„Pandemijos pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentavo, kad pagrindiniai viruso plitimo keliai yra du – tai yra oro lašelinis būdas, kai iščiaudime arba iškosėjame lašelius, bei per paviršius, kai tie lašeliai nusėda ant paviršiaus, jie ten išlieka gyvybingi, mes galime prisiliesti“, – pasakojo D. Martuzevičius.
200 mokslininkų, dirbančių oro užterštumo srityje, parašė laišką PSO, kuriame minėjo, kad ir lašeliams išgaravus virusas lieka gyvybingas, todėl patalpose, kurios yra blogai ventiliuojamos, yra tikimybė, kad jis bus perneštas ne du arba penkis metrus, o ventiliacinėmis sistemomis gali net keliauti tarp patalpų, tokiu būdu pasklisti, ir užkrėsti didelį kiekį žmonių.
„Tarkime, kad mes įsivaizduotume – virusas yra 60-100 nanometrų dydžio, o lašelis, kurį mes iščiaudime yra nuo milimetro iki 100 mikrometrų, tai yra tūkstančio kartų skirtumas. Viename lašelyje gali būti daugiau virusų, bet jis greitai garuoja (…), ir vis tiek jame gali tas virusas išlikti. Tas garavimas yra gana greitas. Virusas negyvens labai ilgai, čia yra valandų klausimas. Bet esant dideliam žmonių susitelkimui, ir, jeigu yra keli viruso skleidėjai, tas procesas gali įvykti ir būti pakankamai skausmingu“, – sakė D. Martuzevičius.
Pasak mokslininko, eiti į didesnę patalpą yra saugiau negu į mažesnę.
„Tarkime, jeigu turime vieną žmogų, kuris kvėpuoja, tai mažoje patalpoje jis prikvėpuos didesnę koncentraciją, negu tuo atveju, jeigu bus didesnis tūris ir efektyvus oro pašalinimas“, – kalbėjo D. Martuzevičius.
Pasak mokslininko, jeigu sergantysis yra automobilyje, tai virusas pasišalins per vėdinimo sistemą lauk, tačiau žalos greičiausiai nebepridarys.
„Bet, jeigu jis patenka į lauką, tai iš karto prasiskiedimas yra tūkstantį kartų ir daugiau, tikimybė užsikrėsti lauke yra maža. Jeigu sergantysis būtų prie automobilio, o jūs automobilyje, ir jis apčiaudėtų ventiliacijos sistemą, tada yra tikimybė, kad kažkas būtų įsiurbta. Tačiau manyčiau, kad nereikėtų labai dėl to rūpintis“, – sakė D. Martuzevičius.
Mokslininko vertinimu, gal mažiau nei pusė žmonių teisingai nešioja kaukes.
„Nešnekant apie tuos atvejus, kur net nosis neuždengiama arba ant kaklo nešiojama. Bet pagrindinė problema, kad žmonės nesandarina nosies vielutės (neapspaudžia nosies). Tokiu būdu mažėja apsauga jiems patiems, ir jie patys daugiau per tą ertmę išpučia, jeigu nešiotų kažkokį virusą“, – sakė D. Martuzevičius.
KTU profesorius aiškino, kad masiškas kaukių dėvėjimas svarbus tam, kad net nežinantys, ar turi virusą, apsaugotų aplinkinius nuo savęs.
„Šiuo atveju nėra taip kritiška, jeigu žiūrime į visuomenės sveikatos apsaugą, jeigu sergantysis lies su savo rankomis kaukę. Bet vis tiek jis saugos aplinkinius nuo savo iškvepiamo viruso. Jeigu žmogus nori pats saugotis nuo išorės poveikio, tada geriau naudoti respiratorių, kas yra daug efektyvesnė apsauga negu paprastos kaukės. Ir tada jau reikėtų sekti, kad nekištų piršto už kaukės, prilietus respiratorių, reikėtų jį keisti“, – kalbėjo D. Martuzevičius.
Mokslininkas skeptiškai vertino skydelius kaip apsaugos nuo koronaviruso priemonę.
