedant Vilniaus oro uoste anksti ryte – visiškai ramu. Vilniuje vos įėjus į oro uosto pastatą, juostomis lankytojai nukreipiami taip, kad būtinai praeitų pro darbuotoją, patikrinantį, ar į vidų įėjęs žmogus turi bilietą, ar skuba registruotis. Visi čia priverčiami ir užsidėti apsaugines kaukes, mat oro uostuose jos – privalomos.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Visgi temperatūros matavimo, tokio, kokį aktyviai praktikavo Rytų šalys, siekdamos neįsileisti žmonių, kurių kūno temperatūra aukštesnė nei 37,3 laipsniai, čia nėra – užtenka parodyti dokumentą ir bilietą, ir tu jau saugiojoje oro uosto zonoje. Tačiau apie ypatingą situaciją primena nurodymai dėvėti kaukes, lipdukai ant kėdžių, kad privaloma laikytis saugaus atstumo, juostelės ant grindų, nurodančios, kokiu atstumu laukti laipinimo į orlaivį.

Laukiantis skrydis su Latvijos oro vežėju „AirBaltic“. Ir nors teigiama, kad turinčių temperatūros nepriims, lipant į lėktuvą taip pat nėra jokio temperatūros matavimo: pasitikima keleiviais ir tikimasi, kad žmonės elgsis atsakingai.

Kaukes dalina ir lėktuvuose

Visgi pokyčių yra. Ne vienas oro vežėjas paskelbė, kad keleiviams duos apsaugines kaukes, kad galėtų jas pasikeisti, pavyzdžiui, pavalgę, taip pat ir 75 proc. alkoholyje išmirkytų servetėlių rankų ir paviršių, esančių aplink, dezinfekcijai.

Be to, skiriasi ir laipinimas. Kaip ir anksčiau į lėktuvą pirmieji lipa verslo klasės klientai ir keleiviai su mažais vaikais, tačiau visi likę keleiviai į lėktuvą laipinami pagal jų sėdėjimo vietą. Orlaivis pildomas nuo galo į priekį, tam, kad žmonėms nereikėtų brautis pro kitus ir, galimai, šitaip pernešti užkratą didesniam kiekiui žmonių.

Tiesa, esama tvarka patenkinti ne visi keleiviai, mat didžiulių nuostolių patyrusios aviacinės bendrovės neriboja keleivių skaičiaus ir džiaugiasi, jei lėktuvas – pilnas. Tad nepaisant griežtos kontrolės, pastangų riboti atstumus tarp keleivių, vengti sambūrių, lėktuve tenka sėdėti greta visiškai nepažįstamų ir pirmą kartą matomų žmonių.

Viena keleivė tuo ypač nepatenkinta ir mėgina atrasti laisvą vietą, kurioje nesėdi niekas. Tačiau tokių – nėra, net ir paprašyti pagelbėti stiuardai negali nieko padaryti ir pasodinti moters taip, kad greta jos nebūtų kito keleivio, tad tenka susitaikyti su galima rizika.

Daug dezinfekcinio skysčio ir jokių patikrų

Pirmoji šalis, kurią pasiekiu – Olandija ir jos oro uostas Amsterdame. Esu čia buvusi ne kartą ir esant įprastoms sąlygoms – Nyderlandų sostinės oro uostas išties apkrautas ir pilnas žmonių. Dabar – kur kas ramiau, keleivių mažiau, visi dėvi kaukes.

Foto: DELFI

Oro uoste taip pat bandoma išlaikyti kuo didesnius atstumus tarp žmonių, tad, pavyzdžiui, kavinėse, atrodytų, vietos apstu, tačiau dauguma staliukų užkrauti lentelėmis „Prašome čia nesėsti“. Pamėginus pasidėti arbatos puodelį ant tokio, tuoj pat prisistato oro uosto darbuotojas ir paprašo pereiti prie kito, laisvo, staliuko.

Prie sėdimų vietų daug kur įrengtos plastikinės širmos, atskiriančios vieną keleivį nuo kito. Panašų būdą taikė ir Rytų šalys, siekdamos suvaldyti koronaviruso plitimą viešose vietose. Be to, kur pasisuksi, užrašai, prašantys laikytis atstumo, primenantys, kad kaukių dėvėjimas yra privalomas, nurodymai, kad galima dezinfekuoti rankas. Dezinfekcinio skysčio – apstu ant kiekvieno kampo, tiek kavinėse, tiek kitose oro uosto erdvėse.

Panaši situacija ir Hanoveryje, Vokietijos oro uoste, kuris – kelionės galutinis tikslas. Čia skrisdama lėktuve dar gaunu informaciją, nurodančią, kad jeigu grįžtu į Vokietiją iš užsienio, turiu 14 dienų saviizoliuotis, vengti kontaktų su kitais, neiti į viešas vietas ir pan. Tačiau ką daryti, jei esi tik šalį lankantis svetimšalis – nežinia.

