– Daugėjant susirgimų COVID-19 skaičiui jau įvesta prievolė dėvėti kaukes. Kas mūsų laukia ateityje, jeigu situacija keisis į blogąją pusę ?
– Prieš išeidamas atostogų esu minėjęs, kad yra tam tikri rodikliai, prie kurių bandoma prisirišti. Dėl kaukių grąžinimo, dėl atstumo nustatymo ir buvo 5 atvejai 100 tūkst. gyventojų, ką vakar Vyriausybė ir padarė savo posėdyje, priėmė tokį sprendimą.
Kaukės ir atstumai, yra, sakykime mažiausiai žalojantis veiksnys, nestabdantis ekonomikos, leidžiantis žmonėms gyventi.
O sekantis žingsnis, logiškiausia, ko galima būtų tikėtis – žmonių skaičiaus ribojimas renginiuose, vietose, kur žmonės buriasi. Jeigu žmonės elgtųsi atsakingai, to turėtų užtekti, nes ligai plisti reikia artimo kontakto, kad žmonės nesisaugotų.
Visko gali būti, jeigu matysime, jog liga plinta kažkuriame regione ar vietoje labai intensyviai, gali būti įvesti lokalūs karantinai. Vyriausybė gali dėl jų apsispręsti tam, kad situacija būtų suvaldyta ir nereikėtų didesnei daliai žmonių vėl pereiti per karantininius dalykus. Dėl to labai stabdosi ekonomika, o žinant, pažįstant virusą, turint daugiau informacijos ir žinių galima taikyti labiau lokalizuotas priemones.
Tai šie dalykai yra labiausiai tikėtini. O visa kita vyksta nuolat, šalių sąrašas iš kurių grįžus privaloma izoliuotis. Laukiame programėlės, kuri bus savanoriškai naudojama, o jeigu žmonės ją parsisiųs ir naudos, bus galima nustatyti, ar žmogus buvo šalia užsikrėtusio asmens. Atsiranda naujų priemonių, aišku, visi laukia vakcinos, tai procesas, kuris niekada nesibaigia. Norėtųsi, kad išsispręstų iš esmės – arba vakcina, arba vaistas.
– Artėja ruduo, kai žmonės tradiciškai ima sirgti peršalimo ligomis, kurių simptomatika analogiška COVID-19. Kaip ketinate suvaldyti visą procesą, kai kas trečias žmogus, pajutęs peršalimo simptomus ims skambinti specialiąja telefono linija, o sutrikimų esama jau dabar, toli gražu ne visi gali laiku atlikti testus. Ką apie tai galvojate?
– Čia yra keli dalykai. Pirmiausia, ką noriu paminėti, tai pačių žmonių sąmoningumas pajutus simptomus niekur neiti. Kitas svarbus dalykas, ką akcentuoja ir Europos Sąjunga ir Europos komisija – ankstyva vakcinacija nuo gripo.
Iki šiol mes nebuvo labai aktyvūs, gal čia mūsų nacionalinis bruožas, skepticizmas, tikėjimas, jog galbūt mus aplenks. Mūsų skiepijimosi kultūra labai savotiška.
Jau priimtas įstatymas, kad vakcinuoti žmones galėtų ir vaistininkai, jis įsigalioja tik kitais metais. Teiksime siūlymą galiojimą paankstinti, kad jis pradėtų veikti dar šiais metais. Universitetai yra pasirengę apmokyti, paruošti ir galima būtų nuo sezoninio gripo pasiskiepyti vaistinėse.
Gali būti ir toks variantas, jog didės testavimo punktų skaičius, svarstėme ir tai, jog ir mažesnės gydymo įstaigos galėtų turėti testavimo įrangą. Kol kas tai tik idėja diskusijoms, nes gauname informacijos, jog įranga nėra labai tiksli, gali būti tam tikrų netikslumų. Ko gero nieko pernelyg neišplėtosime, kad kiekviena gydymo įstaiga ją turėtų.
Tačiau neužmirškime, kad gydymo įstaigos daro gripo testus. Galima pasidaryti nebūtinai „Covid -19“ testą.
Aišku, visuomenė bus toliau šviečiama, primenamos rekomendacijos kaip elgtis, ką darysi, kas buvo daroma per patį piką. Priminsime, kad žmonės būtų sąmoningi ir pajutę simptomus neitų į darbą, kad paskui netektų į saviizoliaciją išsiųsti visos darbovietės.
– Panašu, jog artėja antroji koronaviruso pandemijos banga. Kaip manote, ji bus stipresnė ar silpnesnė už pirmąją? Juolab jau turima patirties, kaip kovoti su infekcija, padarytas tam tikras įdirbis.
