„Labai sunku ten prieiti, čia aukštapelkė – žolinė augmenija, kupstai. Girininkas ant medžio raudona linija pažymėjo, kuria kryptimi yra gaisravietė. Technika čia negali patekti jokiais įmanomais būdais“, – eidamas per mišką LNK žurnalistams pasakojo miškų apsaugos pareigūnas Laimonas Daukša.

Savaitgalį šiame miške netoli Onuškio kilo net du gaisrai – išdegė apie du hektarus pušyno ir aukštapelkės paklotės. Ugnį gesino 5 ugniagesių ir miškininkų komandos, net 20 vyrų.

Gaisras lokalizuotas, tačiau jau kelios dienos dirba miškininkų brigada – durpinga žemė dar rūksta, baiminamasi, kad ugnis gali įsiplieksti dar kartą.

Miškų apsaugos pareigūnas L. Daukša papasakojo apie gesinimo procesą.

„Automobiliai negali į gaisravietę patekti, kadangi čia yra aukštapelkė, niekaip negali privažiuoti, tas gesinimas vyksta motosiurbliais, tiesiamos gaisrinės žarnos, magistralės iš gretimai esančio vandens telkinio“, – sakė pašnekovas.

Miškininkai, apžvelgdami išdegusius pušynų plotus, tik skėsčioja rankomis – gamtai padaryta didžiulė žala, bet kas ją atlygins, lieka neaišku. Girininkas neabejoja, kad miškas padegtas tyčia. Patekti į šias klampias aukštapelkės vietas sudėtinga, tad gaisras kilo tikrai ne nuo nuorūkos ar stiklo šukės.

Onuškio girininkas Vytas Okunevičius pasakojo, kad tokie gaisrai kartojasi jau eilę metų.

„Pas mus šitie gaisrai kartojasi eilę metų, tai piktybiniai veiksmai, gamtai daroma didžiulė žala. Kaip šitoje vietoje, tai išdžius apie 40 procentų medžių, tikrai ne mažiau. Tai padaroma didelė žala“, – kalbėjo V. Okunevičius.

Paklausus, kas būtų, jei padegėjas būtų pagautas, girininkas nedaugiažodžiavo – „būtų blogai“.

Aiškėja, kad Onuškio miškininkus jau daugelį metų terorizuoja padegėjas. Veikti jis pradeda tik sušilus orams. Kartais, kaip yra įtariama, nuo jo rankos gaisrai kyla kas mėnesį, kartais – kas savaitę. Būna, kad vienu metu kyla net keli gaisrai.

„Įvairių manevrų būna. Būna, kad uždega kelis gaisrus vienu metu, būna, kad uždega prieš pat sutemstant, kad kuo lėčiau mes rastume tą gaisrą, sureaguotume. O tamsoje gaisro gesinimas yra gana keblus ir sudėtingas, tuo pačiu ir pavojingas patiems ugniagesiams“, – pasakojo L. Daukša.

Onuškio piromanu vadinamas vyras, pasak pareigūno, miškus pažįsta gerai – puikiai orientuojasi ir savo maniakiškam pomėgiui renkasi skirtingas lokacijas. Be to, yra atsargus, todėl nesugaunamas.

„Pritrūksta įrodymų, kad galėtume pagauti už rankos. Ir šiuolaikinės technologijas naudojame, niekaip nepavyksta. Netgi kinologą su šuniu teko pasitelkti“, – teigė miškų apsaugos pareigūnas L. Daukša.

Dresuotas šuo po eilinio gaisro buvo aptikęs padegėjo pėdsakus, tačiau jie baigėsi ties vandens kanalu. Jo nesiseka susekti ir vaizdo stebėjimo kameromis – vieną jų miškininkai rado sugadintą ir nusuktą.

Trakų rajono policija žino apie gaisrus Onuškio girininkijoje, sako turinti ne vieną miškininkų surašytą pareiškimą. Bet padegimo fakto nustatyti nepavyko, tyrimas pradėtas ir po savaitgalio gaisro.

Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis kalbėjo, kad pareigūnai atlieka kratas vieno vietos gyventojo namuose.

„Tame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti įtarimai vienam Onuškio seniūnijos gyventojai, 60 metų. Ir buvo renkama medžiaga. Šiuo metu pagal šitą ikiteisminį tyrimą mūsų pareigūnai atlieka kratą pas tą gyventoją, tai viena iš versijų, kad jis galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Bet paraleliai mes tiriame ir kitas versijas“, – kalbėjo S. Šemis.

Vien pernai Onuškyje esančiame Gėjaus telmologiniame draustinyje kilo 11 tyčinių gaisrų.

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja 4 klasės gaisringumas, gaisrų pavojus, net ir palijus, išlieka realus. Todėl primenama miškuose nemėtyti nuorūkų, nepalikti stiklo šukių, laužus kūrenti tik tam tikrose vietose. Ugniagesius guodžia tik tai, kad gaisrų statistikos skaičiai, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu yra kur kas mažesni. Pernai užregistruota 260 miško gaisrų, o šiais metais tik per 100.