Ir nors Vokietijoje dezinfekcinio skysčio netrūksta, pilna netgi tokių įrenginių, į kuriuos užtenka įkišti rankas ir aparatas purkšteli skysčio be jokio kontakto ar prisilietimo, žmonių, tikrinančių atskridusių asmenų temperatūrą, klausiančių, iš kurie atskrido, kontroliuojančių judėjimą ir renkančių duomenis – nėra. Pro oro uosto duris galima išeiti tiesiai į miestą be jokios didesnės kontrolės.

Vokiečiai nerimui neleidžia įsigalėti

Jei Amsterdamo oro uoste kavinėse ribojamas žmonių skaičius, Berlyne, iš kurio oro uosto laukia skrydis atgal į Baltijos šalis, laisvės dar daugiau.

Savo skrydžio laukiantys keleiviai nutūpia kavinėse, kuriose, panašu, saugūs atstumai niekam nerūpi. Laukiant prie kasos ant grindų dar sužymėtos linijos, kokiu atstumu reikėtų laukti savo eilės, tačiau staliukai – vienas šalia kito, nuolatos pro šalį eina kiti keleiviai ir sėdėti tenka išties glaudžiai. Daugelis čia valgydami nusiima apsaugines kaukes ir kurį laiką dar ramiai sėdi jas pamiršę ir džiaugiasi galimybe pabūti be jokio veido apdangalo.

Latvijoje – griežčiausia

Atgal į Lietuvą skrydis su stotele Latvijoje, Rygoje. Į šalį nusileidžiama jau atidavus specialią užpildytą anketą, o vos išlipus pasitinka informacija, kad jeigu grįžai iš kažkurios šalies, kuriose užsikrėtimų koronavirusu skaičius viršija „saugų“, privalai izoliuotis ir vengti socialinių kontaktų.

Foto: DELFI

Ši informacija nuolatos skamba oro uoste per garsiakalbius. Apie privalomą kaukių dėvėjimą primena ir lipdukai ant kėdžių bei sienų. Ir vien keleivių sąmoningumu latviai nepasitiki. Kaip keleiviai paiso taisyklių, tikrina pareigūnai.

Štai dvi uniformuotos pareigūnės eidamos žvilgsniu „skenuoja“ keleivių veidą ir stabteli pamačiusios, kad vienas vyriškis kaukę užsidėjęs ne ant burnos ir nosies – ji laisvai jam kabo nukarusi nuo ausies. Jau pasukusios iki vyro pareigūnės pastebi, kad šis – valgo. Tokiais atvejais kaukę leidžiama trumpam nusiimti, tad moterys nebara neklusnaus keleivio.

Foto: DELFI

Lietuvoje chaosas

Nusileidus Vilniuje pasitinka lengvas chaosas. Keleiviai ilgais oro uosto koridoriais nukreipiami į bagažo išdavimo salę, o čia, buvę keli išėjimai, užtverti – išeiti dabar gali tik pro vieną. Ir eidamas būtinai stabteli prie dviejų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų, kurios bando susivaldyti žmonių srautą ir kiekvienam įteikti popierinį lapelį su informacija, ką daryti grįžus į Lietuvą iš užsienio, periodiškai vis pasiklausia, ar atkeliavę žmonės – ne iš Belgijos.

Nepaisant gerų norų, suvaldyti namo skubančius žmones – sudėtinga.

„Iš Vokietijos nereikia?“ – klausia vienas keleivis ir, išgirdęs teigiamą atsakymą skuba pro duris, tačiau pamiršta paminėti, jog ką tik lankėsi Latvijoje ir išlipo iš latviško lėktuvo. Tokių keleivių – dešimtys, kai kurie apeina susigrūdimą ir nekreipia dėmesio į tai, ką pasakoja darbuotojos. Temperatūros matavimo čia taip pat nėra, niekas nerenka ir kontaktinių duomenų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tai, kad tvarka turi ydų ir yra silpnoji koronaviruso plitimo kontrolės vieta, liudija ir išties nustebinęs atvejis. Vyras, grįžęs iš kažkurios Europos Sąjungos šalies, kuri įtraukta į sąrašą tų, po kurių lankymo privaloma izoliacija, paklausia, ką jam daryti.

„Jums privaloma izoliacija 14 dienų. Štai, imkite informaciją, čia parašyta, kad per 24 valandas privalote užpildyti anketą ir užsiregistruoti ir tuomet izoliuotis“, – išberia darbuotoja ir jau sukasi į kitą keleivį, turintį klausimų.

Vyras, kuriam reikalinga izoliacija, gūžteli pečiais, pasiima lapelį ir skuba toliau pro oro uosto duris. Jam nebuvo privaloma palikti savo kontaktinių duomenų ar užsiregistruoti, tad ar tikrai žmogus laikysis izoliacijos taisyklių ir vengs socialinio kontakto patikrinti galimybių nėra: belieka tikėtis sąmoningumo ar viltis, kad žmogus taisyklių nelaužys bijodamas galimos baudos tuo atveju, jei paaiškės, kad jis užsikrėtęs ir nepaisydamas tvarkos užkrėtė kitus.