Baltarusijos parlamento sprendimu, 2020 m. rugpjūčio 9 d. yra šalies prezidento rinkimų data. 9,5 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją nuo 1994 m. geležiniu kumščiu valdantis prezidentas A. Lukašenka pernai paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai kadencijai. Tačiau prezidentas teigė, kad neketina valdyti šalies „amžinai“. Beveik neabejojama, kad 65 metų amžiaus A. Lukašenka bus perrinktas šeštai kadencijai iš eilės.

Žemiausias populiarumas per visus metus

Nastasia Jaumen, portalo „Delfi“ rusiškos versijos žurnalistė laidos „Delfi diena“ pradžioje sakė, kad šiuo metu Baltarusijos prezidento populiarumas yra žemiausias per visus jo valdymo metus.

„Pagrindinis dalykas, kuris vyksta, kad niekada nesame matę tokio žemo Lukašenkos populiarumo rodiklio. Sociologai sako, kad galbūt tai būtų apie 25 procentus arba 30 procentų – toks rodiklis gali būti realus, bet per 26 metus tai būtų pats žemiausias ir blogiausias rodiklis“, – laidoje sako N. Jaumen.

Maksimas Milta, Nastasia Jaumen

Tam pritaria ir EHU atstovas Maksimas Milta, kuris sako, kad žmonės Baltarusijoje dabar yra kur kas labiau mobilizuoti.

„Visi įvykiai, kuriuos šiuo metu matome Baltarusijoje, byloja apie tai, kad žmonės yra kur kas labiau mobilizuoti ir Baltarusijos vadovo populiarumas yra mažiausias per visą jo valdymo laikotarpį.“

Keičiasi Lukašenkos retorika

N. Jaumen taip pat laidoje paminėjo, kad laikui bėgant galima pastebėti ir kai kuriuos pokyčius Baltarusijos vadovo retorikoje.

„Lukašenkos retorika truputį yra pasikeitusi šiuo metu. Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, prieš 20 metų, jis visada sakė, kad opozicija yra palaikoma Vakarų šeimininkais, šiemet jis sako, kad viskas vyksta dėl marionečių iš Maskvos, o paskui jis pamatė, kad šis argumentas nebeveikia ir pradėjo sakyti kitaip – „mes jiems šalies neatiduosim“, – sakė N. Jaumen.

Paklausus, ar galima sakyti, kad Baltarusijoje režimas yra tarsi susilpnėjęs, EHU atstovas svarstė, kad kartais Vakarai yra provokuojami žaisti pagal Lukašenkos taisykles, neva jis iš tikrųjų yra tas stabilumo garantas ir Vakarams.

„Man atrodo, kad prieš kurį laiką šioje studijoje jau kalbėjome apie tai, kai buvo paskirtas naujas Vyriausybės vadovas. Mes matome vis daugiau žmonių su antpečiais, kurie ateina prie vienų ar kitų institucijų vadovavimo. Tai yra tie žmonės, kuriais Lukašenka gali pasitikėti visada. Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume į Baltarusijos saugumo tarybą, tai tokie žmonės kaip Šeimanas, jie palaikė Lukašenką nuo pat pradžios – tai tie žmonės, su kuriais Lukašenka žengė į priekį nuo pat 1994 metų.

Maksimas Milta

Net jei kartais retorikos lygmenyje matome iš Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus, kuris bando manipuliuoti tokiu vaizdiniu, kad neva Baltarusija yra geopolitinė atsvara ir reikia palaikyti dabartinį režimą, nes priešingu atveju Rusija įžengs į Baltarusiją, bet būkime atviri ir pažiūrėkime – Baltarusijoje Rusijos yra per akis: ar mes kalbame apie karinį bendradarbiavimą, pratybas, visi prisimename „Zapad“ pratybas. Baltarusija atlieka Rusijos pasienio apygardos funkciją. Kartais Vakarai yra provokuojami žaisti pagal Lukašenkos taisykles, neva jis iš tikrųjų yra tas stabilumo garantas ir Vakarams. Natūralu, kad ta retorika ypatingai sustiprėjo po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje. Lukašenka bandė žaisti šia korta iki pat pabaigos, bet mes neturėtume jai pasiduoti“, – laidoje kalbėjo M. Milta.

Tiesa, kaip laidoje sakė žurnalistė, A. Lukašenka nėra tas vadovas, kuris pats suvoktų, kad jau gana – laikas trauktis.

Nastasia Jaumen

„Žinokite, tai tikrai ne tas žmogus. Jis turėjo tokių galimybių pilna, ne kartą sakė: „Jeigu man žmonės pasakytų, kad išeičiau, tai aš išeisiu.“ Kiek mes jau kartų girdime, kai žmonės sako, kad jau viskas ir nusibodo – išeik“, – sako žurnalistė.

Kas laukia po rinkimų? Du scenarijai

Paprašius nupiešti paveikslą, kuris bus Baltarusijoje po rinkimų, pašnekovė paminėjo du variantus.

„Sakyčiau, kad yra du variantai. Vienas pagrindinis ir liūdniausias, kad opozicija, kaip ir praėjusiais rinkimais, bus nugriauta. Kitas variantas, aš norėčiau jo tikėtis, kad mes turėsime mažą, bet galimybių langelį, kada mūsų silovikai (jegos struktūrų atstovai) galbūt pagalvos, jeigu bus labai didelis protestas, kaip mes jau pasakėme, pavyzdžiui, provincijoje ir regionuose yra dideli protestai. Galima tikėtis, jog silovikai pasakys, kad viskas – mes į politinį procesą nelįsime.“

Laidos pabaigoje paklausus, ar Lukašenka vis tik galėtų šaudyti į savus žmones, jeigu jie išeitų į gatves ir pareikalautų panaikinti rinkimų rezultatus, žurnalistė atsakė, kad taip.

„Mano nuomone, taip. Deja“, – atsakė žurnalistė.

M. Milta tuo tarpu pabrėžė, kad per visus 26 metus Baltarusijoje jau buvo istorijų, kai kokie nors politikai ar žurnalistai tiesiog dingdavo.

„Jeigu mes pažvelgtume į Lukašenkos visą 26 metų istoriją, tai mes žinome istorijas apie kelis politikus ir žurnalistus, kurie dingo. (…) Aš nė kiek neabejoju, kad prieš šaudymus būtų masiškai sodinami žmonės“, – sako EHU atstovas.

„Kokia bus Baltarusija rugpjūčio 10 dieną? Aš manau, kad Baltarusijoje bus didesnė visuomenės mobilizacija“, – taip pat atsakė pašnekovas.