– Prognozuoti labai sudėtinga. Tačiau šalys, kurios išgyvenama antroji banga, ji paprastai būna didesnė, nei pirmoji. Sunku paaiškinti, dėl to taip yra.
Gali būti, jog nuo karantino pavargę žmonės puola būriuotis, puola vėl bendrauti, panašu, kad tai ir sukelia viruso plitimą.
Kaip viskas bus, priklausys labai nuo daugelio dalykų. Pirmiausia, nuo mūsų sąmoningumo, kaip mes patys, kaip piliečiai elgsimės, kiek būsime sąmoningi, kaip naudosime priemones, kuriuos dabar jau nustatytos ar rekomenduojamos. Ar izoliuosimės grįžę iš tam tikrų šalių, ar pajutę simptomus neateisime į darną. Čia yra labai daug dedamųjų, nes ir matematikams sunku sudaryti ateities modelius. Dažniausiai jie suklysta, nes negali nuspėti elgesio. Todėl šios situacijos niekaip „nesuprognozuosi“.
– Užsiminėte apie rugpjūtį – rugsėjį turėsiančią pasirodyti mobiliąją programėlę, kurią į savo išmaniuosius telefonus įsidiegę žmonės galės sužinoti, ar buvo artimame kontakte su asmeniu, kuriam patvirtintas COVID-19. Neišvengiamai visuomenėje pradės plisti įvairios sąmokslo teorijos apie totalinį sekimą, 5G, „čipuojančias vakcinas, geitsus ir sorosus“. Gal jau esate numatę, kaip komunikuosite su žmonėmis, kad šie nebijotų naudoti šios programėlės ?
– Manau, kad tikrai rasime būdų, kaip paaiškinti. Galų gale, tie žmonės, kurie labai bijo šios programėlės net neįsivaizduoja, ką jų išmanusis telefonas daro. Jeigu turėtų nors kiek žinių ir supratimo, kas vyksta su jų mobiliuoju įrenginiu, kiek informacijos renkama, kiek žmonės yra suteikę leidimų parsisiųsdami įvairias aplikacijas – jiems tikrai plaukai ant galvos pasišiauštų.
Tikrai manau, kad mes paaiškinsime programėlės veikimą, labai vaizdžiai tai parodysime. O nuo sąmokslo teorijų šalininkų neapsisaugosi, juo labiau, kad tai dažniausiai tie patys žmonės, kuriems „limpa“ bet kuri sąmokslo teorija. Kas tai bebūtų, ar 5G, ar chemtrailai, ar Sorosas, plokščia žemė.
Panašu, kad ši grupė žmonių iš esmės nėra linkusi pasitikėti oficialiais šaltiniais, jie linkę nepasitikėti valstybe, jos institucijomis. Nieko čia nepadarysi, kad ir kiek aiškinsi, jų mąstymo nelabai pakeisi. Svarbu, kad didžioji visuomenės dalis būtų sąmoninga. Ir nereikia, kad 100 proc. gyventojų įsidiegtų šią programėlę, pakaktų, kad dalis visuomenės naudotų ir tai būtų papildomą priemonė susirgimams išaiškinti.
– Kaip prognozuotumėte, kiek žmonių parsiųs ir naudosis šia programėle ?
– Tikrai nedrįsčiau spėlioti, neįsivaizduoju. Gal apie trečdalį žmonių galėtų pasinaudoti ir tai jau būtų daug.
– Jeigu atsirastų vakcina, sauganti nuo COVID-19, kokia procentinė gyventojų dalis turėtų būti paskiepyta tam, kad viruso plitimas sustotų?
– Dabar tiksliai nepasakysiu, tačiau žinau, jog buvo kalbama apie 60 – 70 procentų visos populiacijos. Tačiau šie skaičiai dar keliauja iš tų teorijų, kai šalys bandė taikyti grupinio imuniteto strategiją.
Dar pravartu žinoti ir tai, kad toli gražu ne visi visuomenės nariai yra didelėje rizikoje. Pirmiausia vakcinuoti reikėtų tuos, kurie yra didesnėje rizikoje – vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis. Nes kitiems, bet ir susirgus, didesnių problemų nekyla, o jeigu ir kyla, tai šie skaičiai yra labai nedideli.
Todėl pradėjus skiepyti, pirmiausia tai reikėtų padaryti su tais žmonėmis, kuriems didžiausia rizika numirti, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantys lėtinėmis ligomis.
– Ar jau esama mokslininkų patvirtintų duomenų apie žmogaus imunitetą nuo COVID-19, ar šiuo virusu persirgęs žmogus jį įgyja visam laikui, ar tik tam tikram laikotarpiui?
– Kol kas tai nėra aišku, mokslininkams skirta užduotis tai nustatyti. Vakcinos poveikis taip pat yra mokslinių tyrinėjimų objektas.