Kaip numato Užsienio reikalų ministerijos įregistruotas Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, toks asmuo, turintis diplomatinį rangą, turėtų teisę iki gyvos galvos kas mėnesį gauti 2 pareiginės algos bazinių dydžių per mėnesį rentą.
„Siūloma nustatyti visiems vienodą rentos dydį – 2 pareiginės algos bazinius dydžius per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad toks dydis daugmaž atitinka visų pareigybių diplomatų gaunamų priedų už diplomatinius rangus, atskaičius mokesčius, vidurkį“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal projektą, rentą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skirtų ir kas mėnesį mokėtų Užsienio reikalų ministerija iš jai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Renta asmeniui būtų neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; jam atimamas diplomatinis rangas. Taip pat diplomatas negalėtų gauti rentos, jei jis gauna valstybinę pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką iš valstybės biudžeto (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją ar kitą pensinio pobūdžio išmoką iš valstybės biudžeto dienos); jis gauna bet kokios rūšies pensiją iš tarptautinės ar Europos Sąjungos arba užsienio valstybės institucijos; jam mokamas priedas už diplomatinį rangą.
„Siekiant asmenis rinktis diplomatinę tarnybą ir joje pasilikti, taip užtikrinant kompetencijų kaupimą ir patirties bei institucinės atminties išsaugojimą, siūloma skirti rentas į pensiją iš diplomatinės tarnybos išėjusiems diplomatams, ištarnavusiems 25 ir daugiau metų. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. į pareigas konkurso būdu priimti 36 asmenys, o iš diplomatinės tarnybos išėjo 26 jauni diplomatai, tendencinga, kad jauni diplomatai nelinkę likti diplomatinėje tarnyboje, o tai gali lemti diplomatinės tarnybos stagnaciją ir patyrusio personalo mažėjimą ateityje. Siekiama įtvirtinti motyvacinį mechanizmą ne tik rinktis diplomatinę tarnybą, bet ir joje likti iki pat išėjimo į pensiją“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisų autoriai atkreipia dėmesį, kad diplomatai yra statutiniai valstybės tarnautojai, tačiau skirtingai nei kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, jiems, išėjusiems į pensiją iš diplomatinės tarnybos, nesuteikiama jokių papildomų garantijų (diplomatinė tarnyba yra vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą).
„Projektu siūloma bent iš dalies užtikrinti statutinių valstybės tarnautojų lygiateisiškumą ir diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, taikomų garantijų išėjus į pensiją, apimtį, atsižvelgiant į tarnybos ypatumus, pavyzdžiui, diplomatams yra privaloma rotacija į užsienio valstybes, kuri lemia sutuoktinių ir šeimos narių statuso, gyvenamosios ir socialinės aplinkos, darbo ir mokymosi sąlygų neapibrėžtumą, socialinių ryšių nutraukimą ir pan., o nepaklusimas ministro įsakymui dėl paskyrimo gali būti priežastis nutraukti diplomato tarnybos sutartį“, – sako projekto autoriai.
Įstatymo pataisų projektas dėl rentų diplomatams papiktino Seimo narį socialdemokratą Algirdą Sysą.
„Ar tai yra priimtina? Ministerija siekia, kad diplomatams, kurie gauna tikrai nemenkas pajamas ir ne mažiausias pensijas, yra apdrausti socialiniu draudimu, visi mokesčių mokėtojai primokėtų dar ir rentas iki gyvos galvos. Nieko naujo: įvairių privilegijų projektai tyliai pakišami per vasaros atokvėpį, artėjant rinkimams, o dabar – prisidengiant koronaviruso laikotarpiu. Ir tai daroma su palaiminimu Vyriausybės, kuri nuolat kalba apie socialinės nelygybės mažinimą, socialinį dialogą, skaidrius ir aiškius sprendimus“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Sysas.
Jo nuomone, diplomatams „norima sukurti išskirtines privilegijas kitų Lietuvos piliečių sąskaita“.
„Juokinga ir tai, kad norima įteisinti reikalavimą ministerijos kancleriui turėti diplomato rangą. Ar tikrai ministerijos kancleriui, kuris rūpinasi ūkiniais ministerijos reikalais, būtinas šis rangas? Kokia diplomatija ūkio dalyje? Tuo tarpu ministerijos vadovybė, nesirūpindama socialiniu dialogu, dabar dar ir kovoja su profsąjunga. Vietoj to, kad pakviestų socialiniam dialogui, išgirstų jų pasiūlymus, ministerija užsiima jų įgaliojimų tikrinimu“, – teigia A. Sysas.
Pasak Seimo nario, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir profsąjunga ne be pagrindo piktinasi, kad Lietuvoje diplomatais tampama ne pagal išsilavinimą ar nuoseklų karjeros siekimą, o „dažnai pagal partinę ar asmeninių pažinčių liniją, kai diplomato statusą gauna tik kojas ministerijoje apšilę pašaliečiai“.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą rengė užsienio reikalų ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu sudaryta darbo grupė.
Pasak aiškinamojo rašto, projektas parengtas atsižvelgiant į URM darbuotojų atstovų pasiūlymus ir suderintas su Užsienio reikalų ministerijos darbo taryba.
