Ne visų partijų rinkėjas užtikrintas

Į klausimą, „Kiek esate tikras, kad dalyvausite 2020 metų Seimo rinkimuose“ (apklausa atlikta liepos 10–18 dienomis, apklausus 1021 respondentą), daugiausiai užtikrinti buvo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) rinkėjai – 61 procentas apklaustųjų šios partijos rinkėjų teigė, kad į rinkimus tikrai ateis.

53 procentai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjų taip pat žadėjo tikrai dalyvauti rinkimuose.

42 procentai apklaustųjų valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjų teigė, kad rinkimuose tikrai dalyvaus.

Naujausia "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa.
Foto: DELFI

Dar mažesni rezultatai – Darbo partijos, 34 procentai apklaustų šios partijos rinkėjų tikrai žada dalyvauti spalio mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

30 procentų apklaustųjų sakė, kad nežino už kurią partiją atiduoti balsą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys Delfi sakė, kad nors naujausi reitingai parodė kad LVŽS aplenkė TS–LKD partijų lentelėje,tačiau rinkėjų aktyvumo lentelė rodo visai ką kitą.

„LVŽS elektoratas yra ko ne pusantro karto mažiau linkęs tikrai ateiti balsuoti. Antras dalykas – kitų variantų partijų yra visas spektras“, – Delfi sakė sociologas V. Gaidys.

Antrieji pasirinkimai

Kitoje „Vilmorus“ atliktoje gyventojų apklausoje – rinkėjų antrojo pasirinkimo tendencijos.

Surinkti duomenys rodo, kad 21 procentas Tėvynės sąjungos elektorato rinktųsi Liberalų sąjūdį, jei jų pasirinkta partija nedalyvautų rinkimuose. 12,5 proc. konservatorių rinkėjų rinktųsi LVŽS, 7,4 proc. – Laisvės partiją. 4,5 procento TS–LKD rinkėjų pasirinktų partiją „Laisvė ir teisingumas“, po 4 procentus – rinktųsi Lietuvos socialdemokratų partiją, ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), dar 3,4 proc. rinktųsi kitas partijas, o nebalsuotų, arba nežino/neatsakė – net 43,2 prc. TS–LKD elektorato.

Naujausia "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa
Foto: DELFI

22,6 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektorato, jei negalėtų balsuoti už savo pasirinktą partiją, balsą atiduotų LSDP, 9,6 proc. – Darbo partijai, 9,6 proc. – TS–LKD. 9 procentai pasirinktų LSDDP, 4,5 proc. apklaustųjų – partiją „Laisvė ir teisingumas“, 10,2 procentų rinktųsi kitą partiją, nebalsuotų, nežino/neatsakė 34,5 proc. LVŽS elektorato.

Naujausia "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa.
Foto: DELFI

17,1 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjų, negalėdami balsuoti už pirmą pasirinkimą, rinktųsi LVŽS, 15,7 proc. – Liberalų sąjūdį, 11,4 proc. – TS–LKD. 8,6 procentų antruoju pasirinkimu įvardijo socialdarbiečius, 7,1 proc. – Darbo partiją, 7,1 proc. – partiją „Laisvė ir teisingumas“. 4,3 proc. apklaustųjų būtų pasirinkę kitas partijas, o 28,7 proc. apklaustųjų teigė, kad nebalsuotų, arba nežino/neatsakė į klausimą.

Naujausia "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa.
Foto: DELFI

Valstiečiai kovoja ne prieš tuos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas komentuodamas apklausą dėl antrojo pasirinkimo, teigė, kad esminę žinutę turėtų išgirsti valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Valstiečiams yra signalas aiškus, kad pagrindiniai jų konkurentai yra ne konservatoriai, o socialdemokratai. Tas akivaizdžiai matosi, nes 22 procentai antrąja partija rinktųsi socialdemokratus, jei nebalsuotų už valstiečius. Čia yra toks signalas, kad politinė konfrontacija su konservatoriais nebūtinai gali būti labai aktyvi rinkimų rezultatų prasme“, – situaciją vertino jis.

T. Janeliūnas kalbėjo, kad daug racionaliau likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų būtų kalbėti apie privalumus prieš LSDP.

Gabrielius Landsbergis

„Matyt, būtų racionaliau pagalvoti, kuo valstiečiai gali būti patrauklesni už socialdemokratus. Ir atvirkščiai – socialdemokratams didžiausi konkurentai yra valstiečiai. Čia vienas iš aiškesnių įspėjimų, kas nelabai atitinka mūsų matomas batalijas“ – sakė jis.