„Skydai yra bloga priemonė, (…) viskas, ką mes iškvepiame, apeina skydo šonus, ir patenka į patalpą. Jeigu yra sergantis žmogus, ir jis bus užsidėjęs skydą, tai skleis virusą lygiai taip pat sėkmingai kaip ir be skydo. (…) Skydai nuo viruso galbūt apsaugo specialistus, kurie supranta, ką daro, ir jie yra pagalbinė priemonė prie tarkime respiratoriaus“, – sakė D. Martuzevičius.
Viešojo transporto keleivius edukuos dėl kaukių
Augant koronaviruso plitimo mastui, Vyriausybė nuo šeštadienio sugrąžiną privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose. Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, policija žada aktyviai bendradarbiauti su parduotuvės saugos tarnybomis, kad šis reikalavimas būtų įgyvendintas. Didieji prekybos tinklai žada neįsileisti klientų, kurie neturės veido apsaugos priemonių. Toks pats reikalavimas galioja ir paslaugas gyventojams uždarose patalpose teikiančioms įmonėms.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento direktorė Loreta Levulytė baudomis kaukių nedėvintiems sostinės viešojo sektoriaus keleiviams negrasė.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia rekomendacija keleiviams (dėvėti kaukes) buvo ir tada, kai buvo sušvelnintos sąlygos. Mūsų viešojo transporto kontrolė edukuos keleivius apie ministro nutarimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo“, – sakė L. Levulytė.
Neturintiems kaukių, prekybos tinklai siūlys jų nusipirkti
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis situacijos pokyčio nesureikšmino.
„Kadangi neseniai jau yra buvęs tas atvejis, dar po to karto darbuotojai yra aprūpinti kaukėmis, ir mes jų turime. Nematome jokių problemų dėl to, kad kažko neturėsime“, – sakė D. Dundulis.
Prekybos tinklo vadovas tikisi, kad pirkėjai bus sąmoningi ir laikysis reikalavimo dėvėti kaukes.
„Turėsime paprašyti, kad užsidėtų kaukę. Turime jų pardavime, ir galime pasiūlyti jų nusipirkti. Mums įstatymai nesuteikia teisės naudoti kokios nors jėgos“, – sakė D. Dundulis.
Prašo žmonių būti sąmoningais
Premjero patarėjas Giedrius Surplys bandė paaiškinti, kodėl buvo priimti tokie sprendimai.
„Žmonės emocingai reaguoja tiek socialiniuose tinkluose, tiek per radiją. Reikia suprasti, vasarą pasiilgome laisvės, o čia vėl kažkoks baisus „žvėris“ grasina mūsų sveikatai ir įprastai veiklai. Reikia pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje, yra atšaukta olimpiada, kiti dideli renginiai. Tai nėra Lietuvoje sugalvotas ir specialiomis priemonėmis taikomas COVID-19 režimas. Tikrai nenorime, ir visomis išgalėmis bandome išvengti, kad nebūtų to, ką turėjome patirti kovo antroje pusėje, balandį – iki pat birželio 17 dienos, tai yra griežčiausio karantino, kai nedirbo mokyklos, darželiai, daugelis įstaigų. Dėl to prašome žmonių, kiek įmanoma būti sąmoningais“, – kalbėjo G. Surplys.
Pasak premjero patarėjo, jeigu pagal rodiklius matysis, kad situacija vėl blogėja, tada pagal COVID-19 valdymo strategiją imtasi ir kitų žingsnių.
„Tačiau visi suprantame, kad ir ekonomikos stabdyti, ir keliems mėnesiams uždaryti žmonių su vaikais tikrai niekas nebenorėtų. Todėl reikia padaryti viską, kad to nebūtų būtina daryti“, – sakė G. Surplys.
Premjero patarėjas priminė, kad nuo šeštadienio svarbu prisiminti tris dalykus: kaukės bus privalomos viešajame transporte – tiek vietiniame, tiek tarpmiestiniame, tiek uostuose. Taip pat – uždarose prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Išlygos numatomos viešojo maitinimo ir sporto įstaigų lankytojams, tačiau jų personalas turės dėvėti kaukes.