Dalis TS–LKD rinkėjų antruoju pasirinkimu palaikytų aršius oponentus – LVŽS. T. Janeliūno teigimu, tai tik rodo, kad rinkėjai nėra užtikrinti savo pasirinkimu.

„Jaučiamas toks blaškymasis tarp labai kraštutinių partijų, o tai liudija, kad dalis rinkėjų yra pakankamai neužtikrinti savo pasirinkimuose, arba turi kažkokios preferencijos ne pagal partijų ideologijas, bet labiau remia gal vieną konkretų asmenį partijoje“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Prastos žinios

T. Janeliūno teigimu, faktas, kad LVŽS rinkėjai palaikytų LSDP ir atvirkščiai, o TS–LKD nė vienai iš šių dviejų partijų nėra antrasis pasirinkimas. O tai, anot politologo, bus rimtas iššūkis konservatoriams kovojant dėl vienmandačių.

„Tais atvejais, kai vienmandačių antrame rinkimų ture konservatoriams reikės varžytis su socialdemokratais ar valstiečiais, tai tokiais atvejais pranašumą turės konservatorių priešininkai, kad ir kas tai būtų: socialdemokratas, valstietis. Yra labai didelė galimybė, kad bus tiesiog balsuojama prieš konservatorius“, – situaciją vertino politologas ir pridūrė, kad tai nėra nauja situacija, o ilgametis iššūkis Tėvynės sąjungai.

Nieko gero kol kas T. Janeliūnas nežadėjo ir Darbo partijai.

Viktoras Uspaskichas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Darbo partija kol kas atrodo, nėra jau labai stipri kaip antrojo, ar trečiojo pasirinkimo galimybė. Jos reitingai kol kas nėra pakankami, kad Darbo partija galėtų pretenduoti į tą trečią poziciją rinkimuose, kaip kad yra kartais spėliojama – ar bus tas didysis šios partijos sugrįžimas po rinkimų, ar ne“, – apie dalinamas prognozes sakė politologas T. Janeliūnas.

Jis pažymėjo, kad apie 10 LVŽS elektorato procentų savo balsą atiduotų Darbo partijai.

„Tad tiems patiems valdantiesiems reikėtų pagalvoti, ar jie nepražiūri Viktoro Uspaskicho kaip potencialaus konkurento rinkimuose“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Kam tikėtis geriau, o kam – blogiau?

Kalbėdamas apie rinkėjų nusiteikimą ateiti į rinkimus, T. Janeliūno teigimu, LVŽS turėtų tikėtis mažesnio rezultato, nei skelbia apklausos, LSDP – maždaug tokio, o TS–LKD – šiek tiek geresnio.

„Per tuos ketverius metus ir nepavyko valstiečiams labai stipriai prisijaukinti savo rinkėjo, atitinkamai jų pasirodymas rinkimuose gali būti į žemesnę pusę nei rodo apklausos, nei į aukštesnę. Socialdemokratams tai greičiausia gali būti tipinis pasirodymas, kaip prognozuojama rinkimų apklausos.

O konservatoriams atitinkamai gali tikėtis ir optimistiškesnio rezultato. Nes priklausant nuo to, koks bus bendras aktyvumas, gali jie turėti lūkesčių, kad pasirodymas bus šiek tiek geresnis nei matomas apklausose“, – sakė T. Janeliūnas.

Gintautas Paluckas

Paklaustas, kodėl valdančiųjų valstiečių rinkėjas nėra užtikrintas, kad tikrai ateis balsuoti, T. Janeliūnas išskyrė esminę priežastį – neužsiaugino aiškaus elektorato.

„Rinkėjas dar nėra pripratęs, kad tai nebus atsitiktinis, vienkartinis balsavimas už šią partiją. Reikia prisiminti, kad 2016 metais labai didelė dalis balsavusių už šią partiją, tai buvo buvę socialdemokratų, Darbo partijos rinkėjai – persimetę iš kitos pusės. Tai galėjo būti vienkartinis pasirinkimas, o šių metų rinkimai ir parodys, kiek LVŽS pavyko susikurti stabilų, nesvyruojantį elektoratą“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.

„Tėvynės sąjungos „vienišumas“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė pirmiausia sakė, kad dėmesį patraukia lojalaus elektorato dydis.

„Šita eilutė bent jau man rodo, kiek partijos turi to lojalaus rinkėjo, kuris mato juos kaip pagrindinę partiją ir jam sunku ieškoti tos antrosios politinės jėgos. (…) Nemaža dalis konservatorių elektorato mato šią partiją kaip vienintelę alternatyvą – nes tų, kurie nežino arba nebalsuotų, yra virš 42 procentų, kai valstiečių – 34 proc., o socialdemokratų – 24 procentai“, – įžvalgomis dalijosi R. Urbonaitė.

Politologė svarstė, kad galbūt konservatorių rinkėjui liberali Laisvės partija yra pernelyg liberali, todėl didesnė elektorato dalis antruoju pasirinkimu savo balsą atiduotų LVŽS.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

LVŽS elektorato dalis taip pat pasirinktų TS–LKD. Ir dėl to, anot politologės, nereikėtų stebėtis.

„Tas konservatyvumas, vertybine prasme, yra šiek tiek susijęs abiejų gretose. Tai nėra visiškai skirtingose planetose gyvenančios partijos. Ypač dar tas krikdemiškas flangas gali matyti sąlytį. Žinoma, viešojoje erdvėje mes matome tik susipriešinimą, jau kartais pereinantį į nesveikas ribas, bet reikia matyti, kad tai būtų pasirinkimas iš didelio vargo“, – Delfi kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad socialdemokratų ir valstiečių rinkėjas persidengia, jie gali keistis vieni su kitais. O konservatorių – ne.

„Tai reiškia, kad kitų partijų rinkėjai į konservatorius žiūri gana priešiškai. Tada galime galvoti, kas bus vienmandatėse, jei žmonės suveiks partinis faktorius, nors dažniau veikia asmenybinis, personalijų faktorius, tai bent jau šita statistika rodo, kad gerų žinių konservatoriams vis dar nėra“, – su išsakyta T. Janeliūno pozicija sutiko R. Urbonaitė.

„Tėvynės sąjungos „vienišumas“ ir toliau išlieka problemiškas“, – kalbėjo politologė.

LVŽS ragina neužmigti ant laurų

Vertindama skirtingų politinių partijų elektorato užtikrintumą dėl atėjimo balsuoti, MRU politologė R. Urbonaitė LVŽS neturėtų užmigti ant laurų dėl naujausios partijų reitingų lentelės, kurioje ši politinė jėga – pirmoje vietoje.

„Lojalumas rodo ir dalyvavimą rinkimuose, nes gali simpatizuoti partijai, bet kas iš to, jei į rinkimus neateisi. Tai šioje vietoje mes matome, kad Tėvynės sąjunga turi tą rinkėją, kuris ateina į rinkimus. Ir čia vėl bus ta pati tendencija – kuo rinkimuose bus mažesnis aktyvumas, tuo labiau tikėtina, jog tai naudinga Tėvynės sąjungai“, – kalbėjo politologė.

Politologė įvardijo esminę valstiečių problemą – jei naujausi reitingai yra palankūs LVŽS, tai nereiškia,kad visi jų rėmėjai tikrai ateis į rinkimus.

„Čia esminis klausimas – kaip mobilizuoti tą rinkėją. Nes jis gali sakyti, kad viskas yra, palyginus, neblogai, pensijos didėjo, išmokos – irgi, didelių krizių nėra, tai gyvenimas nepablogėjo. Bet čia ir yra kartais problema, jei rinkėjas taip galvoja, tai jis gali neiti balsuoti, jei jau viskas yra tvarkoje. Iš kitos pusės, tai rinkėją mobilizuoja geresnio gyvenimo paieškos, kai esi kažkuo nepatenkintas, nori bausti esančius valdžioje.

Bet jei nebus didelio noro nubausti, valstiečiams tai gali atsisukti prieš juos – neturėdami negatyvo prieš juos, rinkėjai gali likti ant sofos“, – sakė R. Urbonaitė, prognozuodama gana mažą artėjančių Seimo rinkimų aktyvumą.

„Geru reitingu LVŽS džiaugtis labai nereikėtų, nes jų elektorato noras tikrai ateiti į rinkimus yra keliantys nerimą. Bijau, kad rinkėjų mobilizacija gali vykti įdomiais metodais. Neužteks priminti nuveiktus darbus, mobilizacija gali veikti ir per koronavirusą, manau, kad čia dar gali būti panaudoti įvairiausi dalykai, kad žmonės ateitų balsuoti, krizės mobilizuoja.

Nesakau, žinoma, kad krizės bus netikros, žais nešvariai. Tiesiog yra įdomu, kokias technologijas jie naudos“, – Delfi sakė R. Urbonaitė.

Delfi primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.